Redakcija rekomenduoja

Leidusi atverti Taivano atstovybę Lietuva susipyko su Kinija, bet ieško naujų rinkų Azijoje. Neseniai užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis vyko į Singapūrą ir Australiją, o šiais metais iš Azijos šalių planuoja aplankyti Japoniją, Pietų Korėją, Indiją, Vietnamą, Indoneziją, su premjere taip pat lankysis Izraelyje.

Matyti reikšmingi pokyčiai Lietuvos politinių partijų palaikymo žemėlapyje. Sausį įkurta Sauliaus Skvernelio partija lenkia valdančiuosius ir atsidūrė antroje vietoje. Politologai ir sociologai tokį spurtą sieja su S. Skvernelio asmenine charizma, ir jų įžvalgos dvejopos. Viena vertus, esant populiariam lyderiui, partija turi šansų pirmauti, kita vertus, pavojinga, kai partijos populiarumas statomas ant vieno žmogaus pečių.

Išplitusi koronaviruso omikron atmaina jau spėjo pakeisti daug pandemijos valdymo taisyklių – neliko galimybių paso ribojimų, privalomo periodinio testavimo ir kt. Be to, artimiausiu metu gali ne tik būti pradėta peržiūrėti kaukių dėvėjimo politika, bet ir nebereikėti privalomai izoliuotis net susirgus COVID-19. Specialistai pažymi, kad jau ir dabar daug žmonių serga „tyliai“ ir niekur nesikreipia. Apie tokio reikalavimą atšaukimą jau yra paskelbusi Jungtinė Karalystė.

Aplinkos ministerija siūlo nepasiturintiems gyventojams 2 tūkst. eurų išmoką įsigyti netaršų automobilį sunaikinus senąjį. Visgi, nors susidomėjimo daug, kol kas paraiškų gauti kompensaciją gyventojai pildyti neskuba. Opozicija sako, kad ši priemonė tarsi pinigai į balą, o ekonomistas teigia, kad pati idėja sveikintina, tik jos paleidimo laikas labai nedėkingas.

Nors daliai kaukių nuolatinis dėvėjimas jau tapo įprastu dalyku, yra tokių, kuriems jos kaip reikiant įgriso. Specialistai primena, kad kaukių nauda yra įrodyta, tačiau sutinka, kad jų dėvėti amžinai nereikės. Be kita ko, kartu prabylama, kur kaukių nešiojimo taisyklės būtų atlaisvintos pirmiausiai. Privalomas kaukių ar respiratorių dėvėjimas uždarose patalpose – viena iš dar likusių pandemijos valdymo priemonių. Tiesa, kitos šalys artimiausiu metu ir to planuoja atsisakyti ar jau tą padarė.

Nors gydytojai ir visuomenė ne ką mažiau nei COVID-19 vakcinų laukė vaistų šiai infekcijai gydyti, įspėjama, kad į tai nereikėtų žiūrėti kaip išsigelbėjimą. Gydytojas Marius Strioga pažymi, kad dėl vaistų veikimo esama lygiai tokios pačios nežinomybės, dėl ko buvo „linčiuoti“ ir skiepai. Negana to, vaistus vartojant „ne pagal laikrodį“ gali atsirasti dar agresyvesni mutavę viruso variantai.

2020-aisiais, besibaigiant Seimo kadencijai, tuometė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos valdžia pritarė Lietuvoje steigti valstybinį plėtros banką. Tačiau užduotis įgyvendinti projektą teko anuomet jį kritikavusiems konservatoriams, po Seimo rinkimų atsidūrusiems valdžioje.

Naršydami nekilnojamojo turto skelbimus, nenustebkite, jei pamatysite dvi būsto pardavimo ar nuomos kainas – vieną mažesnę, o kitą net penktadaliu didesnę. Skelbimuose galima matyti, kad net ir fiziniai asmenys, parduodami NT fiziniams asmenims, prie kainos prideda papildomą mokestį – PVM. Kodėl taip nutinka, portalui tv3.lt paaiškino Valstybinė mokesčių inspekcija ir NT brokeris.

Lietuvos kelias į nepriklausomybę nebuvo lengvas. Maskva, mėgindama nepaleisti Lietuvos iš savo gniaužtų, ėmėsi visokiausių triukų. Vienas jų – blokada, kuri turėjo priversti lietuvius apsigalvoti, parodyti, kad be Sovietų Sąjungos mes neišgyvensime. Tiesa, viskas vyko kiek kitaip, nei planavo Kremlius. Blokada Lietuvą ištiko šiltą pavasarį, todėl šalti namuose niekam neteko, maisto taip pat netrūko, nes viskas, kas buvo pagaminama Lietuvoje, čia ir liko.

Panašu, kad koronaviruso situacija Lietuvoje netrukus pasieks lūžį ir įžengsime į popandeminį laikotarpį. Visgi ekspertai pabrėžia, kad prie to, kad omikron atmainos banga praėjo lengviau, daug prisidėjo visuomenės imunizacija, o teiginys, kad omikron yra panašus lengvumo kaip sloga ar gripas, yra nesąmoningas ir klaidingas. „Situacija Lietuvoje atkartoja kitų šalių patirtis vyraujant omikron viruso atmainai.

Nors sąskaitos už šilumą ir kitus komunalinius patarnavimus išaugo labai pastebimai, bet kompensacijų už šilumą į savivaldybes kreipiasi ne tiek daug žmonių, kiek būtų galima tikėtis, sako Vilniaus universiteto Socialinės politikos katedros docentė Jekaterina Navickė. Jos duomenimis, kurie grįsti Socialinės paramos šeimai informacine sistema, jeigu palygintume 2021 metų ir 2020 metų gruodžio mėnesius, tai šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacijas atitinkamai gavo 125 tūkst. ir 94 tūkst.

Ministras Arūnas Dulkys dar rudenį džiugiai kartojo, kad pirmą kartą medikų algos didės jau nuo sausio, tačiau realybė rodo ką kita. Pasirodo, piniginės papilnėjimo medikai gali tikėtis tik pavasarį. Tačiau jie neslepia nusivylimo, kad lūkesčiai dėl darbo užmokesčio augimo eilinį kartą liks nepateisinti, mat tai nepadengs nė pusės infliacijos.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Vyriausybė nekeičia pozicijos Kinijos atžvilgiu, ir yra tikras, jog suintensyvinus ekonominius santykius su kitomis Pietryčių Azijos valstybėmis, pavyks kompensuoti netektis, kurias Lietuva patyrė Pekinui susinervinus dėl Vilniuje įsteigtos Taivano atstovybės. G. Landsbergis ketvirtadienį nuotoliniu būdu dalyvavo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos posėdyje, kur atsakė į klausimus apie Lietuvos vykdomą užsienio politiką.

Sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui prabilus apie tai, kad pandemija šalyje jau „leidžiasi nuo kalno“ ir galbūt dar pavasarį COVID-19 taps sezonine liga, ekspertai įspėja, kad nors laikas koronaviruso nelaikyti išskirtiniu virusu, ligos visiškai savieigai palikti dar neturėtume.  Ministras ką tik konstatavo, kad omikrono banga Lietuvoje jau yra pasiekusi piko viršūnę ir visi duomenys rodo, kad „leidžiamės nuo problemų kalno“.  „Reanimacijoje situacija yra stabili.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė apie užimtumo srities reformą kalba jau nuo kadencijos pradžios, bet reforma kaip neprasideda, taip neprasideda.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aušra ir po to sekę pora metų nebuvo tokie romantiški ar idealistiniai, kaip galima įsivaizduoti. Anaiptol – tarp Aukščiausiosios Tarybos deputatų tvyrojo įtampa ir nepasitikėjimas, sunkiai sutarimo ieškota esminiais klausimais, pavyzdžiui, kuriant Konstituciją. O kai kuriuos svarbius ginčus parlamentarai anuomet spręsdavo mesdami monetą.

Vasario 16-oji yra viena svarbiausių švenčių Lietuvos istorijoje. Ji svarbi dar ir dėl to, kad jos šventimas niekada nenutrūko. Net gūdžiais sovietiniais laikais lietuviai kėlė vėliavas, tyliai šventė ir rizikavo atsidurti kalėjime. Dabar ši šventė įgavo naujas formas, bet prasmė liko ta pati – tai visų žmonių šventė. Tiesa, šiais metais gali būti kitaip, dalis visuomenės yra nusiteikusi karingai ir žada sugadinti šventimą.

Lietuvoje metų pabaigoje daugiausia brango maistas visoje Europos Sąjungoje, tačiau valdantieji nelinkę reguliuoti maisto produktų kainų ir kištis į laisvąją rinką. Tą padarė kaimyninė Lenkijoje, kurioje nuo vasario panaikintas PVM maistui.

Išaugusi infliacija kerta per gyventojų kišenes ir valdžia ieško būdų, kaip augančių kainų smūgį sušvelninti. Nors Vyriausybė pasiūlė sumažinti PVM šildymui, galutinis sprendimas gali būti priimtas tik kovą, tiesa, jis būtų taikomas atbuline data. Idėjų, kaip padėti kylančių kainų smaugiamiems gyventojams, turi ir prezidentas.

Ne vienam yra tekę patirti gana nemalonų jausmą, kai pinigų turi, bet jais pasinaudoti negali. Pavyzdžiui, kai pameti mokėjimo kortelę, neveikia bankomatai arba parduotuvėje neveikia mokėjimo terminalas. Panašiai jaučiasi ir kai kurie gyventojai, įtraukti į papildomos pensijos kaupimą. Neseniai portalas tv3.lt aprašė skaitytojos istoriją apie kas mėnesį nuo jos algos nurašomus 70 eurų ir pyktį dėl to, kad nieko pakeisti neįmanoma. Po publikacijos redakcija sulaukė ir daugiau panašių pasakojimų.

Per metus Lietuvos darbuotojai patyrė reikšmingus atlyginimų pokyčius. Tiesa, toli gražu ne visose srityse ir net ne visuose regionuose. Įdomu tai, per reikšmingiausiai atlyginimai augo ne Lietuvos didmiesčiuose, o mažesnėse savivaldybėse. Taip pat per metus matyti nauji daugiausiai uždirbančių profesijų karaliai. Ta pati profesija – uždarbis skirtingas Uždarbių statistika rodo, kad darbuotojų užmokestis gana reikšmingai priklauso nuo savivaldybės, kurioje dirbama.

Kremliui sutelkus šimtątūkstantinę armiją greta Ukrainos, vėl pradėjo skambėti Vakarų vienybę skaldantis terminas – šrioderizacija. NATO ir ES partneriai su žiupsneliu nerimo žvelgia į Vokietijos laikyseną galimo karinio konflikto akivaizdoje. Ekspertai aiškina, kad Berlyno nenoras Ukrainai siųsti ginklų sietinas su šalies istorija, o Vokietija būdų, kaip ištiesti pagalbos ranką, randa.

Paprastai demokratijose didžiausios valdančiosios partijos lyderis arba lyderė tampa svarbiausiais asmenimis valstybėje iki kitų rinkimų, tačiau pastaruoju metu Lietuvoje susiklostė kitokios tradicijos. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderiai pasirinko ne pirmas pozicijas valstybėje – Ramūnas Karbauskis savo įtaką skleidė iš Seimo Kultūros komiteto pirmininko posto, o Gabrielius Landsbergis – iš Užsienio reikalų ministerijos.

Pacientų organizacijos ir medikai kaip reikiant sunerimę. Jau antriems metams stringant inovatyvių vaistų vertinimui sunkūs ligoniai negali gauti tinkamo gydymo. Atsakingos institucijos gi atkerta, kad procesas buvo sustojęs dėl finansavimo naujos tvarkos modeliui ir žmogiškųjų išteklių stygiaus bei tikina, kad viskas turėtų pajudėti.

Greit sueis treji metai nuo to, kai tuomet dar tik kandidatas į prezidentus Gitanas Nausėda rinkėjams pristatė penkis pažadus, kurių įgyvendinimas esą paverstų Lietuvą gerovės valstybe. Tiesa, lyginant prezidento tikslus su dabartiniais Lietuvos rodikliais, progresas atrodo nedidelis. Ekonomistai ir politologai gana skeptiškai vertina ir prezidento anuomet išsikeltus tikslus, kurie labiau primena premjero pareigas, ir pasiektą rezultatą, kurį lėmė ne politiniai sprendimai.

Vadovauti Vyriausybei Lietuvoje niekada nebuvo lengva. Premjerus klupdė bankų griūtys, į miškus išėję savanoriai ar sunkiai valdomas nusikalstamumas. Vėliau pagalius į ratus kišo Rusijos krizė, krintanti pinigų vertė ir tūkstančiai bedarbių. Politologai ir politikos apžvalgininkai vieningai sutaria, kad dabartinei premjerei taip pat teko nelengva dalia. Premjerė stipri, bet tuo pačiu ir silpna, ir tai, pasak politikos apžvalgininkų – kelia problemų visiems.

Be slaugytojų greitai sustotų bet kurios sveikatos priežiūros įstaigos darbas, tačiau šios profesijos atstovai vis dar jaučiasi ne iki galo vertinami. Apie tai byloja ne tik tuščios darbo vietos, kurių neskuba užimti į užsienį besidairantys paruošiami specialistai, tiek skundai apie nepakeliamus darbo krūvius ir apverktinas algas.

Užsienio valstybės jau garsiai kalba, kad netrukus atšauks koronaviruso ribojimus ir įžengs į gyvenimą po pandemijos. Kalbos, kad netrukus COVID-19 taps įprasta liga pasigirsta ir Lietuvoje. Premjerės patarėja teigia, kad artimiausiu metu jau gali būti priimti sprendimai dėl atšaukiamų ribojimų, o virusų tyrinėtojas pažymi, kad koronavirusas ateityje gali tapti sezonine liga, panašia į gripą.

Turbūt vienus iš karščiausių ginčų ir diskusijų pandemijos metu kėlė kaukės ir jų dėvėjimo politika. Šalims švelninant COVID-19 ribojimus ar jų visai atsisakant kai kur nuo žmonių veidų krenta ir kaukės. Ar ir kada apie tai vertėtų svarstyti ir Lietuvoje? Nors dalis gyventojų vis dar pasiskundžia, kad kaukių dėvėjimas jiems kelia diskomfortą ir vargina specialistai gerų žinių neturi.

Kasdien vis dar nustatant apie 10 tūkst. ir daugiau naujų užsikrėtimų koronavirusu, dėl nedarbingumo išdavimo toliau kaista ne tik šeimos gydytojų, bet ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) telefonai. Jo darbuotojams nespėjant dalinti „biuletenių“ jau planuojama net ilginti terminą išdavimui. Kada kur reikia kreiptis, norint gauti nedarbingumą dėl koronaviruso?   „Sodra“ patikino, kad po rekordinio sausio nedarbingumo pažymėjimų skaičius toliau išlieka didelis.

Kylančios kainos yra galvos skausmas ne tik lietuviams. Europos šalių vyriausybės išbando įvairiausius būdus, kaip palengvinti brangstančių produktų naštą savo gyventojams. Dauguma mažina PVM komunalinėms paslaugoms, tačiau yra ir įvairesnių sprendimų. Užšaldomos maisto kainos, keliama minimali alga, mokamos 100 eurų išmokos šeimoms – Europos vyriausybės rodo išmonę, kaip neleisti taip sparčiai tuštėti gyventojų piniginėms.

Kaimyninėje Baltarusijoje prasidėjo aktyvi rusų ir baltarusių karinių pratybų stadija. Tai, kad gretimoje šalyje yra tūkstančiai rusų karių ir sunkiosios technikos gynybos specialistams nekelia susižavėjimo, bet panikos taip pat nėra. Pasak Lietuvos kariuomenės vado, tiesioginės grėsmės Lietuvai šiuo metu nėra. Jam pritaria ir tv3.lt kalbinti specialistai, kurie prabrėžia, kad tikra grėsmė gali prasidėti tada, kai rusai „pamirš“ išvesti savo karius iš Baltarusijos.

Energijos išteklių kainoms auginant kitų prekių ir paslaugų kainas, Vyriausybė pasiūlė keliems mėnesiams pritaikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą centralizuotam šildymui, o prezidentas Gitanas Nausėda ragina pakratyti infliacijos didinamą biudžetą: tai yra sumažinti pajamų apmokestinimą ir skirti vienkartines 100 eurų išmokas senjorams, šalpos pensijų gavėjams, šeimoms, auginančioms vaiką su negalia ar tris ir daugiau vaikų, nepasiturintiems asmenims.

Epidemiologai konstatuoja, kad nors, palyginus su naujų atvejų augimo tempais, COVID-19 stacionarų užimtumas nėra toks didelis, jis yra ūgtelėjęs. Tiesa, dalis šių pacientų į kovidinius skyrius pakliūna gydymo įstaigon kreipęsi dėl kitų sveikatos paslaugų, bet tiesiog būdami užsikrėtę koronavirusu. Vis tik medikai perspėja, kad apsigauti nereikėtų, mat kitą kartą pacientams, iš pradžių tik turintiems teigiamą PGR testą, ligą toliau tenka rimtai gydyti.

Medikai, slaugytojai, švietimo srities darbuotojai, policijos pareigūnai – tai darbuotojai, kurių Lietuvos regionai ieško net ne su žiburiu, o su pluoštu kupiūrų. Didelei daliai specialistų dirbant didmiesčiuose ar emigruojant į Vakarus, mažesnių rajonų savivaldybės suka galvą, kaip prisivilioti trūkstamų specialistų. Tarp siūlomų paskatų – didžiulės piniginės išmokos, apmokėtos studijos, butai ir kitokios gėrybės.

Lietuva dėlioja visus įmanomus scenarijus, ką reiktų daryti, jei konflikto su Ukraina atveju į šalį plūsteltų pabėgėliai. Kaimyninė Lenkija prieš porą dienų paskelbė, kad kritiniu atvejų į jų šalį gali atvykti apie milijoną pabėgėlių. Lietuva svarsto, kad mūsų sienas galėtų kirsti nuo 3 iki 30 tūkst. ukrainiečių. Tiesa, savivaldybės pasirengusios priimti tik apie 6 tūkst., o kitiems laikinai gali tekti glaustis ir angaruose ar sporto salėse.

Iš prezidentūros girdėti spaudimas valdantiesiems patvirtinti prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymus didinti NPD bei daliai gyventojų išmokėti po 100 eurų. Prezidento patarėja sako, kad „nėra čia ko laukti“, o tokios priemonės esą padidintų gyventojų pasitikėjimą valdžia. Tačiau ekonomistai ir politologai G. Nausėdos ant infliacijos žaizdos pasiūlytą pleistrą laiko per mažu ir netvariu.

Daugelis gyventojų gavę algą po naujų metų gerokai nustebo: nuo jos nuskaitomos dešimtys eurų. Dar didesnė nuostaba gali apimti sužinojus, kad taip bus visą likusią karjerą iki pat pensijos – ir nieko pakeisti jie negali. Darbuotojai tai vadina absurdu, tačiau valdininkai ir verslininkai atšauna, kad tokia tvarka – jų pačių labui.

„Protu Rusijos nesuprasi“ – sako skambi ir dažnai vartojama rusiška frazė. Galbūt būtent dėl to Rytų Europos regione kylant įtampai, net iškiliausiems ekspertams sunku prognozuoti, ko artimiausiu metu galima tikėtis iš Kremliaus – ar situacija pasieks invaziją į Ukrainą.

Neseniai pranešus, kad Lietuvoje greičiausiai išplito, manoma, dar labiau užkrečiamas COVID-19 omikron potipis, virusologas Gytis Dudas teigia, kad kol kas stebimi omikrono subvariantai dar neturėtų kelti didelio nerimo. Be kita ko, jis priminė, kad apskritai skirtingose šalyse paplinta kiek skirtingos tos pačios atmainos versijos. Tad ir Lietuvoje turėjome bent 4 atmainas, kurios labai akivaizdžiai buvo paplitusios tik pas mus.

Vilniaus universiteto profesorė Ainė Ramonaitė, kalbėdama apie visuomenės susipriešinimą ir atvirą, kai kurių visuomenės grupių nemeilę dešiniųjų valdžiai, sako, kad pleištas tarp Lietuvos žmonių buvo visada, tik bėgant metams jis keitėsi.

„Jedinstvo“ organizacija nebeegzistuoja jau daugybę metų, bet jos šmėkla vis dar gyva. Štai visai neseniai Vytautas Landsbergis protestuotojus, nušvilpusius Sausio 13-osios minėjimą, išvadino jedinstvininkais. Profesorius žinojo, ką sako, nes su jedinstvininkais jam ne kartą teko susidurti, o sykį, šiems mėginant šturmuoti Aukščiausiąją Tarybą (AT),  būtent V. Landsbergis juos ramino. Tai jis darė kalbėdamas rusiškai.

Vargu, ar kas būtų atspėjęs, kad vos per vienerius bendro darbo valdant valstybę metus prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė įsivels į tokią galybę ginčų. Vieni jų – reikšmingesni, kiti panašesni į principų demonstravimą ir žodžių mūšį, tačiau visi jie įneša nemažai sumaišties į valstybės valdymo procesą.

Praėjo jau trisdešimt metų nuo to, kai nepriklausomoje Lietuvoje įsigaliojo naujas ir nuo to laiko labai mažai kitęs įstatymas – Konstitucija. Vienas jo kūrėjų – profesorius Vytautas Sinkevičius puikiai prisimena aukščiausio šalies įstatymo gimimą ir jį lydėjusias intrigas. Pavyzdžiui, tai, kad drastiškai išsiskyrus deputatų nuomonėms, teko kurti du Konstitucijų projektus, bei tai, kodėl galiausiai apsispręsta, kad Lietuvos prezidentas nebus visų galių turėtojas.

Nors apie atnaujintos COVID-19 vakcinos poreikį pradėta kalbėti dar pasirodžius delta atmainai, tą realybėje bandoma įgyvendinti jau omikron bangos metu. Visgi specialistai konstatuoja, kad tol, kol bus vykdomi tyrimai, pats omikronas jau gali būti praūžęs, tad ir skiepai gali nebebūti tokie reikalingi. Kita vertus, bent rizikos grupėms skiepytis tikrai prireiks ir ateityje, o tam praverstų net ir pirminė vakcina.

Artėjant Vasario 16-osios minėjimo renginiams, viešojoje erdvėje girdėti nuogąstavimas, kad pasikartos Sausio 13-osios minėjimo scenarijus, kuomet minia prie Seimo nušvilpė valstybės vadovus. Politologai ir viešųjų ryšių specialistai neatmeta, kad kils neramumai, ir tam ragina ruoštis ne tik policiją, bet ir valstybės vadovus. Jie skatinami leistis į dialogą su besipiktinančiais tautiečiais, tačiau tik tokiu atveju, jei šie bus sukalbami.

Dar tik siūlomas Lietuvoje įtvirtinti naujas organų donorystės modelis jau spėjo pakurstyti prieštaringas nuomones. Nors donorystės svarba niekas neabejoja, kai kurie politikai įžvelgia galimas naujo modelio rizikas ir mato dar neišnaudotus pozityvaus skatinimo būdus. Šiuo metu šalyje galioja informuoto sutikimo donorystės modelis, kai sutinkantys po mirties būti potencialiais organų donorais išsiima tą patvirtinančią donoro kortelę.

Karšta situacija Ukrainoje ir netylančios kalbos apie galimą karinį konfliktą išjudino visuomenę ir Lietuvoje. Grėsmė, nors ir toli, bet jaučiama, todėl ne vienas tyliai ar garsiai sau uždavė klausimą: ar eičiau ginti Lietuvos? Vieniems atsakymas į šį klausimą – paprastas, o kitiems – verčiantis susimąstyti. Politologai sako, kad didesnioji dalis žmonių gintų tėvynę, nors lyderio, kviečiančio tai daryti, šiuo metu ir nėra.