Ta pati profesija – uždarbis skirtingas
Uždarbių statistika rodo, kad darbuotojų užmokestis gana reikšmingai priklauso nuo savivaldybės, kurioje dirbama. Vietomis tos pačios profesijos atstovų uždarbis skiriasi ir 25 proc.
„Palyginimui, vyriausiųjų buhalterių atlyginimai Vilniuje ir Šiauliuose skiriasi apie 16 proc., o per metus vyriausiesiems buhalteriams atlyginimai Vilniuje paaugo – 10 proc., o Šiauliuose – 25 proc.
Tai yra, didesnis augimas buvo ten, kur atlyginimai mažesni, tačiau skirtumas tarp Vilniaus ir kitų miestų išlieka. Žinoma, yra išimčių, tačiau regionuose, kur yra didesnė stambių darbdavių ir ekonomiškai stiprių verslo šakų koncentracija, atlyginimai būna didesni“, – portalui tv3.lt teigė „CV-Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė.
Įdomu, kad per metus didžiausias atlyginimų šuolis fiksuotas visai ne didžiausiuose šalies miestuose, o regionuose.
„2021 m. labiausiai atlyginimai augo Utenos, Telšių, Alytaus apskrityse. Vilniaus regione atlyginimų vidurkis augo 11 proc., Kaune – 17 proc., Klaipėdoje – 10 proc.
Vilniaus ir Kauno atlygių vidurkio skirtumas 14 proc., Vilniaus ir Klaipėdos – 27 proc. Mažiausias atlygių vidurkis – Tauragės apskrityje. Tauragės regione atlyginimų vidurkis yra 50 proc. mažesnis už Vilniaus“, – sakė R. Karavaitienė.
Mažiausias vidutinis atlyginimas 2020 m. fiksuotas Utenos apskrityje. Ten neatskaičius mokesčių jis siekė 846 eurus, po metų – 1120. Didžiausias vidutinis atlyginimas 2020 m. fiksuotas Vilniuje – 1400 eurų „ant popieriaus“. Po metų jis ūgtelėjo iki 1559 eurų prieš mokesčius.
Pokyčiai daugiausiai uždirbančiųjų gretose
2021-ieji įnešė pokyčių į daugiausiai Lietuvoje uždirbančių specialistų dešimtuką. Štai 2017 m. brangiausiai apmokamų profesijų dešimtukas atrodė taip:
- Aukščiausio lygio vadovai
- IT
- Valdymo
- Farmacijos pramonės
- Telekomunikacijų
- Teisės
- Bankininkystės
- Rinkodaros
- Ekonomikos, Finansų
- Mechanikos inžinerijos sričių darbuotojai.
O štai 2021-aisiais vietoj rinkodaros ir mechanikos inžinerijos dešimtuke atsirado prekybos ir viešojo administravimo sritys.
„Prekybos srities atlygio vidurkio kilimui didžiausią įtaką turėjo verslo analitikų, produktų vadovų, pardavimų atstovų, pardavimų projektų vadovų, el. prekybos specialistų atlyginimai. Viešojo administravimo ir valstybės tarnybos srities darbuotojų atlyginimo vidurkio augimą nulėmė daugiau nei 20 proc. augę vyriausiųjų specialistų ir tarnautojų atlyginimai“, – nurodė R. Karavaitienė.
Per 2021-uosius atlyginimai Lietuvoje vidutiniškai pakilo 14 proc., tačiau kai kuriose srityse fiksuojamas ženkliai didesnis augimas.
„Daugiau nei 20 proc. atlyginimai augo medienos apdirbimo pramonės, technologijų, meno, apsaugos, prekybos, teisės sričių darbuotojams. Didžiausius atlyginimus uždirbo aukščiausio lygio vadovai, IT, valdymo, technologijų, teisės, farmacijos pramonės, bankininkystės, telekomunikacijų, prekybos, ekonomikos, finansų sričių darbuotojai“, – vardijo R. Karavaitienė.
Jos teigimu, pernai didžiausius atlyginimus siūlė bankų, finansų, IT, pašto, kurjerių, telekomunikacijų, chemijos pramonės, farmacijos produktų gamybos, konsultacine valdymo, nekilnojamo turto veikla užsiimančios įmonės.
„Didžiausi atlyginimai fiksuojami daugiau nei 250 darbuotojų turinčiose įmonėse. Jose atlyginimai per metus paaugo 15 proc. Mažesnėse įmonėse atlyginimai vidutiniškai paaugo 18 proc., tačiau šių įmonių atlygio vidurkiai nuo didžiųjų įmonių skiriasi apie 25 proc.“, – pridūrė R. Karavaitienė.
Privačiose užsienio kapitalo įmonėse atlyginimai yra vidutiniškai 30 proc. aukštesni nei valstybinėse ir 20 proc. aukštesni nei privataus vietinio kapitalo įmonėse.
Atlyginimai pagal sritis
Lietuvos darbuotojų atlyginimo statistika atskleidžia, kaip ženkliai per metus pasikeitė kai kurių specialybių darbuotojų atlyginimai. Pavyzdžiui, 2021 m. sausį didžiausias atlyginimų vidurkis prieš mokesčius fiksuotas tarp skrydžių vadovų – 4179,7 euro, rodo „Sodros“ duomenys.
Antroje vietoje – finansinių ir draudimo paslaugų padalinių vadovai – 3750,2 euro, trečioje – teisėjai – 3678,1 euro, ketvirtoje atsidūrė IT ir ryšių paslaugų srities vadovai – 3650,3 euro, o penktoje – programinės įrangos kūrėjai – 3264,9 euro.
Po metų šis penketukas visiškai persidėliojo. 2021 m. gruodį didžiausius vidutinius atlyginimus Lietuvoje gavo saityno ir multimedijų kūrėjai – 5369,3 euro, skrydžių vadovai nukrito į antrą vietą – 4768 eurai, programinės įrangos kūrėjai atsidūrė trečioje vietoje – 4426,3 euro, ketvirti – IT ir ryšių paslaugų srities vadovai – 4254,2 euro, o penktoje – finansinių ir draudimo paslaugų padalinių vadovai 4114,1 euro.
Mažiausiai uždirbantys specialistai
Mažiausiai uždirbančių specialistų gretos Lietuvoje – deja, ne tokios ir mažos. Jų gretose – ir aukštojo išsilavinimo reikalaujančios specialybės. Pasak R. Karavaitienės, specialybių, kur šalyje mokamos kukliausios algos, sąrašas per metus pakito mažai.
„Šiuo metu mažiausiai uždirba nekvalifikuota darbo jėga, tekstilės, drabužių pramonės, paslaugų sektoriaus, turizmo, viešbučių, viešojo maitinimo, žemės ūkio, maisto pramonės, švietimo, žurnalistikos, klientų aptarnavimo sričių darbuotojai“, – vardijo R. Karavaitienė.
Ji taip pat išskiria ir kelias sritis, kuriose per metus fiksuotas mažiausias atlyginimų pokytis. Čia atlyginimai augo tik apie 5 proc.
„Per metus mažiausias atlyginimų pokytis buvo paslaugų sektoriaus, tekstilės pramonės, chemijos, žurnalistikos, leidybos, telekomunikacijų srities darbuotojams. Šiose srityse atlyginimai pakilo vidutiniškai apie 5 proc., kai, palyginimui, buvo tokių sričių, kur atlyginimai per metu augo daugiau nei 20 proc., tai, pavyzdžiui, teisė, prekyba, medienos apdirbimo pramonė, menas, kultūra, apsauga“, – sakė specialistė.
Moterys vis dar uždirba mažiau
Moterų atlyginimo vidurkis per metus paaugo 15 proc., vyrų – 11 proc. Moterų atlyginimo vidurkis yra 25 proc. mažesnis nei vyrų.
„Daugiausiai tam įtakos turi tai, kad moterys dažniau dirba mažiau apmokamus darbus, daugiau vyrų užima vadovaujančias pozicijas. Net, jei tam tikroje srityje galima sutikti daugiau moterų, neretai moterys užimdamos tą pačią poziciją, uždirba mažiau nei vyrai. Pavyzdžiui, ekonomikos/finansų padalinio vadovai vyrai uždirba 29 proc. daugiau nei moterys“, – teigė R. Karavaitienė.
