G. Landsbergis ketvirtadienį nuotoliniu būdu dalyvavo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos posėdyje, kur atsakė į klausimus apie Lietuvos vykdomą užsienio politiką. Daugiausia kalbėta apie sugadintus santykius su Kinija ir kaip Lietuva atsvers praradimus. Tačiau pats ministras buvo itin optimistiškas.
„Kaip žinote, Lietuvos priklausomybė nuo Kinijos, nuo prekybos su Kinija nėra tokia didelė ir priemonės, kurių ėmėsi Kinija, didele dalimi sukelia daugiau trukdžių nei didelės žalos. Jei pamenate, buvo pasigirdę svarstymų dėl kai kurių investuotojų plėtros pristabdymo, ta informacija sukėlė didelį nerimą, tačiau jau dabar matome, kad tie investuotojai plečia savo veiklą Lietuvoje“, – posėdyje sakė G. Landsbergis.
Šiuo atveju ministras greičiausiai kalbėjo apie Vokietijos automobilių dalių milžinę „Continental“, kurią kinai spaudė nenaudoti gamykloje Lietuvoje pagamintų komponentų. Tačiau įmonė paskelbė nekeičianti savo planų Kaune pasamdyti dar apie 300 darbuotojų.'
„Sunku atrinkti pelus nuo grūdų, kai yra didelis informacinis srautas. Siekiai tą srautą skatinančių irgi gali būti labai skirtingi. Vieni mato, galbūt, galimybę paprašyti kokių nors mokesčių lengvatų iš Vyriausybės tuo pačiu, nepaisant to, kad jų priklausomybė nuo Kinijos yra net neegzistuojanti. Mokesčių lengvatos, matyt patinka visiems ir kodėl dėl jų nepakovojus? Tai reikia labai kruopščiai pažiūrėti, kad iš tiesų patiria žalą, kokia ta žala gali būti ateityje“, – posėdyje teigė G. Landsbergis, taip iš dalies mesdamas šešėlį daliai Lietuvos verslų.
Ministras teigia, kad iškart po nedeklaruotų Kinijos sankcijų Lietuvos užsienio reikalų ministerija siekė individualiai padėti kiekvienai verslo įmonei, patyrusiai sunkumų. Pavyzdžiui, buvo įsteigta greitoji telefono linija, kad įmonės galėtų tiesiogiai pranešti apie sunkumus, buvo ieškoma, kur nukreipti krovinius, kurie buvo pastrigę. „Daugelį krovinių perėmė Taivanas, tai kalbėti apie žalą yra sudėtinga, nes kroviniai, nepaisant to, kad ne tam pardavėjui, bet pasiekė pirkėją“, – teigė G. Landsbergis.
Pasak G. Landsbergio, ministerija šiuo metu deda pastangas siekdama išsiaiškinti problemų apimtį, su kuriomis susiduria lazerių gamybos įmonės. Politikas teigia, kad kai kurios įmonės, kurios viešai kalba apie didelius praradimus, vėliau sunkiai geba pagrįsti tuos praradimus. „Su tuo ministerijoje mes daug susiduriame. Nuo pat pradžių, kai buvo paskelbta, kad yra problemų, mes prašėme deklaruoti problemas, nes ir mes jas deklaravome Prekybos direktorate Briuselyje dėl bylos Pasaulio prekybos organizacijoje. Ir kai kurie iš tų viešųjų kalbėtojų negalėjo pateikti jų viešus teiginius pagrindžiančių dokumentų. Čia yra keblus klausimas“, – aiškino ministras.
G. Landsbergis apskritai suabejojo, kodėl Kinija buvo pasirinkta kaip partnerė lazerių gamybos produkcijos realizavimui, kai, pavyzdžiui, Australija irgi mielai šią produkciją perka, tik apimtys labai mažos. Politikas sako, kad kyla daug klausimų, kodėl Lietuvos verslai nesirenka Australijos, o renkasi Kiniją ir dar tokioje su karine pramone siejamoje srityje.
Socialdemokratų parlamentarai spaudė užsienio reikalų ministrą dėl Lietuvos patiriamos žalos atvėrus Taivano vardo atstovybę ir klausinėjo apie naujų rinkų paieškas. Neseniai G. Landsbergis viešėjo Singapūre ir Australijoje. Singapūre Lietuva ketina įkurti į ekonominių ryšių plėtrą orientuotą diplomatinę atstovybę.
G. Landsbergis sako, jog norėdamos atrasti Kinijos rinką Lietuvos vyriausybės įdėjo daugybę pastangų ir tesugebėjo pasiekti tik 300 mln. eurų vertės eksporto lygį. Anot jo, tai nėra blogai, bet eksportas į Singapūrą išvis be jokio diplomatinio atstovavimo siekia apie 220 mln. eurų.
„Jeigu mes įsisteigiame ambasadą, kuri bus orientuota į prekybinių ryšių skatinimą, aš beveik neabejoju, kad mes sugebėsime kompensuoti ir pralenkti tuos galimus netekimus, kurie buvo Kinijoje“, - teigia ministras.
Užsimena apie pokalbius „su kita puse“
Užsienio reikalų ministras aiškino, kad jam vertybinė užsienio politika apima Lietuvos teisę reaguoti į įvairius dalykus neatsitraukiant nuo vertybinės laikysenos. Pasak G. Landsbergio, tarp tokių svarbių vertybių patenka sienų neliečiamumo principas, galimybė ginti individualių žmonių ar tautinių mažumų teises. Ministras aiškina, kad Lietuva šiuo keliu pradėjo eiti užmezgusi stipresnius saitus su Taivanu.
Kaip žinoma, Lietuva, skirtingai nei kitos pasaulio valstybės, šios salos verslo atstovybę Lietuvoje leido pavadinti būtent Taivano vardu, nors visur kitur veikia Taipėjaus vardo atstovybės. Kinijos atsovai teigia, kad atstovybės pervadinimas į Taipėjaus padėtų pagerinti pašlijusius Vilniaus ir Pekino santykius, bet Lietuva šiuo metu svarsto tik suvienodinti atstovybės pavadinimą kinų mandarinų, lietuvių ir anglų kalbomis. Nes angliškai ir lietuviškai jis skamba kaip Taivaniečių atstovybė, o kinų kalba – Taivano. Kinija ypač jautriai reaguoja į bet kokias Taivano valstybingumo apraiškas, nes laiko salą savo dalimi.
„Reakcija, kurios susilaukėme iš Kinijos, yra ekonominė. Apsunkinimai įmonėms ir taip toliau. Tas pagrindžia, kad mums tada natūraliai reikalingi papildomi eksporto ir importo partneriai, kurie užtikrintų mūsų tiekimo grandinių saugumą ir stabilumą. Dėl to, man atrodo, kad visiškai logiška, jog neatsitraukdami nuo galimybės ir poreikio reaguoti, kas mūsų valstybei yra svarbu, mes buriame platesnį partnerysčių ryšį“, – sako G. Landsbergis.
Paklaustas apie prezidetui Gitanui Nausėdai pateiktą deeskalacijos su Kinija planą, ministras paskojo, kad planas labiau apima pozicijų išdėstymą, bet nenorėjo apie jį kalbėti plačiau, nes viešumas visuomet silpnina derybines pozicijas. Jis netiesiogiai užsiminė ir apie pokalbius „su kita puse“.
„Jeigu vyksta kokio nors pobūdžio pokalbiai, nenorėčiau to vadinti derybomis, su kita puse, pokalbio pozicijų atskleidimas susilpnina besiderančiojo ar besikalbančiojo pozicijas“, - teigė G. Landsbergis.
Šiuo atveju reikia suprasti, kad Lietuva svarsto įvairius variantus, kaip reaguoti į Kinijos pasipiktinimą. Tačiau iki šiol neatrodė, kad Lietuva būtų linkusi keisti Taivano atstovybės pavadinimą į Taipėjaus.
Pasiteiravus, ar pats kokiu nors lygmeniu dvišaliu formatu bendrauja su Kinijos atstovais, G. Landsbergis kaltino Kiniją.
„Man ir buvo apmaudžiausia, kad erdvė diplomatinei diskusijai buvo sumažinta būtent Kinijos iniciatyva. Pirmas žingsnis, kad buvo atšauktas Kinijos ambasadorius Lietuvos, buvo paprašyta atšaukti mūsų ambasadorę, dėl to dabar Diana Mickevičienė tebedirba iš Vilniaus. Ir paskutinis žingnis, kuris buvo labai grupus, diplomatinėje praktikoje, mano žiniomis, nenaudotas, tai mūsų diplomatinės atstovybės Pekine, mūsų ambasados darbuotojų diplomatinės kortelęs buvo panaikintos. Jų galiojima sustabdytas. Tai diplomatai turėjo parvykti į Vilnių dėl jų saugumo. Taigi ta erdvė diplomatiniam pokalbiui stipriai ribota. Bet tai nereiškia, kad aš asmeniškai atsisakyčiau kokių nors kontaktų, pokalbių ar kitų būdų, jeigu tokios galimyėbs atsirastų. Kol kas erdvėje tokių nesimato“, - sako G. Landsbergis.
Šiuo metu Lietuvai bendraujant su Kinija tarpininkauja Europos Sąjungos institucijos Pekine. Pasak ministro, tai yra geras kanalas ir taip Kinijai primenama, jog Lietuva yra didelės ir galingos bendruomenės narė.
