Pirmoji akistata, kur I. Šimonytė ir G. Nausėda buvo akivaizdūs vienas kito konkurentai – 2019 m. vykę prezidento rinkimai, kur G. Nausėda iškovojo pergalę. Tačiau I. Šimonytė, Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščioniams demokratams sėkmingai pasirodžius 2020 m. Seimo rinkimuose, tapo viena valstybės vadovių – ministre pirmininke. Tuomet ir prasidėjo nesiliaujančios I. Šimonytės, G. Nausėdos bei judviejų vadovaujamų institucijų rietenos.
Nesusitarė dėl ministrų
Pirmosios žiežirbos tarp valstybės vadovų ėmė skraidžioti vos I. Šimonytei pradėjus formuoti ministrų kabinetą 2020 m. pabaigoje. G. Nausėda netruko atmesti dvi ministrų kandidatūras – Laivės partijos į susisiekimo ministrus siūlytą Kasparą Adomaitį ir konservatorių į žemės ūkio ministres siūlytą Dalią Miniataitę.
„Stokojama vizijos, stokojama gero savo sektoriaus pagrindinių problemų išmanymo“, – sprendimą atmesti kandidatus žurnalistams komentavo G. Nausėda.
Savo ruožtu I. Šimonytė sakė nesutinkanti su prezidento vertinimu. Vis tik galiausiai abu kandidatai buvo pakeisti Mariumi Skuodžiu ir Kęstučiu Navicku ir prezidento patvirtinti.
„Aš neprivalau sutikti su prezidento vertinimu ir aš su juo nesutinku, ir dėl to gerai įvertinu ir toliau ir ponią Dalią Miniataitę, ir Kasparą Adomaitį“, – LRT sakė I. Šimonytė.
Formuojant ministrų kabinetą valstybės vadovų nesutarimas kilo ir dėl į sveikatos apsaugos ministrus siūlyto Arūno Dulkio. G. Nausėdai kilo abejonių dėl jo COVID-19 pandemijos valdymo plano.
„Esame pandemijos laikotarpio epicentre, rodikliai vis labiau blogėja, todėl turi būti aiškus veiksmų planas ir algoritmas pirmąją dieną pradėjus dirbti“, – abejones dėl A. Dulkio žurnalistams išsakė G. Nausėda.
Viešojoje erdvėje svarstyta, ar G. Nausėdos antipatija A. Dulkiui nėra asmeniškumai. 2020 m. balandį prezidentas tuometį valstybės kontrolierių A. Dulkį atleido iš pareigų.
Galiausiai A. Dulkys buvo paskirtas sveikatos apsaugos ministru, pasak G. Nausėdos, I. Šimonytei prisiėmus asmeninę atsakomybę už ministro veiklą.
Nepasidalino vietos EVT
2021 m. pradžioje Seimo narys, konservatorius Matas Maldeikis iškėlė klausimą, ar Lietuvai Europos Vadovų Taryboje (EVT) turėtų vadovauti tik prezidentas G. Nausėda, ar prezidentas ir premjerė I. Šimonytė pakaitomis, priklausomai nuo to, koks klausimas svarstomas. Konservatorių argumentas dėl tokių permainų grįstas tuo, kad EVT dažnai priimami sprendimai, susiję su vykdomąja valdžia, už kurios įgyvendinimą atsakinga būtent Vyriausybė.
Šis pasiūlymas netruko peraugti į netiesioginį konfliktą tarp Vyriausybės ir prezidentūros. Seimo komitetų paraginti tarpusavyje išsiaiškinti atstovavimo EVT klausimą, I. Šimonytė ir G. Nausėda ėmė susirašinėti laiškais. Ir nors premjerė siūlė prieš kiekvieną tarybą, įvertinus darbotvarkę, susitarti, kieno atstovavimas duotų daugiau vertės, prezidentas laišku jai atsakė neketinantis užleisti savo vietos.
„Įgyvendindamas Konstitucijoje nustatytus prezidento įgaliojimus, atsakingai ir visomis savo išgalėmis toliau vykdysiu konstitucines pareigas, įskaitant ilgametę praktiką atstovauti Lietuvos interesams EVT. Kviečiu ir raginu, vadovaujantis atsakingu konstituciniu atsakingo valdymo principu, tęsti bendradarbiavimą, rengiant ir derinant atstovavimo Lietuvai EVT pozicijas“, – laiške I. Šimonytei rašė G. Nausėda.
Vėliau žurnalistų paklausta, kaip ketina elgtis, ar atsakys į prezidento laišką, premjerė sakė neketinanti dar kartą raštu kreiptis į prezidentą.
„Tikrai nemanau, kad rašysiu trečią laišką prezidentui, nes, matyt, kad nebus tame labai didelės vertės. Niekas šitame vizite neparodė nieko tokio, ko nebūčiau žinojusi iki šiol“, – žurnalistams tąkart sakė I. Šimonytė.
Tai dar labiau paaštrino ir taip įtemptus G. Nausėdos ir I. Šimonytės santykius. Birželio pabaigoje buvo aišku, kad jiedu beveik du mėnesius neberengė tradicinių pirmadieninių susitikimų aptarti svarbiausias aktualijas.
Pandemijos problemų puodas
Vis tik daugiausiai progų be perstojo mėtyti akmenis vienam į kito daržą valstybės vadovams suteikė tebesitęsianti COVID-19 pandemija. Nors iš pradžių ir I. Šimonytė, ir G. Nausėda šiuo klausimu dirbo gana vieningai, skatindami gyventojus skiepytis, rodydami tam pavyzdį viešai skiepydamiesi patys, netrukus jų požiūriai išsiskyrė.
G. Nausėda dar 2021 m. pradžioje iškėlė tikslą iki vasaros vidurio paskiepyti 70 proc. suaugusių šalies gyventojų. Tuo metu I. Šimonytė kovo pabaigoje nebuvo linkusi tikėti, kad tikslą pavyks pasiekti, nes tuomet nebuvo aišku, ar gyventojams užteks vakcinų dozių. „Aš kol kas manau, kad pagal tuos tiekimo skaičius, kuriuos turime, tikimybė nėra tokia didelė, kokios norėtųsi. „AstraZeneca“ ne taip seniai gana ženkliai sumažino tiekimus pirmam pusmečiui. Ir tai nėra vieno ar dviejų procentų masto sumažinimai. Kalbame apie ketvirtį ar penktadalį“, – žurnalistams sakė I. Šimonytė.
Liepą vis tik nepavykus pasiekti G. Nausėdos iškelto tikslo, pats prezidentas negailėjo kritikos sveikatos apsaugos ministrui A. Dulkiui, pasigesdamas ministerijos pastangų skatinti vakcinavimą.
„Deja, pasigendu aktyvesnių Sveikatos apsaugos ministerijos pastangų ir veiksmų skatinant vakcinavimą. Susidaro įspūdis, kad veiksmų plano, ar tai būtų 130 punktų planas gruodį, ar bent penkių žingsnių planas skatinant vakcinavimą dabar, paprasčiausiai nėra“, – savo metinėje spaudos konferencijoje kalbėjo G. Nausėda.
„Jei ir toliau kapstysimės vėžlio žingsniais, reikės kelti klausimą, kam reikalinga tokia Sveikatos apsaugos ministerija, jei mes vis tiek niekaip nepriartėjam prie 70 proc. tikslo?“, – pridūrė prezidentas.
Dar vėliau G. Nausėda keitė nuomonę, piktindamasis, kad Vyriausybė gyventojus „gąsdina“ griežtesniais ribojimais blogėjant epidemiologinei situacijai. Tačiau kartu jis ragino pasiekti 90 proc. pasiskiepijimo rodiklį. Į kintančią prezidento nuomonę spalio pradžioje I. Šimonytė kandžiai sureagavo savo „Facebook“ paskyroje:
„Perlenktos skiepijimo lazdos savaitę keitė devyniasdešimties procentų paskiepijimo iššūkio savaitė. Ją keitė „nereikia mūsų gąsdinti“ savaitė, pramaišiui su „situacija blogėja“ savaite. Bet kad taip per vieną dieną sugebėt aplink savo ašį būt lygiai teisingam ir provakseriams, ir antivakseriams, tai net pavydu to aiškaus, vieno kelio“.
Galiausiai spalio pabaigoje G. Nausėda viešai apkaltino Vyriausybę ir Sveikatos apsaugos ministeriją dirbtinai lėtinus skiepijimosi tempus, kad nebūtų pasiektas jo iškeltas tikslas.
„Mes praktiškai pražiopsojome, pramiegojome pirmą vasaros pusę, kai nežinau dėl kokių sumetimų buvo dirbtinai sulėtinti skiepijimosi tempai. Galbūt dėl to, kad nebūtų pasiektas prezidento tikslas 70 proc. iki liepos vidurio. O po to, kai jau buvo pamatyta, kad susikaupė didelės vakcinos atsargos ir kad gali būti kritika iš visuomenės pusės, tada buvo verčiamasi per galvą“, – žurnalistams sakė G. Nausėda.
Lapkričio pradžioje prezidentas vetavo įstatymą dėl mokamų COVID-19 testų kai kurių sričių darbuotojams. Ir nors galiausiai valdantieji susivienijo veto atmesti, I. Šimonytė G. Nausėdai skyrė tokius pat žodžius, kokius jis tarė prieš porą savaičių.
„Atrodo, kad prezidentūra nusprendė sąmoningai stabdyti skiepijimo progresą tam, kad nebūtų pasiektas ambicingas prezidento tikslas“, – komentuodama G. Nausėdos veto žurnalistams sakė I. Šimonytė.
Atskira G. Nausėdos nepasitenkinimo tema – galimybių pasas, už kurį jis dažnai kritikavo Vyriausybę. Štai rugsėjį prezidentas tvirtino, kad galimybių pasas nebeveikia kaip paskata skiepytis.
„Dabar mes vėl pastarosiomis dienomis, deja, įžvelgiame tokią neguodžiančią tendenciją: skiepijimosi greitis lėtėja, ir akivaizdžiai matyti, kad mosavimas galimybių pasu kaip tam tikra paskata skiepytis nebeveikia, ir mes turėtume atsiremti į gerąją savivaldybių patirtį“, – žurnalistams sakė G. Nausėda.
Netrukus, spalį, G. Nausėda su žmona Diana pietavo restoranėlyje, pasisakiusiame prieš galimybių pasą. O 2022 m. pradžioje prezidentas Vyriausybei iškėlė ultimatumą, pareikalavęs, kad vaikams galimybių pasas būtų išduodamas su antigeno testu, antraip jis kreipsis į Konstitucinį Teismą.
Savo ruožtu I. Šimonytė į G. Nausėdos ultimatumą reagavo sakydama, kad yra kiek sutrikusi, nes dar tą pačią savaitę prezidentas jai priekaištų šiuo klausimu neturėjo. Ji patikino, kad klausimas bus sprendžiamas ne ultimatumais.
„Esu šiek tiek sutrikusi. Kadangi pirmadienį kalbėjomės su prezidentu apie Galimybių pasą vaikams. Ir jokių ultimatumų Vyriausybei išsakyta nebuvo“, – žurnalistams sakė I. Šimonytė.
Galiausiai vasario pradžioje Vyriausybė nusprendė apskritai stabdyti galimybių pasą.
Nutrūkę susitikimai
Tikėtina, kad būtent konfliktai dėl EVT bei pandemijos valdymo lėmė tai, kad kuriam laikui nutrūko įprastai kassavaitiniai premjerės ir prezidento susitikimai. 2021-ųjų vasarą valstybės vadovai nesimatė bent porą mėnesių, neskaitant prasilenkimų įvairiuose renginiuose.
„Na, nevyksta ir nevyksta. Yra formatų, kuriuose mes susitinkam su ekscelencija prezidentu, yra Valstybės gynimo taryba, yra kiti formatai, o daugiau kažkokių didelių aktualijų šiuo metu nėra buvę, tai tiesiog darbo tvarka bendradarbiaujame“, – žurnalistams nutrūkusius susitikimus komentavo I. Šimonytė.
Tuo metu prezidentūra lapkritį aiškino, kad kassavaitiniai susitikimai nutrūko dėl „užimtos premjerės darbotvarkės“, o premjerė nuolat yra kviečiama susitikti.
„Prezidentas svarbiausiais valstybės valdymo klausimais nuolat susitinka su ministrų kabineto nariais, pozicijų derinimas ir apsikeitimas informacija kasdien vyksta patarėjų lygiu“, – naujienų agentūrai BNS teigė prezidentūra.
Kad premjerės darbotvarkė išties įtempta, patvirtino ir jos atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė. Tačiau ji pridūrė, kad pirmadienio rytais visada rezervuojamas laikas susitikimui su prezidentu.
Pergalės ir pralaimėjimai dėl trąšų
2020 m. metų pabaigoje skandalas dėl baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą iš pamatų sudrebino Vyriausybę. Gruodį įsigaliojo JAV sankcijos trąšoms „Belaruskalij“, tačiau jų tranzitas per Lietuvą nesustojo, nors susisiekimo ministras Marius Skuodis anksčiau teigė, kad tai įvyks. „Lietuvos geležinkeliai“ pranešė, kad gruodį ir galbūt sausio pradžioje per Lietuvą į Klaipėdos uostą dar gabens „Belaruskalij“ trąšas, nes Baltarusijos bendrovė už šiuos krovinius atsiskaitė iš anksto.
Paaiškėjus šiai informacijai, daugiausiai kritikos už tai, kad nesuvaldė situacijos, sulaukė būtent M. Skuodis ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Jie netrukus pareiškė esantys pasiruošę atsistatydinti, o tuomet įteikė atsistatydinimo pareiškimus ministrei pirmininkei Ingridai Šimonytei. Ši neatmetė galimybės, kad pasitraukti galėtų visa Vyriausybė.
„Jeigu dėl Vyriausybės veiklos yra keliama tiek daug klausimų, tai galbūt Vyriausybė, jeigu nesugeba į tuos klausimus atsakyti, turėtų savo įgaliojimus pabaigti ir kažkokia kita Vyriausybė galėtų nuo nulio tą darbą pratęsti“, – LRT sakė premjerė.
Tuo metu prezidentas G. Nausėda, vertindamas premjerės žodžius apie atsistatydinimą, žurnalistams sakė: „Svarbiausia, kad nebūtų daromi karštligiški ar skuboti sprendimai, kurie komplikuotų situaciją“.
Tiesa, galiausiai I. Šimonytė nei ministrų, nei visos Vyriausybės nepatraukė. Tačiau G. Nausėda vis tiek buvo nepatenkintas, tvirtindamas, kad „lieka klausimai dėl politinės ministrų atsakomybės“.
„Vakarykštis sprendimas premjerės nemanau, kad yra pergalė, tai veikiau pralaimėjimas. Manau, kaip negali būti, kad už dviejų ministrų klaidas atsakomybę prisiima visa Vyriausybė ir atsistatydina, nemanau, kad toks sprendimas yra tinkamas. Lygiai taip pat negali būti kolektyvinės neatsakomybės, kuomet vienas dengia kitus ir susidaro aklos gynybos grupė, ko negali būti, kuomet kalbame apie Vyriausybę“, – žurnalistams sakė prezidentas.
Šiuos prezidento žodžius premjerė I. Šimonytė, kaip pati sakė žurnalistams, bandė komentuoti etiškai. Ji įžvelgė dvigubus prezidento standartus.
„Pabandysiu kažkaip etiškai pakomentuoti. Turbūt, kad būtų gerai, jog priekaištus ministrams dėl to, kad jie neįgyvendino Lietuvoje sankcijų, kurios nėra skirtos Lietuvai, vis dėlto nežertų žmonės, kurių nuomonė dėl ES sankcijų, kurios būtų jau tiesiogiai taikomos „Belkalij“ trąšoms, nebuvo tokia griežta. Kadangi girdėjau pastebėjimų apie kažkokias dviveidystės ir dvigubus standartus, tai būtų labai gerai, kad tai būtų taikoma taip pat ir sau“, – žurnalistams sakė I. Šimonytė.
PVM ir infliacijos žabangai
Prezidento ir premjerės santykiai liko įtempti ir 2022-aisiais. Pernai ir šiemet fiksuojant spartų infliacijos augimą, brangstant šildymui, elektrai, maisto prekėms, valstybės vadovai ėmė sukti galvas, kaip gyventojams sumažinti finansinę naštą.
Vyriausybei pasiūlius mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šildymui nuo 9 iki 5 proc., G. Nausėda šią priemonę palygino „nabašnyko pašlakstymui žaliąja arbata“. Nepaisant kritikos, Vyriausybė sumažino PVM tarifą šildymui iki 0 proc.
Prezidentūra kritikos Vyriausybei skyrė ir dėl bandymo švelninti infliacijos padarinius didinant dalies gyventojų pajamas. Prezidento patarėjos teigimu, pajamų didinimas nėra infliacijos amortizavimo priemonė.
„Šių metų biudžete – minimalios mėnesinės algos, neapmokestinamojo pajamų dydžio, pensijų augimas – šie pokyčiai <...> pirmiausiai skirti skurdo ir nelygybės mažinimui, kas yra būtent įsisenėjusi Lietuvos problema. Šių pokyčių nereiktų pateikti kaip infliacijos amortizavimo būdų“, – „Žinių radijui“ sakė prezidento patarėja Irena Segalovičienė.
Tačiau tame pat pokalbyje I. Segaloviečienė teigė, kad viena iš priemonių valdyti infliaciją – didinti gyventojų pajamas. Į tokį prezidentūros teiginį I. Šimonytė sureagavo viešu ironišku įrašu savo „Facebook“ paskyroje:
„Prezidentūra: pajamų augimas nėra infliacijos švelninimo priemonė. Also (angl. taip pat – aut. past.) Prezidentūra: pirmas infliacijos švelninimo pasiūlymas – didinti gyventojų pajamas. Kaip suprantu, pajamų augimas švelnina infliaciją tik tada, kai pajamas didina Prezidentūra
