Švedijos visuomenės sveikatos agentūra šios savaitės pradžioje ketvirtąja doze nuo koronaviruso skiepyti vyresnius nei 80 metų asmenis, slaugos namų gyventojus ir žmones, kurie slaugomi ir prižiūrimi namuose.
Vasario pradžioje ketvirtąją vakcinos dozę pasitelkė ir Vokietija, kurios specialistai rekomendavo ją rizikos grupėms.
Vokietijos vakcinų priežiūros agentūra STIKO nurodo, jog papildoma skiepų dozė pažeidžiamiausiems žmonėms būtina, nes nauji duomenys parodė, kad „apsauga nuo šiuo metu cirkuliuojančio omikron varianto silpsta praėjus keliems mėnesiams po pirmosios stiprinamosios dozės“.
Ketvirta doze skiepijami vyresni nei 70 metų žmonės, vyresni nei penkerių metų asmenys su silpnesne imunine sistema, taip pat asmenys, dirbantys medicinos ir slaugos įstaigose, kad būtų apribotas karantino ir ligos poveikis darbuotojams, nurodė STIKO.
Šio šalys pasekė Izraelio pavyzdžiu, kuris sausį tapo pirma pasaulio valstybe, pradėjusia skiepijimo ketvirta vakcinos nuo koronaviruso doze kampaniją.
Iš pradžių skiepyti pagyvenę žmonės ir sveikatos apsaugos darbuotojai, o vėliau papildomas skiepas pasiūlytas visiems pažeidžiamiems asmenims, vyresniems nei 18 metų.
Nesupranta vakcinos dozių skaičiavimo
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) virusų tyrinėtojas Gytis Dudas pasakojo, kad Izraelis atsidūrė gana unikalioje situacijoje, kadangi šioje šalyje pirmosiomis dozėmis didžioji visuomenės dalis buvo paskiepyta gerokai anksčiau, nei kitur.
„Jie anksčiausiai galėjo pradėti naudoti ir trečiąsias dozes, reaguojant į delta [atmainą]. Tačiau omikron akivaizdoje ta paskiepyta visuomenės dalis buvo paskiepyta šiek tiek per seniai, tam, kad sustabdytų omikron atmainos plitimą“, – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo mokslininkas.
Visgi G. Dudas skeptiškai žvelgia į koronaviruso vakcinų dozių skaičiavimą ir numeravimą.
„Aš iki šiol nelabai suprantu, kodėl tai šiuo metu yra daroma, kuomet niekas neatsimena, kelinta gripo vakcina yra skiepyti. Tai yra paprasčiausiai sveikatą ir gyvybes gelbstinti priemonė. Su gripu kiekvienais metais skiepijame rizikos grupes, tai nelabai matau prasmės tą skaičiuoti“, – samprotavo VU GMC virusų tyrinėtojas.
Kalbėdamas apie ateitį, G. Dudas pažymėjo nematantis poreikio po omikron bangos skiepyti asmenis, kurie prieš tai buvo skiepyti ir persirgo koronavirusu.
„Jeigu matysis, kad atsiranda kažkokia atmaina, kuri kelia ženklią riziką žmonėms, kurie yra ir skiepyti, ir persirgę įvairiomis kombinacijomis, įvairiais laikais, tuomet taip, tie skiepai gali grįžti“, – sakė pašnekovas.
„Bet skaičiuoti tas dozes šiuo atveju, manau, yra tiesiog kvaila“, – pridūrė jis.
Koronaviruso vakcina – kiekvieną rudenį kartu skiepais su skiepais nuo gripo
Premjerės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė teigė, kad apie ketvirtą vakcinos dozę Lietuvoje nėra kalbama.
„Kaip matėme omikron plitimo metu, pas mus buvo naudojama trečioji dozė“, – laidoje „Dienos pjūvis“ teigė Ž. Gudlevičienė.
Visgi premjerės patarėja pažymėjo, kad jei bus priimtos tokios taisyklės, nuo rudens koronaviruso vakcina rizikos grupės būtų skiepijamos sezoniškai, kaip gripo vakcina.
„Tuomet tikrai nebereikėtų skaičiuoti, kokia čia dozė, ketvirta, penkta, šešta. Nes dabar tų variantų yra pačių įvairiausių, ir persirgę, ir pasiskiepiję, ir vėl susirgę. pasiskiepiję, kaip matome, irgi užsikrečia.
Tai nėra vakcinos pagrindinis tikslas, kad neužsikrėstų žmonės. Vakcinos pagrindinis tikslas – išvengti hospitalizacijų ir sunkių ligų bei mirčių. Šitą tikslą vakcinacija tikrai įgyvendina“, – sakė Ž. Gudlevičienė.
Kalbėdama apie ateitį, premjerės patarėja pabrėžė, kad vakcina turėtų būti skiriama prieš kylant koronaviruso bangai, Lietuvoje, tikėtina, tai būtų ruduo.
„Ir taip kasmet, kartu su gripo vakcina“, – teigė ji.
Tai tik dalis pokalbio su Živile Gudlevičiene ir Gyčiu Dudu laidoje „Dienos pjūvis“. Visą laida galite peržiūrėti vaizdo įraše, kur rasite teksto pradžioje.
Lietuvoje – 5 mirtys nuo COVID-19, infekcija susirgo 6604 žmonės
Praėjusią parą nustatyti 6604 nauji COVID-19 atvejai, penki žmonės mirė, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Ligoninėse šiuo metu gydoma 1819 COVID-19 sergančių pacientų – keliomis dešimtimis daugiau nei parą prieš, 95 iš jų – reanimacijoje.
Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje mažiausiai vieną kartą užsikrėtė 847,9 tūkst. gyventojų, nuo jos mirė 8,2 tūkst. žmonių.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 4291,5 atvejo, o septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 50,9 procento.
Nuo praėjusių metų pabaigos sparčiai augęs naujų susirgimų skaičius po truputį mažėti pradėjo šių metų vasario pradžioje. Vasario 5-ąją pasiektas naujų atvejų rekordas, kai per parą nustatyta daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu.
Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu užsikrėtė 5635, antrą – 960, trečią – devyni žmonės.
181 gyventojas gavo pirmąją vakcinos nuo COVID-19 dozę, o 490 – sustiprinančiąją. Iš viso per parą paskiepyta 1573 žmonės.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 69,6 proc. gyventojų.
Visi penki praėjusią parą nuo COVID-19 mirę žmonės buvo vyresni nei 70 metų, pilnai paskiepyti buvo du iš jų.
