Redakcija rekomenduoja

Europos Parlamento narys, buvęs premjeras Andrius Kubilius prieš keletą savaičių lankėsi Ukrainoje ir savo akimis matė sugriautus pastatus, sunaikintą okupantų karinę techniką ir atkasinėjamas masines kapavietes. Jis inicijavo pasaulinį politikų tinklą, kurio tikslas įtikinti valstybes, kad tai nėra tik Ukrainos karas. A. Kubiliaus nuomone, karas Ukrainoje išmokė Vakarų pasaulį skaudžios pamokos, ką reiškia draugystė su autoritariniais režimais.

Marinos Ovsianikovos protestas tiesioginiame Rusijos propagandinės laidos eteryje nebūtinai yra tik nuoširdus protestas arba tik Kremliaus gudriai sugalvoto plano dalis. Taip sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius. Jo teigimu, Rusijos propagandos mašina karo metu patyrė lūžį, tačiau reikės dar didesnio sukrėtimo, kad Kremlius įvykius Ukrainoje įvardytu karu, o nebe specialiąja operacija.

Būsimieji gydytojai – apimti nerimo. Seimo darbotvarkėje išvydę siūlomas įstatymo pataisas dėl privalomo atidirbimo baigus valstybės finansuojamas rezidentūros studijas jie kraupsta nuo sovietmetį menančių metodų. Politikai gi ragina žiūrėti tiesai į akis – situacija dėl medikų stygiaus regionuose katastrofiška, todėl ir sprendimai drastiški.

Nors Vakarai jau siunčia Ukrainai sunkiosios ginkluotės, tačiau kol kas ukrainiečių ginkluotosios pajėgos dar nėra pajėgios vystyti reikšmingo puolimo prieš rusus. Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad kol kas rusai turi apytiksliai trijų savaičių langą, kol Vakarų atsiųsta ar siunčiama ginkluotė taps konkrečiu ukrainiečių pajėgumu. Per šias tris savaites Rusija gali bandyti pasiekti kokių nors laimėjimų, kad Vladimiras Putinas pasijustų bent kiek geriau.

Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, Vakarai paskelbė sankcijas Maskvai ir Minskui bei tiekia ginkluotę Ukrainai. Tačiau Ukraina nuolat kartoja: to per maža! Ginklų reikia daugiau, greičiau ir labiau tinkamų atlaikyti rusų antpuolį. Dar vienas Ukrainos reikalavimas – nustoti finansuoti karą mokant už gamtines dujas ir naftą.

Vyriausybė trečiadienį pritarė nuo gegužės 1 d. Lietuvoje atšaukti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl COVID-19 plitimo grėsmės. Kartu su tuo nebelieka ir prievolės dėvėti kaukes, izoliuotis net gavus teigiamą koronaviruso testo rezultatą. Nuo šiol COVID-19 ligos profilaktika ir gydymas bus perkelti į bendruosius imunoprofilaktikos ir gydymo algoritmus, nebeliks reikalavimo privalomai izoliuotis, dėl viso to spręs gydytojas.

Kalėjime Rusijoje šiuo metu įkalinto opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno bendražygis Leonidas Volkovas mano, kad kiekviena diktatūra gali žlugti trimis skirtingais būdais, tačiau Kremliaus pradėtas karas prieš Ukrainą vieno iš jų tikimybę dramatiškai padidino. Pasak L. Volkovo, nors Vladimiro Putino režimo eižėjimo ženklų nėra labai daug, bet būtent šio scenarijaus tikimybė šiuo metu yra išaugusi.

Lietuvai atsisakius rusiškų dujų, kyla klausimas, kada mūsų šalis išsivaduos ir nuo rusiškos elektros. Politikai ir ekspertai teigia, kad Lietuva pastaraisiais metais mažino priklausomybę nuo Kremliaus šioje srityje, tačiau visiškai išsivaduoti neleidžia neužbaigtas sinchronizacijos projektas. Visgi jie gyventojus ramina: jei Kremlius savavališkai atjungtų Lietuvą nuo iš Maskvos valdomo energijos žiedo, paprastas vartotojas to net nepajustų.

Lietuvis Povilas Stankūnas pastaruoju metu keliauja į Ukrainą apmokyti karių naudotis žvalgybiniais dronais ir išspausti iš jų maksimalią naudą. Tokiuose mokymuose susipažįstama, kaip apgauti arba apeiti priešo radarus, kaip išžvalgyti priešo pozicijas dieną ar naktį, jie pasitelkiami ir artilerijos ugnies koregavimui.

Nors pandemija ir slopsta, šeimos gydytojai priversti suktis kaip bitės – sumažėjus sergančiųjų koronavirusu į dienos šviesą visu „gražumu“ išlenda įprasti, tačiau lėtines ligas labiau užleidę, taip pat – ir karo įsigąsdinę gyventojai. Šeimos gydytojas Eimantas Brazaitis gi apgailestauja, kad dalis pacientų įprato tik prie nuotolinių konsultacijų.

Orus sunkia liga sergančiojo išėjimas ir jo kokybiška slauga – vis dar itin opi ir gausybe skaudulių apimta tema Lietuvoje. Nors dauguma apklaustųjų mirties sako norintys sulaukti namie, slaugyti ligonį apsiėmę patys artimieji susiduria su daugybe iššūkių. Be kita ko, gyventojų netenkina slaugos paslaugų kokybė, prieinamumu, pokyčiams brautis į priekį sunkina ir pačių medikų požiūris į beviltiško paciento priežiūrą.

Rusija toliau keršija Ukrainai už nuskandintą laivyno pasididžiavimą „Moskva“. Skelbiama, kad kartu su laivu į jūros dugną nukeliavo ir jo kapitonas, ir didžioji dalis įgulos. Ir tuo metu nebuvo jokios audros – kaip savus bando įtikinti Kremlius. Maskva raketomis apšaudo Kyjivą ir Lvivą. O Mariupolyje skelbia užėmusi vieną iš ten esančių plieno gamyklų – tiesa, ne tą, kurioje okupantų atakas vis dar atlaiko Ukrainos gynėjai.

Skambinama pavojaus varpais – slaugytojų trūkumas šalyje darosi kritinis, galintis privesti ir prie nepataisomų medikų klaidų. Maži atlyginimai, neadekvatus krūvis, ilgos darbo valandos, sveikatą žalojančios darbo sąlygos – tik dalis problemų, kurios slaugytojus vis dažniau veja į užsienį arba pagreitina sprendimą išeiti užtarnauto poilsio.

Rusai dar nepajuto Vakarų sankcijų poveikio. Daliai žmonių Rusijoje nė motais, kad dėl sankcijų jie negalės skraidyti į Vakarus ar išsiimti daugiau pinigų užsienio valiuta, nes nei jie skraidė anksčiau, nei matė tiek pinigų vienoje vietoje. Prekių parduotuvėse taip pat yra, nors kainos kandžiojasi. O jeigu sankcijų poveikis pasijus skaudžiau, tai dėl to paprasti rusai apkaltins ne Vladimiro Putino režimą ir jo pradėtą karą Ukrainoje, bet pačius Vakarus.

Buvęs užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas teigia, kad tokios tragedijos, kokią matėme Bučoje, atveria akis Vakarams dėl Rusijos žiaurumo, o tai leidžia teikti dar didesnę paramą Ukrainai. Visgi, jo teigimu, Vakarų šalys turi tiesiogiai įsitraukti į konfliktą Ukrainoje, o sutriuškinus Rusiją, ją reikia izoliuoti, kad Kremlius nesugalvotų grasinti ir mūsų regionui.

Švedijos ir Suomijos prisijungimas prie NATO Rusijai būtų kur kas skausmingesnis nei pralaimėjimas Ukrainoje, o Lietuvai tai būtų labai pozityvi pasekmė, mano tarptautinio saugumo ekspertas ir konfliktų valdymo specialistas Gražvydas Jasutis.

Ukrainai sulaikius sprukti pasirengusį oligarchą Viktorą Medvedčuką, kurį Kremlius greičiausiai siekė pasodinti į valdžią Kyjive žaibo karo sėkmės atveju, prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė išmainyti jį į Ukrainos karo belaisvius, esančius Rusijoje. V. Medvedčukas yra stambi žuvis Ukrainoje, kurioje politikos ir verslo susiliejimas nieko nestebina. Jis yra vienas stambiausių oligarchų, kurio turtas vertinamas 620 mln. dolerių.

„Aš tikrai neišvykčiau, likčiau Lietuvoje su vyru. Šeimos jaunimu pasirūpintų“, – apie neviešą privalomą veiksmų planą karo Lietuvoje atveju sako Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkė Edita Janušienė. Kalbėdama į diktofoną, ji neužsimena, kad kaip ir kai kurie kolegos ar daugybė kitų lietuvių, savo namuose yra apgyvendinusi nuo mirties grėsmės bėgusius ukrainiečius. Ne tik iš jų VMI viršininkė žino apie padėtį rusų užpultoje šalyje, nes telefonu pabendrauja ir su kolegomis joje.

Jei į priėmimo skyrių skubate vos pajutę kokį įtartiną negalavimą ar simptomai atsirado pamiršus išgerti vaistus, paūmėjus lėtinei ligai, labai gali būti, kad vis tik jums reikia ne skubiosios pagalbos, o vizito pas šeimos gydytoją. Tokiais atvejais nuskubėjus į ligoninę ne tik reikia būti pasiruošus palaukti galbūt net kelias valandas, bet ir už paslaugą susimokėti iš savo kišenės. Medikai konstatuoja, apie 30 proc.

Kiekvienas Ukrainos, Rusijos ar Vakarų lyderių pasisakymas apie karą yra po padidinamuoju stiklu. NATO lyderiai jau daugiau nei mėnesį dažnai kartoja apie nenorą, kad karas išplistų už Ukrainos teritorijos ir apie galimą atsaką Rusijai, jei ši peržengtų dar vieną „raudonąją liniją“. Ekspertai teigia, kad nedetalizavimas, koks tas atsakas būtų, yra dar vienas Vakarų ginklas prieš Kremlių, o nuolatinis kartojimas, kad tiesiogiai NATO į karą Ukrainoje nesikiš – baimės, kad Vladimiras Putinas panaud...

Jaunosios gydytojų kartos atstovas Martynas Gedminas įsitikinęs, kad norimą pokytį sveikatos sistemoje pirmiausia turi pradėti nuo savęs. Į regioną išvykęs dirbti vyras neslepia, kad nuolatos tenka atsimušti į sąstingio ir griežtos hierarchijos sukaustytą sistemą. Tačiau ligoninės vadovo pareigas užimantis gydytojas nestokoja entuziazmo rajoną paversti patrauklia vieta dirbti ir gyventi.

Žinia apie garsiam šalies gydytojui Kęstučiui Strupui panaikintą chirurgo licenciją visuomenę ir medikų bendruomenę padalino į kelias stovyklas. Vieni teisina mediką, įtardami, kad taip tik siekiama susidoroti su tokiu profesionalu, kiti gi sveikina už principingą ministro laikyseną. Visgi dar kiti siūlo žiūrėti daug giliau ir kritikuoja politikų neveiksnumą iš pašaknų raunant įsisenėjusią kyšių problemą. Apie tai, kad prof.

Lietuva buvo viena iš valstybių, kuri ragino uždrausti Rusijos ir Baltarusijos vilkikų tranzitą Europos Sąjungos keliais. Vežėjai tikina, kad Rusija gali pradėti taikyti veidrodines sankcijas ir neleisti Lietuvos vilkikų tranzito. Ir jei Rusijos rinką lietuviai jau pamiršo, dėl šių sprendimų Lietuvos vežėjams nepasiekiamomis gali tapti kitos itin geidžiamos rinkos.

Europos vadovai paskelbė apie penktąjį sankcijų Rusijai paketą, kuriuo draudžiama importuoti iš Rusijos anglis ir kitą kietąjį iškastinį kurą, išskyrus kai kuras išimtis Rusijos laivams užkertamas kelias patekti į Europos uostus, taip pat Rusija ir Baltarusija nebegalės vežti prekių Europos keliais, nebus galima į Rusija eksportuoti aukštųjų technologijų prekių, iš Rusijos importuoti medienos, cemento ir panašiai.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, o ypač paaiškėjus žiaurumui prieš civilius gyventojus, Europos Sąjungos valstybės susiduria su realybe: joms šiaip ar anaip reikės atsisakyti rusiškų energijos išteklių arba reikšmingai sumažinti priklausomybę nuo jų. Penktuoju sankcijų paketu Europos Sąjunga ketina drausti anglies importą iš Rusijos, o Europos Parlamentas ketvirtadienį pasisakė už tai, kad būtų nutrauktas ir naftos bei gamtinių dujų importas.

Rusija pergrupuoja pajėgas ir ruošiasi naujam smūgiui. Ekspertai teigia, kad Kremlius stengsis pasimokyti iš klaidų, kurias padarė per pirmąjį karo Ukrainoje mėnesį ir išsilaižyti patirtas žaizdas. Pasak jų, Rusija dabar telkia naujus karius, tam naudodami ir slaptą mobilizaciją, atnaujina karinę įrangą, atkuria logistinius kanalus. Rusijos pagrindinis dėmesys dabar daugiausiai bus nukreiptas į Donbaso puolimą, o ukrainiečiai apsiginti nuo naujos plataus masto atakos turi dvi dienas.

Neskubantis ateiti šiltas pavasaris ir apslūgusi omikrono banga pas gydytojus atgina vis daug sergančiųjų gripu ir kitomis peršalimo ligomis. Specialistai nuogąstauja, kad daugelyje vietų kaukėms likus tik kaip rekomendacijai sergančiųjų gripu gali dar padaugėti. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) dar prieš kelias savaites pranešė, kad sergamumas gripu šalyje išaugo daugiau nei 3 kartus.

Paskutiniuoju sankcijų Rusijai paketu Europos Sąjunga ketina atsisakyti anglies importo iš Rusijos, tačiau vis neprieinama prie naftos ir dujų importo draudimo. Rusijai tai būtų skaudžiausia sankcija, bet nelabai maloni ir Europai. Energetikos ekspertas Romas Švedas pasakoja, kad sprendimas atsisakyti energijos išteklių iš Rusijos priklausys nuo politinės valios, technologinių sprendimų ir ekonominio veiksnio.

Šaltojo karo metais amerikiečiai Sovietų Sąjungos atžvilgiu taikė sulaikymo strategiją, kurios tikslas buvo užkirsti kelią bet kokio pobūdžio sovietų ekspansijai karine, ekonomine ar ideologine prasme. Dabar, kad ir kaip baigtųsi Kremliaus sukeltas karas Ukrainoje, Vakarams vėl reikės ilgo laikotarpio strategijos Rusijos atžvilgiu.

Nors išplitęs omikron BA.2 potipis ne vienoje šalyje jau spėjo sukelti naują koronaviruso bangą, iš esmės lengvesnę ligos eigą sukeliantis variantas ir daugelio visuomenių aukštas imunizacijos lygis leidžia galvoti apie pandemijos išsikvėpimą. Visgi didžiausią nerimą mokslininkams kelia, kad toks stipriai pasikeitęs virusas iš kokio rezervuaro gali ištrūkti ir vėl.

Daugelis politikų ir aukštų valdininkų mėgsta viešai pasigirti, kaip jie palaiko nuo karo baisybių bėgančius ir Lietuvoje prieglobsčio ieškančius ukrainiečius. Tačiau realiai nedaroma nieko, kad piniginė parama iš valstybės biudžeto juos pasiektų ne po kelių mėnesių, o kuo greičiau, dabar. Statistikos departamento duomenimis, nuo vasario 24 d., kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje, iš šios šalies į Lietuvą jau atvyko daugiau kaip 39 tūkst. gyventojų. Daugiau kaip 16 tūkst.

Jau nuo pirmadienio įsigalioja pokyčiai dėl privalomų kaukių – jų bereikės tik sveikatos ir globos įstaigose bei viešajame transporte. Visgi specialistai ragina visuomenę tai suvokti kaip didesnės atsakomybės prisiėmimą ir neskubėti „pasileisti plaukų“. Nors omikronas ir sukelia lengvesnę ligą, neimunizuotiems asmenims rizika dėl jo pakliūti į ligoninę išlieka didelė.

Nors dalis mokslininkų sutaria, kad koronaviruso pandemija jau eina į pabaigą, medikai nepaliauja kartoti, jog niekur nedingo kitos infekcinės į kvėpavimo takus nusitaikančios ligos. Štai apie save žinoti jau davė kelis metus „primirštas“ gripas, sergamumas kuriuo pastarosiomis savaitėmis išaugo net kelis kartus.

Nuodai politinėms žmogžudystėms vykdyti buvo naudojami dar nuo Antikos laikų, bet labiausiai išpopuliarėjo Renesanso metu Italijoje ir buvo siejami su Bordžijų šeima. Tuo metu praktiškai niekas netikėjo natūraliomis popiežių, kardinolų ar karališkųjų asmenų mirties priežastimis. Tačiau Šaltojo karo metais ir dabar nuodai tapo išskirtiniu Rusijos slaptųjų tarnybų veiklos braižu.

Kai ištinka nelaimė ir Greitosios medicinos pagalbos (GMP) automobilio švyturėlių gausmas skrodžia gatves, sunku suabejoti, kad tokiam pacientui pagalba turi būti suteikta kuo greičiau. Vis dėlto ne visi gyventojai priėmimo skyriuose atsiduria „iš reikalo“. Medikai konstatuoja – tokių pacientų pasitaiko daugiau nei trečdalis, kuriems tenka priminti, kad priimamasis nėra vieta pageidavimams ar viešbutis, kur būtų galima palikti pagyvenusius ir ligotus tėvus.

Vyriausybė pristatė kovos su infliacija priemonių planą, kurį sudaro keli blokai. Pirma, bus įšaldomos elektros ir dujų kainos gyventojams ir verslui. Antra, didinamos labiausiai pažeidžiamų gyventojų pajamos. Trečia, stiprinama energetinė nepriklausomybė. Tačiau ekonomistai pastebi, kad įšaldydama elektros ir dujų kainas valstybė finansuoja ne tik tuos, kam padėti reikia, bet visus gyventojus, tad šovinius galime iššaudyti per anksti.

Tęsiantis karui Ukrainoje ir verslams Rusijoje susiduriant su sankcijomis, Lietuvos valdžia pamatė galimybę – siekiama į Lietuvą pritraukti tūkstančius informacinių technologijų specialistų iš Rusijos ir Baltarusijos. Valdžios atstovų tikinimu, kvalifikuotų specialistų persikėlimas į Lietuvą ne tik sustiprins mūsų ekonomiką, bet ir susilpnins Kremliaus ir Minsko režimus.

Kol didmiesčiai valo savo erdves nuo sovietmečio palikimo, mažesnių miestų ir miestelių aikštėse dar galima aptikti užrašų ir simbolių, kurie šlovina SSRS. Šiuo metu gyventojai dėl karo Ukrainoje į istorinius Rusijos ženklus reaguoja itin jautriai ir dauguma piktinasi, kodėl jie dar stovi. Istorikai mano, kad Rusiją šlovinančių simbolių Lietuvoje neturėjo likti daugiau nei prieš 30 metų, o stovintys paminklai su SSRS simboliais rodo vietos valdžios aplaidumą.

Nors COVID-19 ribojimų teliko vos keletas, daugelis kone labiausiai laukia kaukių dėvėjimo prievolės uždarose patalpose panaikinimo. Ekspertų nuomonė nėra vieninga, kaip greitai kaukių jau visur reikėtų atsisakyti, tačiau sutinkama, kad šiltasis metų laikas nuo koronaviruso leis atsipūsti. Ruošiamiems laisvinimams aptarti pirmadienį rinkosi ir Nepriklausomų ekspertų patariamoji taryba (NEPT).  Anot vienos jos narių VU Gyvybės mokslų centro mokslininkės prof.

Bėgdami nuo karo į Lietuvą jau atvyko daugiau kaip 30 tūkst. ukrainiečių – daugiausia moterų ir vaikų. Paprasti lietuviai jiems aukoja pinigus, maisto produktus, drabužius, suteikia stogą virš galvos. Tuo metu kai kurios institucijos, valdančios mums priklausančius poilsio namus, ukrainiečiams juose pastogės suteikti neskuba.

Nors karo tema užgožė visas kitas realijas, įskaitant pandemiją, koronaviruso atvejų vis dar nustatoma tūkstančiais. Nepaisant to, kad šylantis oras leidžia tikėtis šios COVID-19 bangos pabaigos, onkoimunologas Marius Strioga perspėja, kad ruošiantis didesniems atlaisvinimams atidesnio dėmesio turėtų sulaukti dabartinė situacija Honkonge, kur mirtingumas nuo koronaviruso pasiekė aukštumas. Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr.

Dalyje šalių stebint omikrono subvarianto išplitimą koronaviruso atvejai vėl šoka į viršų. Neabejojama, kad dauguma COVID-19 atvejų ir Lietuvoje dabar yra nulemti būtent šio varianto. Visgi ne visi vienodai rizikuoja juo susirgti. Nepaisant to, kad laukiama paskutinių likusių pandemijos ribojimų atlaisvinimo, epidemiologai perspėja dar neatsipalaiduoti, mat ne vienoje šalyje sergamumas vėl ėmė augti įsisiautus omikrono subvariantui BA.

Nuo metų pradžios „Sodra“ į papildomą pensijos kaupimą įtraukė visus gyventojus, kurie anksčiau to nedarė ar buvo sustabdę kaupimą. Gyventojai suskubo atsisakyti kaupimo. Nepaisant to, be savo sutikimo jie ir vėl įtraukiami ir privalo atiduoti dalį savo algos. Net ir tuo atveju, kai iki pensijos liko visai nedaug ir papildomas kaupimas vargiai apsimokės.

Ruošiamos sveikatos įstaigų pertvarkos kontekste nepasitenkinimą reiškia ir medicininės reabilitacijos įstaigų atstovai. Jie teigia, kad dar šiemet pasikeitus tvarkai pacientai priversti stoti į eiles, o ir toliau planuojami pokyčiai kėsinasi sugriauti dabar gerai veikiančias įstaigas. Ministerija gi ragina be reikalo nekelti dramos ir tikina, kad viskas – dėl paslaugų kokybės ir pacientų labui.

Karo Ukrainoje fone vis daugiau kalbama ir apie Lietuvos parengtį panašioms grėsmėms. Buvo prabilta apie šalies rezervo situaciją, gydymo įstaigų parengtį, keliami klausimai ir dėl specialių medikų apmokymų. Vis tik spaudžiamas pasiaiškinti, ką dėl to jau yra suplanavęs, ministras Arūnas Dulkys akcentavo, kad per kelias savaites nenuveiksi to, į ką kiek pro pirštus buvo žiūrima 30 metų.

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Joe Bidenas penktadienį ir šeštadienį vieši Lenkijoje. Ekspertai pažymi, kad nors Lietuvos kaimynės valdantieji turėjo geresnį ryšį su buvusiu prezidentu Donaldu Trumpu, karas Ukrainoje viską pakeitė. Anot jų, Lenkijai šioje situacijoje tenka ypatingas vaidmuo, o JAV prezidento vizitas – reikšmingas įvykis ne tik Lenkijai, bet ir Lietuvai.

Jau greitai vos pajutus koronaviruso simptomus gali nebereikėti iškart skubėti į mobilųjį punktą ir privalomai izoliuotis griežtai numatytą dienų skaičių. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė planuojanti keisti COVID-19 ligos statusą ir su šiuo virusu elgtis panašiai kaip gripu. Tokius planus Seimo Sveikatos reikalų komitete šią savaitę pristatė vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė.

Nors atrodytų, kad visuomenės dėmesys COVID-19 pandemijai nublanko, specialistai konstatuoja, jog situacija šalyje gerėja labai iš lėto. Ypač ji trapi atrodo žvelgiant į kitose šalyse stebimą naują omikrono bangos pakilimą. Nors Vyriausybė vis garsiau žada apie dar daugiau ribojimų atlaisvinimą, kiti gi ragina dar kurį laiką į situaciją žvelgti pro padidinamąjį stiklą. Dar visai ką tik skelbta apie Kinijoje dėl COVID-19 protrūkių karantinuojamus milijoninius miestus.

Nors gyvename vis laisviau ir COVID-19 ribojimų mažėja vos ne sulig kiekviena savaite, apsilankyti vaikų šventėje darželyje vis dar negalintys tėveliai piktinasi dvigubais standartais. Koncertai su daugiatūkstantine minia šiuo metu gali vykti ne didesnių apribojimų, tačiau kasdien bendraujančių vaikų tėveliai dalyvauti darželio šventėje negali.