Antradienį NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Maskva planuoja užimti „visą“ Donbaso regioną Ukrainos rytuose ir sukurti koridorių iš Rusijos į aneksuotą Krymą. Rusijos pajėgos tolsta nuo Kijevo, kad „persigrupuotų, persiginkluotų ir papildytų savo atsargas, ir telkia dėmesį į rytus“, sakė jis žiniasklaidai.
„Artimiausiomis savaitėmis tikimės, kad Rusija toliau sieks užimti visą Donbasą ir nutiesti sausumos tiltą į okupuotą Krymą“, – teigė J. Stoltenbergas.
Ukrainiečiai turi dvi dienas pasiruošti
Atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pasakojo, kad Rusija dabar permeta savo pajėgas nuo Kyjivo regiono, iš kurio buvo išstumta Ukrainos kariuomenės, Sumų, Baltarusijos ir permeta į netoli sienos esančią Rusijos Belgorodo sritį.
Belgorodo mieste praėjusią savaitę degė naftos bazė. Internete pasklidusi filmuota medžiaga parodė, kad į naftos bazę iš sraigtasparnio buvo paleistos dvi raketos. Kremlius apkaltino Ukrainą, kad ši smūgiavo naftos bazei, tačiau Kyjivas šiuos kaltinimus atmetė.
Pasak G. Bagdono, Belgorode sutelkti kariai koncentruosis į puolimą Charkivo pusėn. Kitą dalį pajėgų, anot pašnekovo, Rusija permeta kiek piečiau, arčiau Donbaso regiono.
„Nenuvertinkime priešo. Jie, tikėtina, pamokas tam tikras išmoko, padarė išvadas. Ukrainiečiams reikia ruoštis gynybai“, – pasakojo G. Bagdonas.
Atsargos pulkininkas pažymėjo, kad Bučos regione kruviną tragediją sukėlusi Rusijos 64-oji motorizuotųjų šaulių brigada, 35-osios jungtinės armijos daliniai yra permetami į Belgorodą, kuriame jiems duotos tik dvi dienos pasiruošimui.
„Čia galima daryti prielaidą, kad ukrainiečiai [pasiruošti] turi mažiausiai dvi dienas, o gal ir kiek daugiau. <...> Mažiausiai yra dvi dienos, kada [rusai] pradės kovinius veiksmus. Tie daliniai yra perdislokuojami iš Baltarusijos traukiniais į Belgorodo miestą. Jie gavę dvi dienas pradėti veiksmus“, – sakė G. Bagdonas.
Atliko kruviną kakofoniją
„Nėra tiek jėgų, bloga įvairių kariuomenių sąveika, nėra gero ryšio tarp atskirų karinių dalinių, nėra karinių dalinių vieningo vadovavimo. Bandė vadovauti iš Maskvos, bandė vadovauti atskiriems pulkams.
Nėra žemutinių grandžių iniciatyvos ir labai nukentėjo šitų atakuojančių fašistų moralinis lygmuo, labai didelis demoralizacijos laipsnis“, – priežastis, kodėl rusams teko persigrupuoti, laidoje „Dienos pjūvis“ vardijo buvęs užsienio reikalų ministras ir buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas.
Jis pasakojo, kad Ukrainos šiaurėje, Kyjivo regione ir prie Charkivo sumušti rusų daliniai yra atitraukiami į Baltarusiją ir jiems jokiu būdu neleidžiama grįžti į Rusiją.
„Todėl, kad kartu su jais į Rusiją prasismelktų ir emocija, ir informacija, ir tie baisumai, kuriuos kariuomenė vykdė Ukrainos teritorijoje. Rusija gavo labai skaudžią pamoką, bet ji stengsis tą pamoką išmokti. Armija vietoje orkestro atliko kruviną kakofoniją ir dabar rusai bandys išmokti pamokas ir tai, ką galima pataisyti, stengsis pataisyti“, – tikino P. Vaitiekūnas.
Jis mano, kad Rusija bandys savo puolimą koncentruoti trimis pagrindinėmis kryptimis – smūgiuos iš šiaurės, iš pietų ir iš okupuotų Donecko ir Luhansko teritorijų rytuose.
„Smūgis bus labai sunkus, bet aš neabejoju, kad ukrainiečiai atsilaikys. Rusai gali daug ką užimti, bet jie nesugebės išlaikyti okupuotų teritorijų“, – įsitikinęs pašnekovas.
Rusijai trūksta karių, jie pritraukiami iš kitų okupuotų regionų
Visgi atsargos pulkininkas G. Bagdonas pažymi, kad pasiruošimas smūgiui gali ir užsitęsti, nes Rusijos daliniams reikia sukomplektuoti pajėgas, kurios stipriai nukraujavo per daugiau nei mėnesį vykusį puolimą.
„Reikia karinę įrangą, ginkluotę atnaujinti, spręsti logistines problemas. Mano vertinimu, sunkiausia jiems su žmonėmis“, – teigė G. Bagdonas.
Pašnekovas pasakojo, kad Sibire esančiame Čitos mieste esančios karinės vidaus reikalų aukštosios mokyklos personalas masiškai teikia prašymus išeiti kariuomenės, atsisako toliau dirbti, nes jie turi informacijos, kad bus siunčiami į karą Ukrainoje.
Ir čia tik vienas iš pavyzdžių, kaip Kremlius stengiasi žmonėmis papildyti didelių nuostolių patyrusias pajėgas Ukrainoje. G. Bagdonas teigia, kad Rusija taip pat mobilizuoja karo mokyklų kursantus, kariūnus, atitraukia karius ir iš okupuotų regionų, pavyzdžiui, pajėgos iškviečiamos iš okupuotų Sakartvelo regionų.
„Iš okupuotų Pietų Osetijos ir Abchazijos regionų didžiąją dalį karinio personalo yra išsiuntę prie Ukrainos arba į Ukrainą. Iš jų ten likę daugiausiai 20 proc., kad būtų prižiūrimos karinės bazės okupuotose teritorijose.
Tas pats vyksta 102-oje bazėje, kuri yra Giumri mieste, Armėnijoje, kur karius lėktuvais, be technikos, siunčia prie Ukrainos“, – pasakojo G. Bagdonas.
„Vyksta Rusijos pajėgų persigrupavimas, vyksta paslėpta mobilizacija, atviros Putinas nedrįsta, nes jis labiau bijo savo tautos, nei Vakarų. Mobilizacija vykdoma, tačiau ji ribota. Ji vyksta, bet stengiamasi labai nesireklamuoti.
Bet Rusijai trūksta ir technikos, ir logistinių priemonių, nuo remonto iki kuro atsargų, medicininių atsargų. Tai yra didžiulis darbas. Kariniai daliniai jaučia didelį spaudimą iš Rusijos generalinio štabo.
Vis daugiau informacijos atsiranda socialiniuose tinkluose apie bandančius pasitraukti, tarnybos bandančius išvengti mobilizuojamus rusų karius“, – Rusijos pasiruošimo naujam puolimui paveikslą nupiešė atsargos pulkininkas.
Arvydas Anušauskas: Rusijos pajėgumai rytų Ukrainoje gali dvigubėti
Apie pasikeitusią Rusijos strategiją kare savaitės pradžioje kalbėjo ir krašto apsaugos ministras, ir kariuomenės vadas.
Arvydas Anušauskas teigė, kad nors ukrainiečiai išstūmė Rusijos pajėgas iš Kyjivo regiono, tai reiškia, kad Kremliaus pajėgumai rytų Ukrainoje turi potencialą dvigubėti.
„Nuo dabartinių pajėgumų, kurie yra sukoncentruoti, Rusija, atitraukusi pajėgas nuo Kyjivo, Černihivo, Sumų, tas kryptis rytų Ukrainoje gali ženkliai sustiprinti. Tai reiškia, kad visi pajėgumai gali padvigubėti“, – sakė krašto apsaugos ministras.
Pasak jo, Rusijos atakos rytų Ukrainoje suintensyvės, tačiau išlieka atviras klausimas, ar tai apsiribos tik Donecko ir Luhansko sritimis.
„Vystyti didelių mastų puolimams visomis kryptimis, ir pietuose, ir rytuose, Rusija [pajėgumų] kaip neturėjo, taip ir neturi, nes jos praradimai labai ženklūs. Vis tik tai prarasti trečdalį pajėgumų, kurie buvo sutelkti prieš Ukrainą, tai reiškia prarasti labai daug“, – pažymėjo A. Anušauskas.
„Viena iš puolimo krypčių buvo Kyjivo užėmimas. Iš pradžių izoliavimas ir jo užėmimas. Dabar jau to sumanymo tenka atsisakyti dėl įvairiausių priežasčių.
Viena jų – jie negeba to padaryti su turimomis pajėgomis ir su tuo pasipriešinimu arba gynyba, kurią demonstruoja ukrainiečiai.
Jie atsisako šito sumanymo ir pajėgas pergrupuos į kitas kryptis, spėjama, kad tai greičiausiai bus rytinėje kryptyje, Donecko, Luhansko puolimo kryptyje ir ten greičiausiai jas panaudos. Bet čia tik spėjimas, tokia prognozė, aiškiai pamatysime, kai jie tas pajėgas permeta“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda pirmadienį kalbėjo kariuomenės vadas.
V. Rupšio nuomone, įmanomas ir variantas, kad Rusijos pajėgos grįš į Kyjivo regioną.
„Viskas priklausys, kaip jiems seksis kitose kryptyse, kokie jų tikslai ir uždaviniai jų yra ten. Aš galiu tik spėti, kad įvertinus dabartines aplinkybes, kiek jie dar turi pajėgumų, kiek jie gali sugeneruoti pajėgumų, kiek turi amunicijos, kiek ginkluotės, tai pradinis uždavinys yra pasiimti arba okupuoti Luhanską ir Donecką“, – sakė kariuomenės vadas.
