Visgi šiuo metu Ukraina aršiai ginasi, o ginklai tiekiami kasdien. Dabar jau žadama ir naikintuvų, ir greit. Nors specialistai sako, kad geriausias ginklas šiuo metu yra mažesnis, bet toks, kuriuo galima naikinti priešų šarvuotąsias mašinas ir lėktuvus.
Ginklai ir politikos pasikeitimas
Europos Sąjungą prieš kelias dienas žengė beprecedentį žingsnį ir skyrė 450 milijonų eurų ginklams pirkti, šie bus skirti Ukrainai gintis nuo Rusijos. Pranešama, kad perkama prieštankinė, priešlėktuvinė ginkluotė ir karinė amunicija. Dar papildomi 50 milijonų bus skirta degalams, liemenėms, šalmams ir pirmosios pagalbos vaistinėlėms.
Į Ukrainą pirmiausia keliauja nešiojami zenitiniai raketiniai kompleksai „Stinger“, skirti kovoti su priešo lėktuvais. Šis ginklas skirtas apginti kovos teritorijas, svarbius objektus nuo antpuolių iš oro, naikinti žemai skraidančius sraigtasparnius, transporto lėktuvus ir naikintuvus. Taip pat ukrainiečiai laukia ir „Javelin“, kurias jau dabar naikina priešų šarvuotųjų mašinų kolonas.
„Javelin“ yra vidutinio nuotolio nešiojamasis prieštankinis ginklas, skirtas kovai su priešo tankais, šarvuočiais ir kita kovos technika. Jis yra bataliono prieštankinio būrio ugnies priemonė. Taip pat gali būti naudojamas kovai su priešo sraigtasparniais ir bunkeriais.
Pasak ekspertų, būtent šie du ginklai šiuo metu yra labiausiai laukiami Ukrainoje, kur dangų kontroliuoja Rusija, bet gintis nuo riedančių tankų ir sraigtasparnių padeda iš kaimyninių šalių siunčiami ginklai.
„Stringer“ ir „Javelin“, bei analogiškus kitų gamintojų ginklus Ukrainai siunčia Lietuva, ir tai pradėjo daryti dar prieš prasidedant karui.
Ginklai keliauja tūkstančiais
Panašią, tik savo gamybos ginkluotę siunčia Vokietija, kuri karo priešaušryje buvo pareiškusi, kad ginklų nesiųs, tik šalmus ir kilnojamas ligonines.
Šiuo metu vokiečiai siunčia 1500 prieštankinių ginklų ir žada dar daugiau, britai – „Javelin“, prancūzai, pasak žiniasklaidos, skirs prieštankinių ginklų, nes tokių prašė patys ukrainiečiai, Nyderlandai skubiai išsiuntė 200 „Stinger“ ir 50 „Panzerfaust“ 3“ prieštankinių ginklų su 400 raketų.
Jie taip pat svarsto siųsti oro gynybos sistemą „Patriot“, kad ši kartu su Vokietijos ir NATO kovine grupe būtų pastatyta Slovakijoje.
Švedija, kuri yra neutrali, taip pat priėmė istorinį sprendimą siųsti ginklų į Ukrainą, pranešama, kad jie perduos apie 5 tūkts. prieštankinių ginklų, o Danija pridės pustrečio tūkstančio. Norvegai siunčia šalmus, liemenes ir 2 tūkst. prieštankinių ginklų, neatsilieka ir Suomija, kuri į Ukrainą gabena pusantro tūkstančio raketų paleidėjų, 2,5 tūkstančių automatinių šautuvų, amunicijos ir net 70 tūkst. porcijų sauso maisto davinių.
Belgija siuncia automatų ir prieštankinių ginklų, taip pat beveik 4 tūkstančius tonų degalų. Pietų valstybės, tokios, kaip Graikija ir Portugalija prisideda amunicija ir humanitariniais paketais, o štai kaimynai čekai ir rumunai siunčia karo ligonines, daugybę šautuvų ir kulkų bei kitokios neįvardytos „karinės paramos“.
Logistika sunki ir pavojinga
Atsargos karininkas, gynybos ekspertas Darius Antanaitis sako, kad vykstant konfliktui, šalis, kuri yra užpulta ir tikisi gauti pagalbos, aiškiai įvardija, ko jai reikia. Paprastai tiksliai žinoma, kokių ginklų reikia, prašoma jų parduoti, duoti, kreipiamasi į kaimynines šalis ar ginklų gamintojus.
„Pagal tai, ką gauna su tuo ir kovoja. O logistika šiuo metu, spėju, vyksta per Lenkiją. Ten turėtų būti logistikos centras, kurį įkūrė Ukrainos kariuomenės logistai. Ten rūpinamasi ir dokumentų formalumais, nes, nors ir vyksta karas, dokumentų reikia. Iš ten vežama per sieną ir dalijama kariniuose daliniuose“, – sakė D. Antanaitis.
Anot jo, ginklai paprastai gaminami taip, kad tilptų į standartinius automobilius, būtų patogu pervežti. Žinoma, yra ginklų, kuriems reikia specifinių transporto priemonių.
„Logistiniai keliai, kolonos yra vienas didžiausių taikinių, todėl jų apsaugai paprastai skiriama daug dėmesio. Važiuoja kolonos su apsauga, labai svarbi žvalgyba, kad nustatytų ar yra diversantų aplink. Logistinių kelių apsauga yra esminis dalykas ir tai mes matome su rusų kariuomene, kai logistiniai keliai yra ilgi ir nėra apsaugoti, o tada susiduriama su problemomis nuo maisto iki šaudmenų stygiaus“, – aiškino specialistas.
Anot jo, dronai karyboje, kurie dabar visiems daro įspūdį, nėra universalus ar stebuklingas ginklas, tokių ginklų tiesiog nėra.
„Karyba yra menas, ginklų derinimas. Kiekvienas ginklas turi savo trūkumų ir privalumų. Kalbant apie dronus, tai reikia pripažinti, kad jie tik vieni iš ginklų sistemų, tai tikrai nėra universalus ginklas, jis turi savo apribojimus, juos reikia valdyti.
Valdymas dažniausiai vyksta radijo bangomis nuo žemės arba per satelitus. Jie yra lengvi, todėl labai viskas priklauso nuo vėjo, matomumo, kitų oro sąlygų. Nors dronai yra maži, bet juos galima sekti ir naikinti. Jie yra papildomas ginklas, bet nėra stebuklingas, tiesa jis suteikia lankstumo kariams“, – kalbėjo D. Antanaitis.
Diversantai tykos keliuose
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, generolas leitenantas Arvydas Pocius sako, kad pagrindiniai ir labai svarbūs ginklai, kurie tiekiami Ukrainai, yra prieštankiniai ir priešlėktuviniai.
„Prieštankiniai yra „Javelin“ ir kitų šalių gamybos prieštankinės-reaktyvinės sistemos. Jie skirti naikinti tankus, sunkvežimius ir kitą šarvuotą techniką. Kiekvienas šis ginklas yra skirtas pramušti šarvą, vienas šūvis vienam tankui, tarkime, ten akumuliacinis sviedinys pradegina šarvą ir vyksta sprogimas, sunaikinama technika.
Vienas šūvis reiškia vieną transporto priemonę, ar tai būtų tankas ar šarvuotis, benzovežis, technika su kariais. Būtent tokia ginkluotė dabar labai reikalinga Ukrainos kariuomenei. Taip pat reikia priešlėktuvinės ginkluotės, tam, kad numušti sraigtasparnius ir atakos lėktuvus, transportinius. Tarkime buvo pranešimas, kad numuštas transportinis lėktuvas su desantininkais. Tais ginklais naikinama pati jautriausia puolamoji ginkluotė“, – sakė buvęs kariuomenės vadas.
Jis tikino, kad ukrainiečiai yra pakankamai apsirūpinę ginklais naikinti gyvąją jėgą. Turi automatinių ginklų, kulkosvaidžių, todėl jų reikia mažiau, o štai naikinti tankus ir lėktuvus ginklų tikrai reikia.
„Tai yra tai, ką mes ir siunčiame. Ir ne tik mes. Net švedai, neutralūs švedai, siunčia 1,5 tūkst. vienetų prieštankinės ginkluotės, ekipuotės. Vokiečiai taip pat siunčia savo gaminamus prieštankinius ginklus, britai siunčia „Javelin“, Lietuva – „Javelin ir „Stinger“. Ekspertai padaro analizę, ukrainiečiai paprašo, ko jiems reikia. Žinoma, labai reiktų gerų oro gynybos sistemų. Dominavimas iš oro, kai ten skraido priešo naikintuvai ir sraigtasparniai – didelis pranašumas“, – kalbėjo A. Pocius.
Jis tikino, kad logistika kare yra vienas sudėtingesnių dalykų, o tam, kaip bus tiekiami ginklai ir maistas kariuomenei pratybose mokomasi visą laiką.
„Karys kuprinėje gali turėti limituotą skaičių šaudmenų, o karas gali trukti ilgai. Privalo būti užtikrintas tiekimas. Karys turi pavalgyti. Karas, karu, o maisto reikia tris kartus per dieną. Šie dalykai pratybų metu būdavo atidirbami, manau, tiek rusų, tiek ukrainiečių kariuomenės žino tuos dalykus. Tarkime matome, kad Rusijos kovinės grupės nužygiavo į priekį, logistika nespėjo ir baigėsi degalai, maistas. Taip ir liko pakelėse tankai su šarvuočiais. Logistika turi eiti sinchroniškai su kariuomene“, – sakė jis.
Šiandienai ukrainiečiams labai svarbu išlaikyti komunikacines linijas, kelius, kuriais gali gauti ginklų ir kitų būtinų dalykų. Tie keliai, pasak buvusio Lietuvos kariuomenės vado, privalo būti ginami, saugomi.
„Ten gali atsirasti diversantai, kurie užkirtinės kelius, naikinti gali degalų vykstančias kolonas. Ukrainai dabar labai svarbu išsaugoti neapsuptą sostinę, prieigą iš Vakarų, tam, kad būtų galima tiekti ginklus, maistą. Situacija sudėtinga, jei rusai sups Kijevą, sostinė bus izoliuota nuo logistinio aprūpinimo“, – sakė jis.
Ginklus vežti sunku
Kalbėti apie ginklų tiekimą ir išties juos tiekti kariaujančiai šaliai – du skirtingi dalykai. Tam reikia teisinių ir politinių sprendimų, gerai apgalvotos logistikos ir vietos, kur būtų galima laikyti ginklus netoli sienos ar šalies viduje.
Pirmiausia, pasak ekspertų, reikia įsitikinti, kad į kariaujančią šalį siunčiama tai, ko jai tikrai reikia būtent dabar. Karas turi įvairius etapus, todėl reikia „geriausio varianto“ tą akimirką. Reikia įrangos, ginklų ir kitų reikmenų, kuriuos valdyti lengva ir paprasta, nes karo metu nėra laiko mokytis. Paprasta yra geriausia, sako saugumo ekspertai.
O tas paprasta reiškia, kad reikia naktinio matymo aparatų, prieštankinių ir priešlėktuvinių raketų, ir, žinoma, amunicijos, šaudmenų, lengvųjų ginklų. Vienas dalykas yra priimti pabėgėlius, bet visai kitas – permesti ginklus į kariaujančią šalį nakties tamsoje aplink skraidant priešų raketoms. Ukrainos pajėgos, pasak ekspertų, naudos nuo 4 iki 10 kartų daugiau visko, nei mokėsi pratybose. Nepatyrimas taip pat gali reikšti, kad ginklų reiks ir daugiau.
Nuvežti ginklus ir visas reikalingas priemonės dabar į Ukrainą yra iššūkis. Prieš Rusijos ataką jas galima buvo nuskraidinti tiesiai į bazes, dabar reikia vežti konvojais, o Rusijos naikintuvai ir diversantai kelia nemenką grėsmę.
Lėktuvais gabenti sunku, nes daugelis oro uostų – sunaikinti, o ir nesaugu. Taigi, pagrindinis kelias, per Lenkijos ir Rumunijos sienas, abi šios šalys, NATO narės. Tiesa, jau pasirodė informacija, kad Vakarų Ukrainoje yra diversantų desantas, potencialiai atvykęs tam, kad galėtų naikinti ginkluotės tiekimo kolonas. Keliai dar nėra atkirsti, todėl pagalba tiekiama. Bėda ta, kad tais pačiais keliais keliauja ne tik ginklų konvojai, bet ir humanitarinė pagalba, keliai yra užkimšti.
Pasak specialistų yra kelios paprastos taisyklės, kurių laikosi ginklus karo metu vežantys konvojai. Pirmiausia automobiliai negali važiuoti vienas greta kito. Tokiu būdų juos sunkiau atakuoti, sunaikinti.
Konvojai paprastai keliauja apsiginklavę, tai yra ginami priešlėktuvinėmis raketomis. Svarbiausia yra nuvežti ir išdalyti ginklus, karo metu laikyti jų vienoje vietoje jokiu būdu negalima. Tai, kompleksinė, bet ne itin sudėtinga užduotis, sako kariuomenės atstovai.
Tiesa, situacija gali itin komplikuotis, jei vienas ar keli batalionai yra apsupti, kaip tai gali greitai nutikti Ukrainoje. Spastai kariams ar miesto gynėjams mirtinai pavojingi, nes amunicijos paprastai užtenka iki 10 dienų, vėliau ją reikia papildyti.
Kritus Kijevui ar prezidentui viskas pasikeistų
Kol kas vežti ginklus ir paramą į Ukrainą yra salyginai lengva, tikrieji sunkimai gali prasidėti, jei kris Kijevas, Zelenskio administracija bus priversta trauktis giliau į Vakarų Ukrainą, o šalis pasiners į partizaninį karą. NATO dirba tik su vyriausybėmis, todėl partizaninio karo metu ir jei vyriausybė bus nuversta gali kilti nemažai problemų, etinių dilemų. Ginklai taip pat gali pakliūti į rusų rankas, atsisukti prieš ukrainiečius.
Tiesa, prieš kelias dienas Lenkija pasirašė trišalę sutartį su Ukraina ir Didžiąja Britanija dėl bazės, kurioje būtų laikoma dalis ginklų, jei Ukrainos centrinė valdžia kristų ar būtų paimtas Kijevas. Lenkai, regis, pasiruošę ne tik priimti pabėgėlius, bet ir permesti ginklus į Ukrainą, o Rusija gali nepriimti to lengvai.
Tiesa, Vakarai turi patirties tiekti ginklus partizaninio karo dalyviams, todėl to priteikus galėtų prisiminti Lotynų Amerikos ar Afganistano, Sirijos atvejus. Visgi tai nėra lengvi keliai, procesas dinamiškas, o ir susidūrimai partizaninio karo metu būna netikėti.
Reikia pripažinti, kad nėra ir precedento, kai Vakarų valstybės remia kova šalyje, kurios valdžia yra pripažinti ir yra tremtyje. Paskutinį kartą tai nutiko dar Antrojo pasaulinio karo metu, kai Šarlis de Golis vadovavo prancūzų pasipriešinimui iš Londono.
Jei Kijevas kris, Zelenskis privalo pabėgti į Lvovą ar Lenkiją, ten gyvena didelė ir gana turtinga ukrainiečių diaspora, kuri galės padėti. Jis simbolizuoja viltį, svarbu, kad jis išgyventų.
