Rusijos agresiją patirianti Ukraina padavė Tarptautiniam Teisingumo Teismui skundą dėl Rusijos, kuriuo siekiama priversti Maskvą sustabdyti savo invaziją. Tai sekmadienį socialiniuose tinkluose pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Rusija privalo būti patraukta atsakomybėn už manipuliavimą genocido sąvoka, kuriuo siekia pateisinti agresiją“, – parašė jis „Twitter“.
„Prašome skubiai priimti sprendimą, kuriuo Rusijai būtų nurodyta nedelsiant nutraukti karinę veiklą. Tikimės, kad teismo posėdžiai prasidės kitą savaitę“, – nurodė V. Zelenskis.
Pirmadienį Vyriausybė priėmė sprendimą, kad Lietuva dėl Maskvos ir Minsko vykdomų karo nusikaltimų ir nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui kreipiasi į Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokurorą.
Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska teigė, kad siūloma kreiptis į prokurorą pateikiant informaciją, kad prokuroras „ją patikrintų ir galėtų pradėti tyrimą“.
„Teikiamas pranešimas prokurorui su prašymu tirti situaciją Ukrainoje dėl Rusijos ir jai talkinančios Baltarusijos karo nusikaltimų. <...> Tarptautinio baudžiamojo teismo keliamas konkrečių asmenų atsakomybės klausimas – tai yra Putino ir Lukašenkos režimo asmenų, atsakingų už sprendimų priėmimą“, – sakė ministrė.
Pasak ministrės, kreipimusi siekiama skubiai reaguoti į tarptautinės teisės pažeidimus, padėti Ukrainai Hagos proceso formate, padėti teikti informaciją, suteikti politinę ir teisinę paramą šaliai.
„Teisingumo ministerija su Užsienio reikalų ministerija surinko daug medžiagos, įrodančios minėtų nusikaltimų sunkumą“, – teigė ministrė.
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad stebint situaciją, yra akivaizdu, kad kreipimosi medžiaga „deja, tik pildysis kiekvieną mielą dieną, bet jau dabar jos pakanka, kad tokį kreipimąsi pateiktumėme“.
Simbolinis gestas į bendrą kraitelę
Lietuvos valdžia ir Ukraina dėl Rusijos veiksmų kreipėsi į skirtingas institucijas. Nors abu įsikūrę Nyderlandų mieste Hagoje, Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) ir Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) yra dvi skirtingos institucijos.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) Teisės mokyklos profesorius, rašytojas dr. Justinas Žilinskas paaiškino, kad Tarptautinis Teisingumo Teismas yra skirtas spręsti visus ginčus tarp valstybių. Jo subjektai – valstybės.
„Lietuva, Rusija, Mongolija, Jungtinės Amerikos Valstijos ar kas tik nori“, – naujienų portalui tv3.lt sakė J. Žilinskas.
TTT yra įsteigtas kaip Jungtinių Tautų sistemos sudėtinė dalis ir TTT statutas yra Jungtinių Tautų Chartijos sudėtinė dalis.
„Ką daro Ukraina? Ji padavė į teismą ne šiaip, tiesiog Rusiją už agresiją ar panašiai. Bet remdamasi tuo, kad Rusija savo agresiją bandė labai nevykusiai teisinti genocidu kaip pagrindą taikyti savigyną. Būtent pagal šį punktą Ukraina paduoda Rusiją į TTT ir prašo iš TTT taikyti preliminariąsias priemones. Tai reiškia, kad Rusija būtų įpareigota nutraukti ugnį“, – aiškino MRU profesorius.
„Čia yra daugiau mažiau simbolinis gestas, bet jis į tą kraitelę Rusijos veiksmų teisinio įvertinimo taip pat prisideda“, – pridūrė jis.
Lietuva siekia atnaujinti tyrimą dėl nusikaltimų siekiančių Maidano laikus
Tarptautinis Baudžiamasis Teismas, į kurį dėl Maskvos ir Minsko veiksmų kreipėsi mūsų šalies Vyriausybė, anot J. Žilinsko, yra kitokios prigimties struktūra nei TTT.
„Tai yra valstybių tarpusavyje pasirašyta sutartimi – Romos sutartimi – įsteigtas tarptautinis teismas, kuris skirtas būtent įvertinti asmenis, darančių agresijos, karo nusikaltimus, genocido nusikaltimą ir nusikaltimus žmogiškumui“, – pasakojo J. Žilinskas.
Profesorius teigė, kad Ukraina nėra TBT statuto dalyvė, tačiau ji yra pripažinusi šio teismo jurisdikciją ad hoc (tam tikro, konkretaus – aut. past.) pagrindu dėl Maidano įvykių, Krymo aneksijos bei karo Dombase.
„Problema yra ta, kai šitas jurisdikcijos patvirtinimas buvo pateiktas teismas, tuo metu negaliojo agresijos nusikaltimas Romos statute.
Tad šiuo atveju Lietuva, aš manau, pirmiausia teikia akcentą dėl to, kad reikia kalbėti apie tuos karo nusikaltimus, kuriuos dabar daro Rusija ir darė nuo 2014 metų.
Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad TBT nagrinėja ne kokią nors vienos šalies atsakomybę, o nagrinėja visą situaciją ir visus asmenis, kurie toje situacijoje galėjo padaryti nusikaltimų“, – aiškino J. Žilinskas.
Pasak jo, TBT prokuroras buvo suspendavęs Ukrainos situacijos nuo 2014 metų įvykių tyrimą.
„Ar neužteko duomenų, ar susidorojimas su Maidano gynėjais nebuvo pripažintas, kad yra pakankamas pagal savo mastą, kad būtų laikomas nusikaltimu žmogiškumui. Tai dabar pagrindinė kryptis yra, kad TBT atnaujintų savo tyrimą šioje srityje“, – teigė profesorius.
„O Ukrainai reikia pakoreguoti savo ad hoc, tam tikro atvejo, jurisdikcijos pripažinimą ir pačiai reikėtų kuo greičiau ratifikuoti TBT statutą ir tapti TBT nare“, – pridūrė jis.
Procesas užsitęs
Pasak J. Žilinsko, būtent Tarptautinis Baudžiamasis Teismas ir būtų ta institucija, kurioje galimai būtų teisiami už agresiją prieš Ukrainą atsakingi asmenys, tarp jų – Vladimiras Putinas ir Aliaksandras Lukašenka.
„Galimai tokia galimybė yra. Priklausomai vertinant kiekvieną nusikaltimą, tai yra vadovavimas, padarymas ir panašūs dalykai. Tokia galimybė yra“, – teigė profesorius.
Visgi jis nesiėmė prognozuoti, kiek galėtų trukti procesas dėl Rusijos nusikaltimų tiek TTT, tiek TBT.
„Neįmanoma atsakyti. Gali būti labai ilgi procesai, tokie procesai niekada greitai nevyksta“, – konstatavo J. Žilinskas.
