živilė makauskienė

Lenkų savaitraščio „Wprost“ kovo pradžioje atlikta apklausa parodė,  kad dauguma lenkų nesusitaikė su Lenkijos sienomis, nubrėžtomis po II pasaulinio karo. Beveik 60 procentų  lenkų apgailestauja, kad Vilnius ir Lvovas nepriklauso Lenkijai, per  52 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad Vilnius ar Lvovas yra lenkiškos žemės. Ne mažiau iškalbinga apklaustųjų amžiaus analizė: su Vilniaus ar Lvovo netektimi nesusitaikė ne tik vyresniojo amžiaus žmonės, bet stebėtinai daug jaunimo.

Su Lietuvos Respublikos ambasadoriumi Lenkijoje Egidijumi Meilūnu kalbasi Živilė Makauskienė. – Šių metų rugsėjį sukanka 15 metų nuo Lietuvos ir Lenkijos diplomatinių santykių atkūrimo. Kaip trumpai apibendrintumėte lietuvių ir lenkų santykių raidą per tą laikotarpį? – Per tą laiką pavyko sukurti gerus kaimyninius santykius, ypač atsižvelgiant į tai, kad po Antrojo pasaulinio karo Lietuva ir Lenkija nebuvo savarankiškos ir neturėjo valstybinių santykių. Todėl tai yra didelis pasiekimas.

Aštuoni iš dešimties apklaustųjų lenkų tikina, kad Benedikto XVI šventoji kelionė yra svarbus jų gyvenimo įvykis. Trys milijonai lenkų ketina dalyvauti popiežiaus aukojamose šventose mišiose, kas antras ruošiasi per televiziją ar radiją stebėti Katalikų bažnyčios vadovo kelionę po Lenkiją. Apie tūkstantis plakatų su popiežiaus atvaizdu iškabinta Varšuvoje ir kituose miestuose, kuriuose lankysis popiežius. Gegužės 26-oji paskelbta nedarbo diena. Visa Lenkija laukia Benedikto XVI.

Septynis mėnesius trukęs serialas „Lipdome stabilią valdančiąją koaliciją“, arba, kaip sako paprasti lenkai, „Dalijamės postus“, pagaliau baigėsi. Tačiau pabaiga nėra tokia, kokios tikėtasi, nes Lenkiją ir toliau valdys mažumos koalicija.

Patarlė „Kur du pešasi, laimi trečias“ kaip niekad tinka tam, kas šiandien vyksta Lenkijos politikoje. Dvi ideologiškai ir istoriškai artimos partijos – „Įstatymas ir teisingumas“ ir Pilietinė platforma vis labiau klimpsta į tarpusavio ginčus. Joms ne tik nepavyko susitarti po parlamento rinkimų dėl valdančiosios koalicijos sudarymo, bet ir užkasti karo kirvį. Nesiliaujamas „partizaninis karas“, abipus metami kaltinimai vis labiau atitolina galimybę kada nors surasti bendrą kalbą.

Komunistų ir nacių nusikaltimus tiriantis Lenkijos Tautos atminties institutas pateikė kaltinimus generolui Wojciechui Jaruzelskiui už karo padėties įvedimą. Generolas tikina, kad tai politinis užsakymas, nes šiuo atveju galima kalbėti apie moralinę, o ne baudžiamąją atsakomybę. Tačiau jeigu Jaruzelskis išvengs teismo, faktų apie karo padėties įvedimą ir susidorojimą su antikomunistine opozicija išviešinimas turės neigiamos įtakos generolo vaidmens Lenkijos istorijoje vertinimui.

Nors balsavimas Lenkijos Seime dėl pirmalaikių rinkimų vyks balandžio pradžioje, jau aišku, kad jų nebus, bent jau gegužės mėnesį. Tam nepritaria Piliečių platforma, be kurios balsų „Teisės ir teisingumo“ partijos pasiūlymas neturi šansų. O tai reiškia, kad „Teisei ir teisingumui“ nelieka nieko kito, tik „santuoka” per prievartą su politiniu triukšmadariu Andrzejumi Lepperiu.

Po kelerius metus trukusios ganėtinos ramybės Lenkijoje vėl kaupiasi audra dėl liustracijos. Bemaž kasdien į viešumą patenka agentų pavardės, opozicija ir valdančioji koalicija lenktyniauja, kuri greičiau parengs liustracijos įstatymo pataisas. Įtampą dar pakaitino žinia, kad ir Katalikų Bažnyčia nusprendė pradėti dvasininkų liustraciją. Antikomunistinės opozicijos veikėjas Jozefas Konkelis jau antrus metus studijuoja savo bylą Tautos atminties instituto Žešovo skyriuje.

Opozicija šaukia, kad Lenkijoje kyla pavojus demokratijai, kairiųjų dienraštis „Trybuna“ skelbia, kad dabartinės valdžios veiksmai primena laikus, kai Lenkiją valdė komunistų partija. Dešinieji atsako: isteriją kelia tie, kurie turi nešvarią sąžinę arba bijo prarasti šiltas vieteles. O Kazimierzo Marcinkiewicziaus vyriausybės reitingai nuolat kyla.

Lenkijos premjeras pritarė ultraradikalios nacionalistinės Lenkijos šeimų lygos pasiūlymui panaikinti rinkimų įstatyme numatytas lengvatas tautinėms mažumoms, pagal kurias rinkimuose į šalies parlamentą mažumoms netaikomas 5 procentų slenkstis. “Jeigu kas nors nori turėti Lenkijoje kažkokias teises, tokias pat privalo užtikrinti lenkams” –pareiškė Jaroslavas Kačinskis. Apžvalgininkai mano, kad toks pareiškimas neabejotinai užaštrins ir taip jau įtemptus Vokietijos ir Lenkijos santykius.

Vasario 8 dieną suėjo 100 dienų Kazimierzo Marcinkiewicziaus vyriausybei. Viena, ką tikrai galima pasakyti apie tą 100 dienų, tai, kad per tokį trumpą laiką iš mažai žinomo seimo nario K. Marcinkiewiczius tapo populiariausiu Lenkijos politiku. Šį ypatingą premjero gebėjimą vertina ne tik draugai iš valdančiosios partijos, bet ir opozicija. Tačiau vienų ir antrų nuomonės išsiskiria, kai kalbama apie pačios vyriausybės nuveiktą darbą.

Pirmoji Lecho Kaczynskio (Lecho Kačinskio) užsienio kelionė buvo į Vatikaną ir Italiją, toliau numatytos Jungtinės Valstijos, o pirmoji kaimynė, kurią aplankys naujasis Lenkijos prezidentas, bus Čekija. Pirmieji vizitai turi simbolinę reikšmę, jais siekiama parodyti ypatingus ryšius ir santykių svarbą su tomis šalimis. Bendravimo saitai jungia valstybes ir tautas ne vien simboline prasme, jie turi ir labai konkrečią, praktinę išraišką.

Stebint iš šalies, kas šiomis dienomis vyksta Lenkijos parlamente ir valdžios viršūnėse, kyla įspūdis, kad ten – suirutė, netvarka ar kaip pasakė vienas lenkų politikas – cirkas. Analitikai, kuriems gerai žinoma pagrindinių dalyvių – Teisės ir teisingumo partijos bei Pilietinės platformos „virtuvė“, sako, kad tai, kas stebėtojui iš šalies gali atrodyti kaip neatsakingas politikų elgesys, yra dviejų svarbiausių politinių jėgų sąmoninga kova už Lenkijos ateities viziją.

Ne, tai ne juokai. Atžagariomis rankomis dirbančio lenko stereotipas jau neaktualus. Kaip rodo OECD atlikti tyrimai, lenkai dirba daugiau nei solidumu garsėjantys vokiečiai ir šioje srityje konkuruoja tik su darbštuoliais laikomais korėjiečiais. Todėl gal ir galima suprasti prancūzus, kurie išsigando lenkų santechniko ir balsavo prieš ES Konstituciją. Juolab kad 18 proc. viršijantis nedarbas lenkus skatina ieškoti duonos svetur.

Kai Rusijos koncernas "Gazprom" sustabdė dujų tiekimą Ukrainai, netrukus dujų stygių pajuto ir lenkai. Rusiškos dujos sudaro per 40 proc. viso importo, o dar 20 proc. dujų į Lenkiją atkeliauja per Rusijos teritoriją. Apie dujų ir kitų energetinių žaliavų importo diversifikaciją kalbama keliolika metų, bet iš esmės nedaug kas pasikeitė, ir toliau Lenkija priklauso nuo Rusijos energetinių žaliavų.

Gruodžio 22 dieną baigiasi antroji ir paskutinė Aleksandro Kwasniewskio (Kvasnevskio) kadencija. Per dešimt metų išsilaikęs populiarumo reitingų viršūnėje, neseniai pirmą vietą užleido įpėdiniui Lechui Kaczynskiui (Kačinskiui). Vieni sako, kad tai didis valstybininkas, kiti – kad miklus pragmatikas, „plastikas“, sociotechnikos produktas. Vieni teigia, kad A. Kwasniewskis labai aukštai iškėlė prezidentavimo stiliaus kartelę ir kitiems valstybės vadovams sunku bus ją pasiekti.

Turėjo būti taip: prezidentas iš Gdansko (Donaldas Tuskas), premjeras - iš Krokuvos (Janas Rokita). Piliečių platforma sudaro koaliciją su Teisės ir teisingumo partija, tačiau ši dalyvauja „jaunesniojo brolio“ sąlygomis. Išėjo kitaip: prezidentas, premjeras ir parlamento pirmininkas yra iš brolių dvynių Kaczynskių partijos, kuri nenorėjo dalytis valdžia su Piliečių platforma.

Išrinktasis prezidentas Lechas Kaczynskis rinkimus laimėjo žadėdamas lenkams IV Respubliką kaip priešingybę 1989 metais prie "apskritojo stalo" gimusiai ir Aleksandro Kwasniewskio kadencija besibaigiančiai III Respublikai. Konservatyvus lenkų apžvalgininkas Bronislawas Wildsteinas, šių metų pavasarį internete paskelbęs komunistinių spec.

Ateinančius penkerius metus Lenkijai vadovaus konservatyvus politikas Lechas Kaczynskis, antrajame rinkimų ture net 10 proc. balsų persvara laimėjęs prieš liberalių pažiūrų Donaldą Tuską. Lenkai pasirinko socialinės valstybės, puoselėjančios tradicinį, istorinį patriotizmą ir krikščioniškąsias vertybes, modelį, moralinį atsinaujinimą ir sąžiningą politiką. Bent jau tokią prezidentūrą žadėjo L. Kaczynskis. Kokia ji bus iš tikrųjų praūžus rinkimų kampanijai? Tai parodys artimiausi mėnesiai.

Sekmadienį neišsisprendė, kas per artimiausius penkerius metus užims svarbiausią postą Lenkijoje. Už dviejų savaičių įvyks antrasis rinkimų turas, kuriame susirungs Donaldas Tuskas ir Lechas Kaczynskis. Preliminariais duomenimis, per pirmąjį rinkimų turą geriau pasirodė Piliečių platformos kandidatas Donaldas Tuskas , už kurį balsavo beveik 36 procentai , o jo varžovą –Teisės ir teisingumo kandidatą Lechą Kaczynskį parėmė virš 33 proc. rinkėjų.

Po pusantros savaitės nuo parlamento rinkimų vis dar nematyti būsimos vyriausybės programos ir sudėties kontūrų. Koalicijos partnerės - Teisės ir teisingumo partija bei Piliečių platforma dažniausiai bendrauja per žiniasklaidą. Todėl lenkai derybas dėl koalicinės vyriausybės sudarymo praminė realybės šou. Ir, pasak apžvalgininkų, padėtis nesikeis iki prezidento rinkimų. O kadangi labai panašu, kad ateinantį sekmadienį nė vienas kandidatas nesurinks daugiau nei 50 proc.

Nors nuomonių apklausos prognozės nekėlė abejonių, kad lenkų politinių simpatijų švytuoklė šįkart ryžtingai pakryps dešinėn - vis tik neapsiėjo be staigmenos. Lenkijos parlamento rinkimus laimėjo ne pirmaujanti reitinguose liberali „Piliečių platforma“, bet dešinioji „Teisė ir teisingumas“. Negalutiniais duomenimis - suskaičiavus balsus iš 30 proc. rinkimų apygardų - už „Teisę ir teisingumą“ balsavo 25,74 proc. , o už „Piliečių platformą“ - 23,31 proc. rinkėjų.

„Tūkstančiams lenkų, nužudytiems 1941-1944 metais Paneriuose netoli Vilniaus atminti. [...] Egzekucijos vykdytoju buvo lietuvių specialusis savanorių būrys „Panerių šauliai“, tarnaujantis hitlerininkų saugumo tarnyboje...“. Tokie žodžiai iškalti kelių metrų granitiniame paminkle Lenkijoje, šalia Lietuvos sienos. „Tūkstančiams lenkų, nužudytiems 1941-1944 metais Paneriuose netoli Vilniaus atminti.

"Pasaulio lietuvio" žurnalas, kurį 40 metų Jungtinėse Amerikos Valstijose, Čikagoje, leido Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdyba, iškeltas į lietuviškiausią Lenkijos miestą Punską. Pirmasis ten leidžiamas žurnalo numeris turėtų pasirodyti šių metų lapkričio mėnesį.