Vasario 8 dieną suėjo 100 dienų Kazimierzo Marcinkiewicziaus vyriausybei. Viena, ką tikrai galima pasakyti apie tą 100 dienų, tai, kad per tokį trumpą laiką iš mažai žinomo seimo nario K. Marcinkiewiczius tapo populiariausiu Lenkijos politiku. Šį ypatingą premjero gebėjimą vertina ne tik draugai iš valdančiosios partijos, bet ir opozicija.
Tačiau vienų ir antrų nuomonės išsiskiria, kai kalbama apie pačios vyriausybės nuveiktą darbą. Blogas valdymas, gera propaganda – taip trumpai apibūdino vyriausybės 100 dienų šmaikščiomis frazėmis garsėjantis opozicijos politikas Janas Rokita.
„Yes, yes, yes...“
Pradžioje neatrodė, kad buvęs mokytojas iš nedidelio Gorzow Wielkopolski miesto su nedidele politinės veiklos patirtimi netrukus atsiras populiarumo reitingų viršūnėje. Pirmasis išbandymas buvo derybos dėl Europos Sąjungos biudžeto 2007-2013 metais. „Laimėjome 13 mlrd. eurų”, – po keliasdešimt valandų trukusių derybų Briuselyje naktį surengtoje spaudos konferencijoje pranešė pavargęs, bet laimingas Kazimierzas Marcinkiewiczius, savo džiaugsmą išreikšdamas trimis žodžiais: „Yes, yes, yes...”
„Tai pirmas per penkiolikos metų laikotarpį premjeras, kuris šypsosi ir duoda žmonėms viltį, kad Lenkijoje gali būti kitaip“, – K. Marcinkiewicziaus sugebėjimus viešųjų ryšių srityje aiškina politinės strategijos specialistai. Politikas ne tik sugeba jaunimui būdingu stiliumi džiaugtis, bet ir pademonstruoti ryžtą, kai to reikia. Arba viešai prisipažinti, kad mėgsta namuose padėti žmonai šeimininkauti virtuvėje. Arba kaip per neseniai įvykusią tragediją Katovicuose nelaimės akimirką būti kartu su žmonėmis. Paprastai, be televizijos kamerų ir fotoaparatų blyksčių. Įvertinti reikia ir nepaprastą darbštumą bei gebėjimą bendrauti su žiniasklaida – kartais per dieną apsilanko keliose radijo ir TV stotyse.
Daugiau ketinimų nei nuveiktų darbų
Svarbiausiu vyriausybės pasiekimu premjeras laiko tai, kad pavyko pakeisti ekonominę politiką ir nuraminti kadencijos pradžioje juntamą finansinių rinkų nepasitikėjimą. Taip pat sparčiai įgyvendinama solidarios valstybės programa, su kuria Tiesės ir teisingumo partija laimėjo rinkimus. Vykdoma šeimai palanki politika – kiekvienam naujagimiui jau šį mėnesį skiriama po 1000 zlotų, o antra tiek – jeigu šeima gyvena nepasiturimai, taip pat daugiau vaikų gauna nemokamą maitinimą. Kuriami teisingos, be korupcijos valstybės pagrindai – netrukus pradės veikti centrinė antikorupcijos tarnyba, ruošiama teisinė bazė siekiant pagerinti teismų darbą ir disciplinuoti procesus vilkinančius advokatus.
Visai kitaip K. Marcinkiewicziaus vyriausybės 100 dienų darbą vertina opozicija. Piliečių platformos lyderis J. Rokita įžvelgia daugiau propagandos nei realiai nuveiktų darbų. Vyriausybė visų pirma užsiima administravimu, ypač postų dalijimu valdančiosios partijos veikėjams, užuot sprendusi konkrečias problemas, kaip kad žadėjo per rinkimų kampaniją. O svarbiausia, kad nematyti IV Respublikos, kuri žadėjo moralinį atgimimą ir naują kokybę politikoje. Pasak opozicijos, IV Respublika žlugo, dar neprasidėjusi, kai Teisės ir teisingumo partija pasirašė „stabilumo paktą“ su nacionalistine ir ksenofobiška Lenkijos šeimų lyga ir populistine „Savigyna“.Suartėjimas su radikalais kelia pavojų
Gerai informuoti šaltiniai teigia, kad pats K. Marcikieviczius buvo tarp tų Teisės ir teisingumo partijos politikų, kurie nepritarė suartėjimui su „Savigyna“ ir Lenkijos šeimų lyga. Premjeras kiekviena proga pabrėžia, kad vyriausybė neketina atsisakyti viešųjų finansų reformos , privatizavimo ir verslininkams palankios politikos. Kol kas nauja parlamentinė „trijų“ koalicija veikia sklandžiai ir nereikalauja ypatingos premijos. Tačiau kaip bus rytoj? Ar K. Marcinkiewiczius netaps Teisės ir teisingumo lyderio Jaroslawo Kaczynskio, Lenkijos šeimų lygios ir „Savigynos“ politikų įkaitu? Kol kas sunku atsakyti, kuo baigsis „stabilumo pakto“ signatarų politiniai apetitai. Kol kas jiems nežadama postų vyriausybėje. Labai panašu, kad ši koalicija pradės braškėti tuomet, kai vyriausybė pradės kovoti dėl rimtų įstatymų.
Kitas pavojus glūdi pačioje Tiesės ir teisingumo partijoje. Pastaruoju metu demonstruojamas didžiulis palankumas ir paklusnumas Katalikų Bažnyčios vadovybės kritiškai vertinamam Marijos radijui ir jo vadovui kunigui Tadeuszui Rydzikui gali atbaidyti dalį rinkėjų, ypač jaunimo ir inteligentijos. O pernelyg didelis suartėjimas su radikaliomis jėgomis ir jų retorikos perėmimas gali labai apsunkinti valstybės taisymo darbą.
Živilė Makauskienė „Omni.lt“ iš Varšuvos
