Ne, tai ne juokai. Atžagariomis rankomis dirbančio lenko stereotipas jau neaktualus. Kaip rodo OECD atlikti tyrimai, lenkai dirba daugiau nei solidumu garsėjantys vokiečiai ir šioje srityje konkuruoja tik su darbštuoliais laikomais korėjiečiais. Todėl gal ir galima suprasti prancūzus, kurie išsigando lenkų santechniko ir balsavo prieš ES Konstituciją. Juolab kad 18 proc. viršijantis nedarbas lenkus skatina ieškoti duonos svetur.
Manoma, kad užsienyje dirba nuo milijono iki kelių milijonų lenkų. Panašiai, kaip ir lietuviai, lenkai ieško darbo Anglijoje, Airijoje, gal kiek mažiau Ispanijoje, anksčiau gana populiari buvo Vokietija ir visada traukė Jungtinės Valstijos, kur vėlgi darbo emigraciją stabdo vizų režimas. Tačiau pastaruoju metu pastebimas akivaizdus lenkų susidomėjimas darbu buvusiose socialistinio lagerio šalyse – Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, taip pat Baltijos valstybėse. Apklausos rodo, kad nemažai lenkų domisi įsidarbinimo galimybėmis šiose šalyse: nors atlyginimas mažesnis, tačiau yra kitų privalumų – panaši kultūrinė aplinka, galimybė išsiversti su rusų kalba arba visai be tos šalies kalbos (pavyzdžiui, pasiūlymuose vairuotojams dirbti Lietuvoje nereikalaujama mokėti lietuviškai) ir visų pirma tai, kad darbas arčiau namų. Mat daugelis darbo emigrantų į užsienį nesiveža šeimų ir ketina grįžti, kai truputį užsidirbs arba kai šalyje atsiras daugiau darbo. Regis, lenkų nereikia mokyti, kas yra patriotizmas.
Lietuvoje pageidaujami vairuotojai ir informatikai
Populiaraus tinklapio „praca.pl“ (liet. Darbas) apklausos duomenimis, net 36 proc. lankytojų mielai išvyktų dirbti į Čekiją, Vengriją ar Slovakiją. Susidomėjimas darbu šiose šalyse nuolat auga. Tai rodo ir konkretūs faktai. Antai tik per praeitą pusmetį Čekijoje įsidarbino beveik pustrečio tūkstančio darbuotojų iš Lenkijos. Vien tik Moravų vaivadijoje veikia 470 lenkiškų arba mišraus lenkų ir slovakų kapitalo firmų, kurios mielai priima į darbą savo tautiečius.
Lenkijos ūkio ministerijos duomenimis, praeitais metais, palyginti su 2004-aisiais, Slovakijoje dirbančių lenkų skaičius išaugo 80 proc., o Vokietijoje tuo pačiu laikotarpiu – tik 20 procentų.
Interneto tinklapiuose galima surasti žinių ir apie darbo rinką Lietuvoje. Viename iš populiarių tinklapių rašoma, kad nors Lietuvoje atlyginimai kol kas trečdaliu mažesni nei šalyje, tačiau jie auga daug sparčiau ir netrukus gali pasivyti Lenkiją. Be to, kaip skelbia minėtas tinklapis, Lietuvoje kai kurių profesijų specialistai, pavyzdžiui, informatikai, uždirba labai gerai, aišku, ne tiek, kiek Norvegijoje ar Airijoje, bet juk ir pragyvenimui Baltijos šalyse išleisti reikia mažiau nei Osle ar Dubline.
2005 metais pirmą kartą Balstogės regioninėje spaudoje pasirodė Lietuvos darbdavių kvietimai įsidarbinti Lietuvoje. Į Lietuvos konsulatą Seinuose, nors dar nedrąsiai, pradėjo eiti lenkakalbiai seiniškiai, domėdamiesi įsidarbinimo Lietuvoje galimybėmis. Galbūt šis faktas labiau nei gražios politikų kalbos pakeis kol kas gana prastą Lietuvos kaip varganos, atsilikusios šalies įvaizdį. O gal paskatins daugelį Seinų ir Suvalkų regiono gyventojų prisiminti, kad jų protėvių kalbėjo lietuviškai?
Živilė Makauskienė „Omni.lt“ iš Varšuvos
