Kai Rusijos koncernas "Gazprom" sustabdė dujų tiekimą Ukrainai, netrukus dujų stygių pajuto ir lenkai. Rusiškos dujos sudaro per 40 proc. viso importo, o dar 20 proc. dujų į Lenkiją atkeliauja per Rusijos teritoriją. Apie dujų ir kitų energetinių žaliavų importo diversifikaciją kalbama keliolika metų, bet iš esmės nedaug kas pasikeitė, ir toliau Lenkija priklauso nuo Rusijos energetinių žaliavų.
Kazimierzo Marcinkiewicziaus (Kazimiežo Marcinkievičiaus) vyriausybė žada keisti padėtį ir ieško būdų, kaip sumažinti priklausomybę nuo neprognozuojamo tiekėjo iš Rytų.
Kai „Garzprom“ pademonstravo, kad jo dujotiekiai yra Rusijos politikos įrankis, lenkai vėl pradėjo linksniuoti žodį „diversifikacija“. Prisiminta, kad dešinioji Jerzy Buzeko (Ježio Buzeko) vyriausybė 2001 metais buvo parafavusi sutartį su norvegais dėl dujotiekio tiesimo per Baltijos jūrą ir didžiulio dujų kiekio importo. Tačiau netrukus į valdžią atėjo kairieji ir Leszeko Milerio (Lešeko Milerio) vyriausybė pamiršo šį projektą. K. Marcinkiewicziaus vyriausybės teisingumo ministras Zbigniewas Ziobro (Zbignievas Ziobro) pareiškė, kad L. Millerio vyriausybės veiksmus, o tiksliau, susilaikymą nuo veiksmų, susijusių su dujų importo diversifikacija, įvertins prokuratūra, ir priklausomai nuo tyrimo rezultatų, imsis atitinkamų veiksmų, imtinai su premjero L. Millerio atsakomybe prieš Valstybės tribunolą.
O naujos vyriausybės ūkio viceministras Piotras Naimskis pareiškė, kad artimiausiu metu Lenkijos delegacija ruošiasi į Norvegiją, kur tarsis dėl dujų importo padidinimo. Šiuo metu norvegiškos dujos sudaro apie 2,5 proc. visų importuojamų dujų. Tačiau norint daugiau gabenti šios žaliavos iš Norvegijos, kaip ir iš Vokietijos, reikia nuteisti naujus dujotiekius. O tam reikia ne tik laiko, bet ir pinigų.
Saugumo garantas – terminalas
Jau prieš šešerius metus buvo paruoštas dujų terminalo projektas, bet statybos darbai iki šiol nepajudėjo. Maskvos ir Kijevo krizė privertė ir Lenkijos politikus ryžtingiau veikti. Nacionalinio saugumo taryba rekomendavo prezidentui Lechui Kaczynskiui (Lechui Kačinskiui) nedelsiant priimti sprendimą dėl terminalo statybos.
Dujų importo diversifikacija, kaip teigia nauja vyriausybė, yra ir bus K. Marcinkiewicziaus kabineto prioritetas. Lenkijos vadovas sako, kad jau pradėtos derybos su šiaurės ir rytų valstybėmis (bet ne su Rusija). Nauja dešinioji vyriausybė deklaruoja, kad per ketverius jos kadencijos metus bus pasirašyti kontraktai su įvairiais dujų tiekėjais, o tai galutinai išspręs priklausomybės nuo rusiškų dujų problemą.
Kai kurie analitikai teigia, kad, užuot stačius terminalą, daug pigiau būtų Lenkijai prisijungti prie Vokietijoje, Vilhemshafene, vykdomo terminalo statybos projekto ir pirkti kondensuotas dujas. Tokio pasiūlymo priešininkai nurodo, kad nėra reikalo investuoti Vokietijoje ir kurti ten darbo vietas.
O gal atominės jėgainės?
Problemos su rusiškomis dujomis, privertusios Naujųjų metų išvakarėse susirūpinti Rytų ir Vidurio Europos regiono šalis, atgaivino Lenkijoje diskusijas apie tai, ar nevertėtų sugrįžti prie atominės jėgainės statybos. Priminkime, kad 1980 metais Lenkijos pamaryje , Žarnovieco vietovėje, buvo prasidėję atominės elektrinės statybos darbai. Bet prieš „atomą“ sukruto visuomenė ir dėl protestų darbai buvo nutraukti, o galutinai atominės jėgainės idėją Lenkijoje palaidojo Černobylio katastrofa.
Bet dabar keičiasi lenkų požiūris į atominę energetiką. O ir mokslininkai tikina, kad šiuo metu galima pastatyti modernią, aukščiausius saugumo standartus atitinkančią jėgainę, pavyzdžiui, bendradarbiaujant su Prancūzija, kur net 70 proc. energijos gamina atominės elektrinės.
Jau siūlosi nemažai savivaldybių, norinčių turėti tokį objektą, kuris ne tik padėtų spręsti šalies energetikos problemas, bet ir sumažintų nedarbą.
Lenkijai per metus reikia apie 13 milijardų kubinių metrų, bet kasmet jų poreikis auga. Daugiausiai – apie 40 proc. – naudoja sunkioji pramonė – cheminės ir energetinės įmonės bei geležies liejyklos, kuriose dažnai dar neįdiegti taupymo metodai.
Daugiausiai dujų lenkai perka iš „Gazprom“ (40 proc. sąnaudų), 20 proc. perka iš vidurinės Azijos (buvusių sovietinių respublikų, visų pirma Kazachstano), trečdalį sudaro šalyje išgaunamos dujos.
Živilė Makauskienė „Omni.lt“ iš Varšuvos
