Lenkijos premjeras pritarė ultraradikalios nacionalistinės Lenkijos šeimų lygos pasiūlymui panaikinti rinkimų įstatyme numatytas lengvatas tautinėms mažumoms, pagal kurias rinkimuose į šalies parlamentą mažumoms netaikomas 5 procentų slenkstis.
“Jeigu kas nors nori turėti Lenkijoje kažkokias teises, tokias pat privalo užtikrinti lenkams” –pareiškė Jaroslavas Kačinskis. Apžvalgininkai mano, kad toks pareiškimas neabejotinai užaštrins ir taip jau įtemptus Vokietijos ir Lenkijos santykius. Mat, vienintele tautine mažuma, kuri praktiškai pasinaudojo rinkimų lengvatomis, yra vokiečiai. Šiuo metu vokiečių bendruomenė Lenkijos seime turi du savo atstovus.
Vokiečių-lenkų santykiuose kibirkščiuoja jau senokai, dar prieš atėjus į valdžią dabartinei vyriausybei, kuri visų pirma kaltinama dėl pašlijusios vokiečių-lenkų draugystės. Prieš keletą metų dabartinis prezidentas Lechas Kačinskis, tuomet dar Varšuvos prezidentas, pateikė vokiečiams sąskaitą už senelių kaltes, kuomet sostinės miesto taryba priėmė rezoliuciją dėl žalos atlyginimo už materialines ir moralines II pasaulinio karo skriaudas. Paskui Teisės ir teisingumo kandidato štabas ‘seneliu Vermachte’ stengėsi sužlugdyti kontrkandidato Donaldo Tusko šansus į šalies prezidentus. Po rinkimų irgi nebuvo geriau: per pirmąjį vizitą Berlyne, šių metų kovą, Lechas Kačinskis ‘nepastebėjo’ ištiestos kanclerės Angelos Merkel rankos, ir vietoje ją paspausti, nusuko galvą.Po to jau buvo tik blogiau: ekspremjeras, einantis Varšuvos prezidento pareigas Kazimiežas Marcinkievičius atšaukė savo vizitą į Berlyną, protestuodamas prieš parodą skirtą vokiečių ištrėmimui iš Rytų Europos, taigi, ir Lenkijos. Premjeras šią Iškeldintųjų sąjungos suorganizuotą parodą, kuri beje, pačioje Vokietijoje didelio pritarimo nesulaukė, pavadino blogu, susirūpinimą keliančiu įvykiu, kuris gali pakenkti santykiams. Liepos pradžioje prezidentūra ir vyriausybė pasipiktino dėl straipsnio Vokietijos dienraštyje, kuris tyčiojosi iš Lenkijos prezidento Lecho Kačinskio ir palygino jį su bulve. Pats prezidentas paskutinę minutę, esą dėl ligos, atšaukė kelionę į Vokietiją, kur turėjo susitikti su kanclere Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentu Žaku Širaku.Pagrindine santykių pašlijimo kaltininke lenkų visuomenė laiko Iškeldintųjų sąjungos pirmininkę Eriką Steinbach, kuri vadovauja šiai organizacijai, vienijančiai iš Rytų Europos iškeldintus vokiečius ir jų palikuonis . Lenkai labai jautriai reaguoja į kiekvieną šios organizaicjos pareiškimą, įžvelgiant revanšizmo grėsmę, juolab, kad kai kurie iškeldintųjų sluoksniai retkarčiais prabyla apie Lenkijoje ir kitose Rytų Europos šalyse paliktą turtą. Vien tik iš Lenkijos po II Pasaulinio karo iškeldinta buvo keli milinojai vokiečių. Šiais metais pirmą kartą Vokietijos prezidentas kaip garbės svečias dalyvavo ‘tėviškės žemių’ renginiuose, kuriuos organizavo Iškeldintųjų sąjunga. Lechas Kačinskis, komentuodamas šį įvykį, neatsižvelgė į Vokietijos prezidento ten išsakytus žodžius, atsiribojančius nuo bet kokiio revanšizmo, bet į patį dalyvavimo faktą. “Tai vienas iš tų nerimą keliančių atvejų, kuriuos stebime pastaruoju metu.Tą nerimą –esu įsitikinęs- lengva suprasti- Vokietijoje yra stipri struktūra, kurią remia valstybė, struktūra, kuri nuolat kelia klausimą žemių, kurios kadaise priklausė III Reichui “ – sakė Lenkijos prezidentas.Tokioje įtemptoje situacijoje kiekvienas neatsakingas žingsnis gali tik užaštrinti santykius. Be abejo, taip ir bus , net jeigu seimas nepriims ultrabnacionalistinės Lenkijos šeimų lygos pasilūlymo paimti mažumoms tai, ką prieš keliolika metų davė pirmasis demokratiniu būdu išrinktas parlamentas. Nes – nors teoretiškai rinkimų į seimą lengvata galioja visoms mažumoms, tik vokiečiai- dėl savo skaitlingumo ir kompaktiško gyvenimo vienoje apygardoje tokia teise praktiškai naudojosi. Tą puikiai suvokia ir pats premjeras. “Lenkai Vokietijoje neturi tautinės mažumos statuso, /.../ ten vykdoma asimiliacijos politika” – priekaištavo Jaroslavas Kačinskis, ir teigė, kad Lenkija nepripažins ateityje asimetrijos santykiuose su kaimynais, kai kalbama apie tautinių mažumų teises.Be abejo, šitie šalies premjero pareiškimai neliks nepastebėti kitame Oderio krante. Lenkai, beje, tai turėtų puikiai suprasti, nes savo tautiečių reikalams kaimyninėse valstybėse patys yra nepaprastai jautrūs.Živilė Makauskienė
