Opozicija šaukia, kad Lenkijoje kyla pavojus demokratijai, kairiųjų dienraštis „Trybuna“ skelbia, kad dabartinės valdžios veiksmai primena laikus, kai Lenkiją valdė komunistų partija. Dešinieji atsako: isteriją kelia tie, kurie turi nešvarią sąžinę arba bijo prarasti šiltas vieteles. O Kazimierzo Marcinkiewicziaus vyriausybės reitingai nuolat kyla.
Keturi „banginiai“
Manoma, kad premjero populiarumo paslaptis – jo asmeninis žavesys, charizma, darbštumas, sugebėjimas nesivelti į partinius ginčus ir viešųjų ryšių nuopelnas. O vyriausybės reitingus kelia keturi „baginiai“ – teisingumo, užsienio reikalų, finansų ir sveikatos ministrai.
36 metų teisingumo ministras Zbigniewas Ziobro yra ne tik jauniausias, bet ir prieštaringiausiai vertinamas vyriausybės narys. Ir pats darbščiausias – tai pripažįsta net aršiausi oponentai. Per šimtą vyriausybės darbo dienų ministras spėjo užsitraukti Kodifikacinės komisijos nemalonę, susikivirčyti su advokatų korporacija, pakeisti daugumą ministerijos, teismų ir prokuratūrų vadovų, pelnydamas Cunamio pravardę, ir paruošti keliasdešimt įstatymų projektų. Paprasti lenkai Z. Ziobrą mėgsta būtent dėl to, už ką jį koneveikia oponentai: kad kritikuoja teisininkų, ypač advokatų, korporacijas ir kad siūlo sugriežtinti bausmes, sudrausminti teisėjus. Vienas iš sumanymų – bausti net iki 60 tūkstančių zlotų bauda advokatus, kurie tyčia vilkina procesus. Arba įvesti „greituosius teismus“, kurie nagrinės dėl chuliganiškų paskatų padarytus nusikaltimus ir priims sprendimą per 24 valandas. Teisingumo ministro ketinimai atitinka teismais, teisingumu ir iš ES perimta liberalia teisės sistema nusivylusios lenkų visuomenės lūkesčius.
Kitas vyriausybės „banginis“ – tai užsienio reikalų ministras Stefanas Melleris, kuris tam tikra prasme yra svetimkūnis Teisės ir teisingumo partijos stovykloje. Su liberalia Laisvės sąjunga siejamas profesionalus diplomatas, buvęs kairiųjų vyriausybės viceministras ir ambasadorius Rusijoje bei Prancūzijoje, visiškos eurointegracijos šalininkas, euroskeptiškai ir nacionalistinei K. Marcinkiewicziaus vyriausybei garantuoja Vakarų valstybių pasitikėjimą. Ministro ir valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos politikų nuomonės skiriasi daugeliu klausimų, tad S. Melleris neturi partijos pasitikėjimo, todėl net buvo padavęs atsistatydinimo pareiškimą. Tačiau šaltiniai teigia, kad S. Melleris žinojo, jog nebus priimta jo dimisija (esą partija neturi geresnio kandidato), ir šiuo žingsniu tik norėjo sustiprinti savo poziciją vyriausybėje. Jam tai, beje, pavyko, nes ministras buvo pakviestas į Nacionalinio saugumo tarybą.
Trečiasis „banginis“ – finansų ministrė Zyta Gilowska. Ši politikė dar neseniai buvo ryškiausia Piliečių platformos žvaigždė. Šią partiją ji paliko po Donaldo Tusko pareikštos kritikos dėl viešųjų ir privačių interesų supainiojimo. Liberalių ekonominių pažiūrų politikė garantuoja K. Marcinkiewicziaus vyriausybei verslo ir finansų pasaulio pasitikėjimą bei pusiausvyrą tarp Teisės ir teisingumo partijos siūlomo socialinės valstybės modelio ir realių biudžeto galimybių.
Ketvirtasis „banginis“ – tai sveikatos ministras Zbigniewas Religa. Kardiologijos profesorius, nesėkmingai du kartus bandęs laimę prezidento rinkimuose, dar rudenį buvo Lecho Kaczynskio oponento D. Tusko ekspertu medicinos klausimais. Jo atėjimas į vyriausybę buvo ne mažiau sensacingas nei finansų ministrės. Neparastai populiarus medikas, širdies persodinimo operacijų pradininkas vyriausybei suteikia žmogiškąjį veidą. Ir nors kol kas nieko ypatinga nenuveikė, šlubuojančios sveikatos apsaugos sistemos kamuojami lenkai su juo sieja daugiausia vilčių, o medicinos darbuotojai tikisi, kad iš jų tarpo kilęs ministras padidins atlyginimus ir pagerins darbo sąlygas.
Pastarieji du ministrai turi dar vieną privalumą: jie nuginkluoja Teisės ir teisingumo partijos oponentus iš Piliečių platformos, kuriems, šiaip ar taip, netinka pulti savo buvusių bendražygių.
Garnyras
Kai Teisės ir teisingumo partija, siekdama užsitikrinti daugumą parlamente, pasirašė „stabilumo paktą“ su populistine „Savigyna“ ir ksenofobine, antieuropietiška Lenkijos šeimų lyga, buvo nuogąstaujama, kad tai gali pakeisti K. Marcinkiewicziaus vyriausybės veiklos kryptį. Tačiau Jaroslawas Kaczynskis neskuba dalytis valdžia su savo naujais sąjungininkais, nors ir „Savigynos“ lyderis Andrzejus Lepperis, ir Lenkijos šeimų pirmininkas Romanas Giertychas neslepia, kad labai mielai priimtų postus vyriausybėje, savivaldybės ar valstybės kontroliuojamose bendrovėse.
O tuo metu krinta ir „Savigynos“, ir Lenkijos šeimų lygos reitingai, partijų gretose auga nepasitenkinimas vadovais, kurie nieko negavo už „stabilumo“ garantijas. Regis, „Savigynai“ ir Lenkijos šeimų lygai teko tik priedo, dekoracijos vaidmuo. Tą gerai atspindi toks anekdotas: „Restorane sėdi Jaroslawas Kaczynskis, Andrzejus Lepperis ir Romanas Giertychas. Padavėjas klausia Kaczynskio: – Ką užsisakysite? – Kotletą, – atsako Kaczynskis. – O garnyras? – toliau Kaczynskio klausia padavėjas. – Garnyras valgys tą patį, – atsako Kaczynskis“.
Živilė Makauskienė „Omni.lt“ iš Varšuvos
