Septynis mėnesius trukęs serialas „Lipdome stabilią valdančiąją koaliciją“, arba, kaip sako paprasti lenkai, „Dalijamės postus“, pagaliau baigėsi. Tačiau pabaiga nėra tokia, kokios tikėtasi, nes Lenkiją ir toliau valdys mažumos koalicija.
Koalicijos sutartį pasirašė dvi partijos ir septyni „fiziniai asmenys“ (partijos „Teisė ir teisingumas“, „Savigyna“ ir septyni atskalūnai iš Lenkijos šeimų lygos). Paskutinę akimirką pasitraukus Liaudininkų partijai ir Lenkijos šeimų lygai, iki daugumos parlamente valdantiesiems pritrūko 31 balso. Regis, kad vienintelis beneficiantas yra Andrzejus Lepperis, pagaliau įkėlęs abi kojas į politinius salonus. Didžiausią kainą teks sumokėti Teisės ir teisingumo partijai, kuriai sunku bus įrodyti, kad su politiniu avantiūristu Lepperiu sukurs IV Respubliką.
Vieni ateina, kiti išeina
Naujos vyriausybės sudėtis paaiškės geriausiu atveju tik kitos savaitės pabaigoje. Bet jau dabar žinoma, kad prieštaringai vertinamas „Savigynos“ pirmininkas užsitikrino sau vicepremjero postą.
Andrzejaus Lepperio įsitvirtinimas sunkiai suderinamas su „Teisės ir teisingumo“ skelbiamais moralinio atsinaujinimo ir teisinės valstybės principais. Susitarimo dėl koalicijos sudarymo išvakarėse lenkų spauda parašė apie dar vieną (sunku suskaičiuoti kelintą) skandalą, į kurį įsipainiojęs Lepperis. „Savigynos“ vadas aktyviai bendradarbiavo su prieštaringai vertinama, antisemitizmu garsėjančia Tarpregionine personalo valdymo akademija, veikiančia Ukrainoje, kurią finansiškai remia Iranas ir Libija. Bet tai toli gražu ne vienintelė dėmė Lepperio politinėje biografijoje. Šis 51 metų kiaulių augintojas buvo kelis kartus baustas už turto sunaikinimą, viešosios tvarkos pažeidimą, o steigiant jo vadovaujamą partiją, kaip įtariama, dalyvavo komunistės specialiosios tarnybos.
Iš vyriausybės tikriausiai pasitrauks užsienio reikalų ministras Stefanas Melleris, kuris ne kartą yra viešai pareiškęs, kad tikrai nedirbs vienoje vyriausybėje su Lepperiu. Tai, be abejo, bus didelis smūgis Kazimierzo Marcinkiewicziaus vyriausybei, kadangi Melleris turi pripažinimą užsienyje. Į užsienio reikalų ministro postą minimi keli kandidatai. Realiausias yra „Teisės ir teisingumo“ atstovas, vadovaujantis parlamento užsienio reikalų komisijai Pawelas Zalewskis, kuris esą turi prezidento Lecho Kaczynskio užnugarį.
Ar bus daugiau atsistatydinimų? Jeigu iki rudens koalicija neiširs, kitas atsistatydinimas gali būti finansų ministrės Zytos Gilowskos, kai prasidės ateinančių metų biudžeto svarstymas. Ministrė ne kartą sakė, kad nepasiduos populistų įtakai ir spaudimui.
Buvo Oleksy, gali būti ir Lepperis
„Teisės ir teisingumo“ politikai sako, kad koalicijos sudarymas nesibaigė ir pokalbiai tęsiasi. Tikimasi, kad į valdančiųjų stovyklą gali perbėgti pavieniai „fiziniai asmenys“ iš Lenkijos šeimų lygos ar Liaudininkų partijos, kuri paskutinę akimirką nutraukė derybas (teigiama, dėl to, kad jos atstovas negavo vicepremjero posto). Bet vargu ar taip pavyks užsitikrinti daugumą parlamente. Todėl manoma, kad ši koalicija geriausiu atveju išsilaikys iki savivaldybių rinkimų. Jeigu „Savigynos“ reitingai pradės smukti, Lepperis gali tapti „opozicija“ vyriausybėje, o to, aišku, netoleruos Jaroslawas Kaczynskis.
Apžvalgininkų nuomone, didžiausią kainą už naują koaliciją su Lepperiu priešakyje teks sumokėti „Teisei ir teisingumui“ bei jos lyderiui Jaroslawui Kaczynskiui. Buvęs antikomunistinės opozicijos ir „Solidarumo“ veikėjas, ne kartą demonstravęs principingumą net ir savo politinės stovyklos atžvilgiu, visuomenėje buvo vertinamas kaip valstybininkas ir geras strategas.
Galbūt Kaczynskio veiksmus galima paaiškinti tuo, kad jam ne tiek rūpi turėti stabilų užnugarį parlamente Kazimierzo Marcinkiewicziaus vyriausybei, kiek pertvarkyti politinį išsidėstymą: išstumti pokomunistus, į kairę nustumti Pilietinę platformą ir „suvirškinti“ dešiniąsias partijas (Lenkijos šeimų lygą), sukuriant didelę krikščionių liaudininkų partiją. Taip pat „Teisė ir teisingumas“ siekia kuo greičiau parlamente priimti antikorupcinius įstatymus, kurie suskaldytų buvusios komunistinės nomenklatūros ir praėjusios epochos specialiųjų tarnybų, verslo ir nusikalstamo pasaulio grupuotes ir taip padėti pagrindus IV Respublikai. Oponentams, kurie teigia, kad su Lepperiu priešakyje sunku įsivaizduoti teisinę valstybę, Kaczynskio šalininkai atšauna: jeigu premjeru galėjo būti komunistinių specialiųjų tarnybų bendradarbis Jozefas Oleksy, slapyvardžiu Olin, tai vicepremjeru gali būti ir Andrzejus Lepperis.
Živilė Makauskienė „Omni.lt“ iš Varšuvos
