Patarlė „Kur du pešasi, laimi trečias“ kaip niekad tinka tam, kas šiandien vyksta Lenkijos politikoje. Dvi ideologiškai ir istoriškai artimos partijos – „Įstatymas ir teisingumas“ ir Pilietinė platforma vis labiau klimpsta į tarpusavio ginčus. Joms ne tik nepavyko susitarti po parlamento rinkimų dėl valdančiosios koalicijos sudarymo, bet ir užkasti karo kirvį.
Nesiliaujamas „partizaninis karas“, abipus metami kaltinimai vis labiau atitolina galimybę kada nors surasti bendrą kalbą. Tokia padėtimi sumaniai naudojasi į koaliciją pakviesta populisto Andrzejaus Lepperio vadovaujama Savigyna, kuri demonstruoja vis didesnį apetitą turėti kuo daugiau įtakos visose žinybose ir, aišku, išdalyti kuo daugiau postų saviesiems.
Jau eilinį kartą juodos katės, kuri perbėgo tarp Jaroslawo Kaczynskio ir Donaldo Tusko, vaidmenį atliko „Įstatymo ir teisingumo“ ideologu vadinamas politikas Jacekas Kurskis. Tas pats, kuris per prezidento rinkimų kampaniją paskelbė gandus, esą D. Tusko senelis savanoriškai stojo į Vermachtą. Šįkart politikas apkaltino Pilietinės platformos kandidato į prezidentus D. Tusko rinkimų štabą neskaidriu rinkimų kampanijos finansavimu. Esą partija pusvelčiui (suprask, už numatomą palankumą ateityje) iš draudimo kompanijos PZU atpirko reklamos plotą – keliolika tūkstančių didžiulių reklaminių stendų Lenkijos didmiesčiuose. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad lazda turi du galus: žurnalistai iškapstė, kad „Įstatymo ir teisingumo“ kandidato L. Kaczynskio plakatus spausdino reklamų ir poligrafijos rinkoje nežinoma ir, kaip manoma, fiktyvi vienasmeninė firma. Kas už jos stovi? Ir kodėl buvo sumokėta daugiau, nei kad priimta už tokias paslaugas? – klausia Pilietinės platformos politikai.
Andrzejaus Lepperio akcijos valdančioje koalicijoje kyla ir dėl nesusipratimų bei intrigų „Įstatymo ir teisingumo“ partijos viduje. Vis garsiau kalbama apie nesutarimus tarp partijos lyderio Jaroslawo Kaczynskio ir premjero Kazimierzo Marcinkiewicziaus. Pastarojo pralaimėjimu laikoma finansų ministrės ir vicepremjerės Zytos Gilowskos atsistatydinimas. Politikė, neigianti bet kokius ryšius su slaptosiomis tarnybomis, atsistatydino po to, kai viešųjų interesų gynėjas kreipėsi į teismą, prašydamas ištirti, ar liustracijos pareiškime Z. Gilowska nenuslėpė bendradarbiavimo su komunistiniu saugumu. Tiesa, pats K. Marcinkiewiczius ministrę atleido, tačiau jau po kelių dienų prabilo apie „manipuliaciją liustracija“, leisdamas suprasti, kad už šio skandalo slypi buvusių specialiųjų tarnybų žmonės. Pasitenkinimo dėl liberaliajam konservatorių sparnui atstovaujančios politikės išėjimo iš vyriausybės neslėpė kai kurie „Įstatymo ir teisingumo“ politikai; ašarų neliejo ir A. Lepperis, kuriam finansų disciplinos sargyboje budinti ministrė buvo ašaka gerklėje. Z. Gilowskai atsistatydinus premjeras ne tik neteko gero specialisto ir artimo bendradarbio, bet ir susilpnėjo jo pozicija vyriausybėje. Galbūt, svarsto apžvalgininkai, tai „Įstatymo ir teisingumo“ lyderio J. Kaczynskio ženklas per daug savarankiškam ir visuomenės mėgstamam K. Marcinkiewicziui, kas iš tikrųjų vadovauja Lenkijos vyriausybei? Nejau pasitvirtins gandai, kad K. Marcinkiewiczius premjeru bus tik iki rudens, iki savivaldybių rinkimų?
Kita vertus, nesusipratimai vyriausybėje ir valdančioje partijoje tik į naudą ambicingajam A. Lepperiui. Žinia, kur du pešasi, ten trečias laimi. „Savigynos“ vadovas jau nepasitenkina prieš kelis mėnesius pasirašyta koalicine sutartimi. Jis reikalauja daugiau vadžios – visų pirma postų vidaus reikalų, gynybos ministerijose ir specialiosiose tarnybose, tai pat valstybės kontroliuojamų bendrovių, tarp jų ir „PKN Orlen“ valdybose. Kol kas J. Kaczynskis tvirtai sako „ne“. Tačiau vis arčiau ta diena, kai A. Lepperis pats pradės dalyti kortas.
Živilė Makauskienė „Omni.lt“ iš Varšuvos
