Pirmoji Lecho Kaczynskio (Lecho Kačinskio) užsienio kelionė buvo į Vatikaną ir Italiją, toliau numatytos Jungtinės Valstijos, o pirmoji kaimynė, kurią aplankys naujasis Lenkijos prezidentas, bus Čekija. Pirmieji vizitai turi simbolinę reikšmę, jais siekiama parodyti ypatingus ryšius ir santykių svarbą su tomis šalimis.
Bendravimo saitai jungia valstybes ir tautas ne vien simboline prasme, jie turi ir labai konkrečią, praktinę išraišką. Naujoji Lenkijos vyriausybė pasišovė atidirbti „skolas“ ir artimiausiais metais žada nutiesti šimtus kilometrų autostradų ir modernizuoti geležinkelio linijas. Tačiau greitieji traukiniai, primenantys prancūzų TGV, ir plačios autostrados veda iš centro į vakarus, pietus ir šiaurę. Vyriausybės paruoštame greitkelių ir automagistralių tiesimo projekte, kuris bus įgyvendintas iki 2013 metų, nėra nė kilometro magistralės Lietuvos sienos link. Projekte nurodoma, kad tik po 2013 metų bus tiesiama magistralė (Lenkijoje magistrale vadinamas kelias be skiriamosios juostos, o ne autostrada) nuo Lietuvos sienos per Balstogę iki Varšuvos.
Autostrados, arba Vinetu
Patys lenkai pripažįsta, kad keliai ir geležinkeliai yra Lenkijos silpnoji vieta. Dėl prastos susisiekimo infrastruktūros ne viena užsienio investicija nuplaukė į kaimyninę Slovakiją ar Čekiją. Kelių, autostradų tiesimo istorija yra ilga, kartais primenanti humoro serialą. Nors nė viena vyriausybė negali pasigirti ypatingais laimėjimais šioje srityje, daugiausiai kritikos ir pašaipų susilaukė Leszeko Millerio (Lešeko Milerio) kabinetas, kurio vicepremjeras Marekas Polis sugalvojo, kad autostradas Lenkijoje turi nusitiesti patys vairuotojai mokėdami kelio mokestį – pirkdami specialią „vinjetę“. Šis planas žlugo, o ministrui prilipo Vinetu pravardė. Televizijos žiūrovai ilgai prisimins grandiozines iškilmes prieš keletą metų – su ekskavatorių „baletu“, kuriose dalyvavo premjeras L. Milleris ir pusė vyriausybės. Gal toks šou ir neatrodytų taip juokingai, jeigu būtų atiduota vartojimui keli šimtai kilometrų, o ne kaip šiuo atveju – kelių kilometrų autostrados ruožas.
Tokiais tempais dirbant Lenkijoje per šeliolika metų nuteista vos 570 km autostrados.
Ambicingi planai
Kazimierzas Marcikniewiczius (Kazimiežas Marcinkevičius) sako, kad nuo šiol bus kitaip. „Esame kol kas dykumose, bet greit viską atsitaisysime“, – tikino vyriausybės vadovas. Europos Sąjungos fondų lėšomis iki 2013 metų planuojama nutiesti daugiau kaip pusantro tūkstančio automagistralių ir antra tiek magistralinių kelių (be skiriamosios juostos).
Pirmiausia bus statoma automagistralė A-1, kuri sujungs Lenkijos pajūrį su sostine ir toliau ves iki Slovakijos sienos. Planuojamos dar dvi automagistralės – viena per Poznanę, kita per Vroclavą – eis iki sienos su Vokietija.
Vyriausybė žada taip pat dideles permainas geležinkeliuose. Jau po trejų metų kelionė iš Varšuvos į Lodzę, iš kurios kasdien į darbą sostinėn vyksta šimtai žmonių, sutrumpės perpus (dabar ji trunka daugiau kaip dvi valandas). O po dešimties metų lenkai ketina pasivyti Prancūziją ir turėti lenkišką TGV variantą.Tuomet iš Gdansko į Varšuvą ir toliau į Čekiją bei Vokietiją traukinys lėks 350 km greičiu. Deja, geležinkelių modernizavimo žemėlapyje veltui ieškotume tokio greitojo traukinio Lietuvos link. Panašiai kaip ir su automagistralėmis – visi keliai veda tik į vakarus ir pietus.
„Via Baltica“ likimas ekologų rankose
Neseniai Augustavo miesto gyventojai blokavo kelią, protestuodami prieš Lenkijos aplinkosaugos ministro sprendimą atidėti magistralės „Via Baltica“ statybą. Gyventojai, kuriuos vargina kasdien per miestą važiuojantys šimtai sunkvežimių, reikalauja, kad kuo greičiau būtų pradėtas statyti aplinkelis, kuris išvaduotų gyvenvietes nuo šio vargo.
Tačiau ir lenkų ekologai ne pėsti – jau ne pirmą kartą jie užblokavo „Via Baltica“ statybą. Dėl jų protestų buvo atsisakyta trumpesnės trasos per Lomžą. O dabar ekologai protestuoja prieš kelio statybą per Knišino ir Augustavo girias, nes tai kenkia unikaliai gamtai. Daugiausiai problemų, teigia specialistai, gali kilti dėl Augustavo aplinkelio. Nors kelininkai turi tūkstančius ekspertizių, pateisinančių kelio modernizavimą, jau išpirkta reikalinga žemė, suplanuoti vaidukai ir estakados taip, kad po jomis galėtų laisvai judėti gyvūnija, o ekologų skundai ir protestai jau perėjo per visas teismų instancijas, dar galima visko tikėtis. Mat ekologai siunčia protestus Europos Tarybai, Pasaulio bankui ir kitoms institucijoms, kurios gali turėti įtakos skirstant ES fondus. O pastaruoju metu lenkų ekologus parėmė įtakinga „Greenpeace“ organizacija. Nors šiuo atveju nestatomas joks naujas kelias, o tik modernizuojamas senas, kuris nėra ir nebus automagistralė, nuolat internete pasirodo informacijos, kad Lenkija stato automagistralę gamtos draustiniuose.
Net jeigu kelininkai laimės prieš ekologus, geriausiu atveju tik po septynerių metų pajudės „Via Baltica“ magistralės statyba.
Živilė Makauskienė „Omni.lt” iš Varšuvos