studijos

Pirmąją spalio savaitę Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovai – beveik 200 įvairių sričių ekspertų – buvo sukviesti į pirmuosius tarptautinius tęstinius mokymus, kurių dalyviams buvo pristatytos kreditų kaupimo ir perkėlimo sistemos nacionalinės koncepcijos nuostatos, principai bei diegimo patirtis.

Vis daugiau moksleivių ir studentų aktyviai domisi studijų galimybėmis užsienyje: vieniems tai būdas įgyvendinti seną svajonę ir telieka susirasti dominčią studijų programą ir ruoštis išvykimui, kitiems – tai proga pasidairyti, sužinote apie naujoves ir pripažinti sau, kad ir pasirinkus studijas Lietuvoje, tikrai yra bus ką veikti.

Vokietijos akademinė mainų tarnyba DAAD (http://www.daad.de) skelbia konkursą magistrantūros bei doktorantūros studijų stipendijoms, vasaros kursams, trumpalaikėms ar ilgalaikėms mokslinėms stažuotėms, moksliniams tyrimams, pakartotiniems pakvietimams bei studentų praktikai Vokietijoje. Stipendijos skiriamos visų specialybių studentams bei mokslininkams. Paraiškos gauti stipendijas 2012/13 m. m. teikiamos iki š. m. lapkričio 15 dienos.

Spalio 9 d. Vilniuje viešbutyje „Radisson Blue Hotel Lietuva“ vyks kasmetinė ketvirtoji viduriniojo ir aukštojo mokslo paroda „TARPTAUTINIŲ STUDIJŲ DIENOS“. Daugiau nei 30 dalyvių iš D. Britanijos, Šveicarijos, Austrijos, Nyderlandų, Kipro, Suomijos bei kitų šalių Lietuvos moksleiviams ir studentams pristatys populiariausias mokyklų ir universitetų užsienyje programas bei aktualią informaciją apie mokymo įstaigų reikalavimus, studijų sistemą, tarptautinių egzaminų standartus, kreditus, stipendij...

Visokeriopai ydinga aukštojo mokslo reforma tapo akmuo po kaklu ir studentams, ir jų tėvams, ir dėstytojams. Universitetai verčiami akcinėmis bendrovėmis, studentų ar jų artimųjų pečius slegia paskolų našta, keletą metų iš eilės nerimsta aistros dėl mokslo kokybės. Dar daugiau žibalo į ugnį įpilama kalbant apie universitetų jungimą. Tema itin jautri, būtent dėl to prieš priimant sprendimą būtinos viešos diskusijos. Tuo tarpu Vyriausybė bei Švietimo ir mokslo ministras planus slepia.

Ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus pažadus, kad būsimosios Visagino atominės elektrinės (VAE) elektra bus pigi, komentuoja prognozės autorius, bendrovės „Litgrid“ vadovas Virgilijus Poderys. -          Premjeras A. Kubilius remiasi Jūsų prognoze ir teigia, kad 2020 metais elektra regione vidutiniškai kainuos apie 18 centų už kilovatvalandę ir sako, kad būsimosios VAE kaina bus dar mažesnė. Opozicija atvirai šaiposi.

Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla (toliau – TTVAM, Aukštoji mokykla) vidurinių, profesinių mokyklų abiturientams ir visiems pageidaujantiems tęsti studijas siūlo 10 perspektyvių studijų programų ir lanksčius, patogius studijų būdus. Studentai gali rinktis ne tik tradicines studijas auditorijoje (t. y. nuolatines ir ištęstines studijas), bet taip pat studijas pagal individualųjį planą ir ilgesnį arba trumpesnį laikotarpį studijuoti nuotoliniu būdu.

Kaip ir kasmet, po rugsėjo pirmosios aplink fakultetus, bibliotekas ir barus nedrąsiai šurmulioja grupelės jaunuolių. Tai pirmakursiai, kurių nemaža dalis atvažiavo studijuoti į visiškai naują ir nepažįstamą vietą. Kaip jie jaučiasi ir kaip jiems sekasi apsiprasti? Aistė Buzytė iš Raseinių rajono atvyko studijuoti finansų Šiaulių kolegijoje. Esu keletą kartų pabuvojusi Šiauliuose prieš tai, tačiau labai trumpai, su reikalais, tad neturėjau progos geriau pažinti miesto.

Keturi didieji Lietuvos miestai, vienuolika šeštadienių, devyniolika teisės mokslo paskaitas dėstančių studentų ir keli šimtai moksleivių – visa tai apibūdina Europos studentų teisininkų asociacijos Lietuvos nacionalinės grupės ELSA Lietuva organizuojamos Moksleivių teisinio švietimo programos 2011 (MTŠP'11) mastą.

Studente, už gerus darbus per galvą niekas neduoda, netgi atvirkščiai – paskatina. Šiemet startavusi ir jau pirmąją laimėtoją apdovanojusi „Jaunimo stipendija“ kviečia Tave nesnausti po rudeniniais lapais, o toliau domėtis jaunam žmogui aktualiomis sritimis, atlikti jaunimo situacijos tyrimus. Iki vasaros pradžios pateikti darbai pretenduos į 1000 Lt vienkartinę stipendiją.

Šiaulių universitetą sukrėtęs incidentas, kai egzamino metu studentė užpuolė dėstytoją, liko nutylėtas, tačiau iki šiol aptarinėjamas šios Alma Mater koridoriuose. Studijų programos klausytojos išpuolis prieš dėstytoją išryškina ir ydingą diplomų už studijų įmokas dalijimo sistemą. „Be apsaugos — nepriimsiu“ Šiaulių universiteto docentė dr. Rima Bakutytė dar ir šiandien negali ramiai kalbėti apie hodegetikos egzaminą, vykusį rugpjūčio 31-ąją jos kabinete, Tęstinių studijų institute.

Lietuva siekia, kad Europa būtų atvira eiliniams Baltarusijos žmonėms, sakė Lietuvos užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius trečiadienį penktojo užsienyje studijuojančių baltarusių sąskrydžio Lietuvoje atidaryme. Viceministras pabrėžė, kad Lietuva pasisako už „atvirų durų“ politiką Baltarusijos žmonių atžvilgiu, vizų režimo liberalizavimą, kultūros, švietimo ir jaunimo mainų iniciatyvas, teigiama Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Didinamos finansinės investicijos į perspektyviausius jaunuosius Lietuvos mokslo protus. Šalia įprastos doktorantūros stipendijos geriausieji daktaro laipsnio siekiantys jaunieji tyrėjai galės gauti stipendijas už akademinius pasiekimus ir paramą kelionėms į tarptautinius mokslinius renginius. Tokios papildomos skatinimo priemonės numatytos šiandien priimtame LRV nutarime dėl valstybės paramos doktorantams.

Panašu, kad Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius girdamasis dėl aukštojo mokslo reformos vėl klimpsta melo liūne. Rugsėjo 26 d. G. Steponavičius visai Lietuvai paskubėjo pareikšti, kad aukštojo mokslo reforma Lietuvą perkėlė iš autsaiderių į vidutiniokes. Komentuodamas rugsėjo 20 d. Europos Komisijos pranešimą apie tai, kaip vyksta ES šalių aukštojo mokslo modernizacija, ministras be jokio kuklumo nuopelnus priskyrė sau.

Tinkamas finansų valdymas yra strateginė visų verslo įmonių kryptis. Tačiau nuolatos keičiantis  šalies ir tarptautinio verslo ekonominėms sąlygoms, vykstant reformoms, globalizacijai, plečiantis finansų rinkoms, reguliariai atsirandant naujiems finansiniams produktams –  net ir patyrusiems verslo atstovams sunku nepasimesti šiose finansų džiunglėse.

Tai, kad vis daugiau lietuvių studentų siekia bent keletą semestrų pasimokyti užsienyje, nieko nebestebina, bet faktas, kad tas „užsienis“ gali būti ir kita Žemės rutulio pusė tikriausiai ne vieną priverstų tokių planų atsisakyti. Ekonomiką Vilniaus universitete studijuojanti Jurgita Sasiukaitytė studijuoti į Pietų Korėją ryžosi išvykti tik išbandžiusi studijas Vokietijoje, bet vykti mokytis į šį tolimą šalį, pasak merginos, yra vienas rimčiausių jos gyvenimo iššūkių ir didžiausių nuotykių.

Tai, kad vis daugiau lietuvių studentų siekia bent keletą semestrų pasimokyti užsienyje, nieko nebestebina, bet faktas, kad tas „užsienis“ gali būti ir kita Žemės rutulio pusė tikriausiai ne vieną priverstų tokių planų atsisakyti. Ekonomiką Vilniaus universitete studijuojanti Jurgita Sasiukaitytė studijuoti į Pietų Korėją ryžosi išvykti tik išbandžiusi studijas Vokietijoje, bet vykti mokytis į šį tolimą šalį, pasak merginos, yra vienas rimčiausių jos gyvenimo iššūkių ir didžiausių nuotykių.

Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (JRD prie SADM),  įgyvendindamas projektą „Integruotos jaunimo politikos plėtra“, pradėjo vykdyti jaunimo problematikos savivaldybėse tyrimus. Tai – viena iš  priemonių, padėsiančių išskirti problematiškiausias jaunimo sritis ir stiprinti valstybinį ir nevyriausybinį sektorių, dirbantį su jaunimu.

Seime socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas pristatė įstatymų pataisas, kuriomis siekiama sudaryti galimybę studijuojantiems našlaičiams ilgiau gauti išmokas.

Šiandien Vilniuje prasideda Tartu universiteto (Estija) studentų teisininkių mokslinė stažuotė „Lietuvos perspektyvos Europos Sąjungos (ES) ir tarptautinėje teisėje“. Tai viena iš aukštųjų mokyklų programos NordPlius dalių. Pasak svečius priimančio Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekano prof.

Aukštosios mokyklos, jau vykdančios panašios krypties studijas, galės greičiau ir paprasčiau įregistruoti naujas programas. Švietimo ir mokslo ministerija pakoregavo studijų programų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarką. „Mažiname biurokratinius trukdžius naujoms studijų programoms atsirasti. Palengvinta tvarka taikoma tuomet, kai aukštoji mokykla jau vykdo panašias studijas.

Šiemet į profesinio mokymo įstaigas atėjo apie 19,7 tūkst. būsimųjų amato meistrų – keturiais šimtais daugiau negu planuota. Šie jaunuoliai sieks darbo rinkai reikalingų profesinių kvalifikacijų. Apie 40 proc. priimtųjų pasirinko profesines mokyklas jau turėdami brandos atestatus. „Džiaugiamės, kad jaunimas suvokia praktinio išsilavinimo vertę.

Lietuvių pasąmonėje įsišaknijo principas, kad visi turi pabaigti aukštąją mokyklą - nepabaigęs bakalauro studjų atrodo mažų mažiausiai keistas. Tad, ką kalbėti apie tuos, kurie meta studijas vos jas pradėję, dar rugsėjo mėnesį? Su studentais dirbantys universitetų darbuotojai teigia, kad taip dažniausiai jaunuoliai taiso stojimo klaidas.

Tarptautinės jaunimo organizacijos „Young Leaders Forum“ inicijuoto ir kartu su Užsienio reikalų ministerija bei Nacionaliniu radiju ir televizija organizuoto studentų ir moksleivių konkurso „Jaunieji lyderiai“ nugalėtojai rugsėjo 14-20 dienomis vyksta į Vašingtoną.

Prieš pakartotinį Seimo svarstymą dėl Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos įkūrimo studentų atstovai kreipėsi į Seimo narius, pabrėždami šios tarnybos svarbą. Tarnyba būtų pagrindinis įrankis sprendžiant ginčus tarp studentų ir aukštųjų mokyklų administracijų.

Akademinis nesąžiningumas ir plagiato klausimas – aktuali tema ne tik dėstytojas bei studentams, bet ir vsiai visuomenei. Ne kartą į viešumą buvo iškilę skandalai, kurių herojai nupirktus akademinius darbus bandę apginti studentai. Neretai tokia „pagalba“ apkaltinami ir dėstytojai. Aukštosios mokyklos jau senokai ėmėsi įvairių priemonių, skatindamos akademinį sąžiningumą – nuo elektroninių darbų patikros sistemų tobulinimo iki viešų akademinį sąžiningumą skatinančių akcijų.

Studijuoti į Europos universitetus išvažiavę studentai ir deklaravę apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, gal dar nė neįtaria, kad tėvynėje prarado sveikatos draudimą valstybės lėšomis. Šiaulietė Jolita tai išsiaiškino paprašiusi Europos sveikatos draudimo kortelės. Teko deklaruoti grįžimą Šiemet per aštuonis mėnesius per 200 tūkstančių Lietuvos gyventojų deklaravo savo išvykimą gyventi į kitą valstybę. Dalis jų — studijuoti Europos universitetuose pasiryžę jaunuoliai.

Varėnoje ir Jonavoje dirbantiems ir gyvenantiems studentams sudarytos sąlygos siekti mokslų Alytaus kolegijoje neišvykstant iš savo miestelio. Pirmieji Alytaus kolegijos Varėnos studijų skyriaus studentai jau gavo studijų knygeles. Dvidešimt aukštojo mokslo pirmakursių neakivaizdžiai studijuoti pasirinko penkias specialybes pagal poreikius. „Mokytis privertė gyvenimas. Pasirinkau statybinės inžinerinės sistemos specialybę, ne vadybą.

Regionų ligoninės skambina pavojaus varpais - trūksta jaunų medikų. Mažiausiai 30 procentų gydytojų Lietuvoje - pensinio amžiaus. Ligoninės gydytojų trūkumą bando kompensuoti rezidentais, rašo „Respublika“. Būsimus medikus rajonų ligoninės vilioja apmokėdamos rezidentūros studijas, skirdamos stipendijas. Tuo tarpu rezidentai savo ateities nesieja ne tik su regionais, bet ir su Lietuva.

Studentas, gavęs tikslinį studijų finansavimą, turėtų bent trejus metus atidirbti pagal įgytą specialybę, o darbdavys – prisidėti finansuojant būsimo darbuotojo studijas. Tokį studijų finansavimo principą Švietimo ir mokslo ministerija dar vasaros pradžioje pristatė suinteresuotoms grupėms. Šiandien ministerija pakartotinai susitiko su studentų, darbdavių, ministerijų ir aukštųjų mokyklų atstovais, siekdama išgryninti kuo geresnį tikslinio studijų finansavimo modelį.

Seniai praėjo laikai, kai abiturientai turėjo galimybę rinktis tik vieną studijų programą tik vienoje aukštojoje mokykloje. Dabar vykstantis bendrasis priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas leidžia pateikti visą pageidavimų sąrašą iš visų šalies universitetų, akademijų, kolegijų pasiūlytų meniu: pirmąją sąraše įrašant, bent taip manoma, išsvajotąją profesiją, o visas kitas – kaip atsargines.

Per artimiausius penkerius metus Lietuvoje gali nelikti iki pusės dabartinių valstybinių universitetų. Jų tinklą pertvarkyti verčia tirpstantis studentų skaičius. Šiuo metu Lietuvoje iš viso veikia 46 aukštosios mokyklos – 27 valstybinės ir 19 nevalstybinių. Iš jų 22 yra universitetai – 14 valstybinių ir 8 nevalstybiniai. Lietuvoje – 14, Danijoje – tik 8 Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje milijonui gyventojų tenka kur kas daugiau aukštųjų mokyklų.

VDU Socialinės ir politinės teorijos katedra organizuoja „Radical Philosophy“ seminarų ciklą, kurio pirmasis susitikimas įvyks rugsėjo 15 d., 18 val., Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete (Gedimino g. 44-203). Susitikime paskaitas skaitys dėstytojai Brynnaras Swensonas (Butlerio universitetas, JAV) ir Andrew Knightonas (Kalifornijos valstijos universitetas, JAV). Brynnaras Swensonas iš Butlerio universiteto skaitys paskaitą tema „The Human Network®: Social Media and the Limit of Politics...

Pirmieji studijų metai – nėra lengvi, bet juk kiekvienas įvaikta sišbandyma sdžiugina. Štai ką pirmakursiams studentams pataria „ISM Executive School“ konsultantė-ekspertė Rima Valantiejienė.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studentai, norintys dalyvauti mainų programose, galės vykti ir į Kanadą – ISM sudarė partnerystės sutartį su Kvebeko universiteto Vadybos mokykla. Ši mokykla, įsikūrusi antrame pagal dydį Kanados mieste Monrealyje, yra viena iš 6 geriausių verslo mokyklų Kanadoje. Kvebeko universitetas tampa antruoju universitetu Šiaurės Amerikos žemyne, kur gali vykti ISM studentai.

Rugsėjo pirmąją į Šiau­lių mo­kyk­las atė­jo 1030 pir­mo­kų, ta­čiau net 500 dau­giau moks­lei­vių – 1520 – pa­va­sa­rį pa­liks mo­kyk­las. Suo­lų tuš­tė­ji­mo me­tas aki­vaiz­dus – Šiau­liuo­se moks­lei­vių ma­žė­ja, tad ne­po­pu­lia­rius spren­di­mus, kaip orga­ni­zuo­ti mo­ky­mą ir ug­dy­mą, ko­kius pe­da­go­gus at­leis­ti, ko­kias mo­kyk­las už­da­ry­ti, po­li­ti­kai ir švie­ti­mo dar­buo­to­jai anks­čiau ar vė­liau pri­va­lės priim­ti.

Valstybinis studijų fondas (toliau – VSF) iki šių metų rugsėjo 15 d. vykdo valstybės paramos skyrimo išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikų, vaikaičių, provaikaičių studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose konkursą. VSF teikia paramą lietuvių kilmės užsieniečių ir išeivijos (tiems, kurie užsienio šalyje gyveno ne mažiau kaip tris metus ir atvyko į Lietuvą ne anksčiau kaip į aštuntą klasę) vaikams, vaikaičiams, provaikaičiams, studijuojantiems Lietuvos aukštosiose mokyklose.

Televizijos laidų vedėja Edita Mildažytė stebisi, kodėl Lietuvoje nuteistiesiems sudaromos geresnės sąlygos mokytis nei studentams. Elvyra Žvirblienė – Neseniai moksleiviams nuskambėjo Rugsėjo 1-osios skambutis. Kokių prisiminimų jums liko iš mokyklos? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė E. Mildažytės. – Visai neseniai vyras garsiai paklausė: „Kažin kodėl aš nemėgstu kardelių?“ Pagalvojo ir pats atsakė: „Turbūt dėl to, kad Rugsėjo 1-ąją šių gėlių visada nešdavau į mokyklą.

Tuo metu, kai moksleiviai rengiasi vėl zulinti mokyklos suolus, o dirbantieji sugrįžta iš vasaros atostogų, nemaža pastarųjų dalis pastebi, kad esamas darbas jiems – nemielas. Naujai atlikto tyrimo duomenimis, žymus darbuotojų skaičius norėtų, kad būtų išpildę vaikystės svajones ir tapę gydytojais, veterinarais, chirurgais, muzikos žvaigždėmis, futbolininkais ar aktoriais.

Penktadienį prie Prezidentūros vyko lenkų tautinės mažumos mitingas prieš Švietimo įstatymo pataisas. Šiame renginyje pasirodęs Lietuvos lenkų rinkiminės akcijos atstovas V. Tomaševskis buvo sutiktas itin audringais plojimais. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas pasinaudojus proga pažėrė kritikos Lietuvos valdantiesiems.

Kol būsimiesiems medikams bus leista prisiliesti prie tikrų gimdyvių, pasipraktikuoti padės robotai. Šis, pavyzdžiui, siūlo praktiškai susipažinti su svarbiausias gimdymo eigos etapais.

Mokslo metams ruošiasi ne vien aukštosios mokyklos, bet ir jų bendrabučiai. Tikinama, kad juose tilps visi norintys, tačiau Panevėžio kolegijos studentams laikinai teks pagyventi susispaudus – tiek daug norinčiųjų. Stojantieji į aukštąsias mokyklas stengiasi pasirūpinti ir gyvenamuoju plotu. Jei tik yra galimybė, paprastai studentai renkasi bendrabutį. Panevėžyje jį gauti nėra problemos.

Studentų atstovavimo kultūrą būtina plėsti efektyviau įtraukiant pačius studentus. Tokios išvados prieš naujuosius mokslo metus priėjo šalies aukštųjų mokyklų Studentų atstovai. Paskutinį vasaros savaitgalį diskusijos apie dvidešimties metų studentų atstovavimą, veiklos kultūra ir galimą raidą Studentų atstovus susibūrė į Lietuvos studentų sąjungos Asamblėją tema „Menas atstovauti“. „Įžengę į trečią dešimtį esame jau subrendę mokytis iš praeities ir drąsiai žvelgti į ateitį.

Netrukus į aukštųjų mokyklų auditorijas ims rinktis tik šiemet studijas pradedantys pirmakursiai. Neseniai dar sėdėję mokyklos suole jauni žmonės neretai sunkiai įsivaizduoja, kaip atrodo paskaitos universitete ir kaip skiriasi šios dvi mokymo įstaigos. Aukštųjų mokyklų dėstytojai taip pat nevengia padūsauti, kad iš vidurinių mokyklų į universitetus ateinantys studentai dažnai neturi studijų pradžiai reikiamų žinių.

Studijuoti į Europos Sąjungos šalių universitetus kasmet patraukia vis daugiau mūsų kraštiečių. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymą mūsų šalies aukštųjų mokyklų dieninių skyrių (dabar – aukštųjų mokyklų nuolatinės studijų formos) studentai, taip pat asmenys, studijuojantieji Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės (EEE) šalių (Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino) bei Šveicarijos aukštosiose mokyklose, yra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomi...

D. Grybauskaitė naujųjų mokslo metų išvakarėse pasigedo aiškumo dėl finansavimo aukštosiose mokyklose ir ikimokyklinėse įstaigose.Teigiama, kad valstybės lėšos studijoms aukštosiose mokyklose skirstomos neužtikrinant studijų finansavimo geriausiems studentams, o vaikų darželiai nesulaukia reikiamų lėšų.

Rugpjūčio 31 dieną baigiasi priėmimas į VU Teisės fakulteto vykdomą papildomųjų studijų programą „Teisė“, skirtą kolegijų absolventams, baigusiems teisės studijas ir pageidaujantiems toliau tęsti mokslus bei įgyti universitetinį magistro laipsnį. Papildomųjų studijų trukmė yra vieneri metai. Studijų programos metu bus dėstomi dalykai, kurie buvo nepakankamai arba visiškai nestudijuoti kolegijoje, bet būtini tolesnėms universitetinėms teisės studijoms VU Teisės fakultete.

Kauno seniūnijų ir miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus darbuotojams prieš naujų mokslo metų pradžią įprastinis darbymetis šiemet nuo ankstesniųjų skiriasi tuo, kad dabar daugiau sulaukiama studijuojančio jaunimo prašymų skirti pašalpas. Socialinės paramos neretai prašo studentai poromis – vaikinas ir mergina, teigdami, jog drauge gyvena kaip šeima, o išgyvenimui jokių pajamų neturi.

Europinio studijų kredito diegimas Lietuvos aukštojo mokslo institucijose turėtų būti siejamas su požiūrio į studijas kaita, todėl reikalauja ilgo, nuolatinio ir sudėtingo darbo aiškinant jo prasmę ir poreikį, įsitikinusi projekto, ruošiančio nacionalinę Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) koncepciją, ekspertė, Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) Filologijos fakulteto Anglų kalbos didaktikos katedros vedėja Jurga Cibulskienė.