Lietuvių pasąmonėje įsišaknijo principas, kad visi turi pabaigti aukštąją mokyklą - nepabaigęs bakalauro studjų atrodo mažų mažiausiai keistas. Tad, ką kalbėti apie tuos, kurie meta studijas vos jas pradėję, dar rugsėjo mėnesį? Su studentais dirbantys universitetų darbuotojai teigia, kad taip dažniausiai jaunuoliai taiso stojimo klaidas.
„Ne ten įstojo, įstojus laukė ne tie dalykai, kurių tikėjosi, įstojo kur nenorėjo“, - tokias pasitraukimo iš studijų priežastis dėstė Vilniaus universiteto studentų atstovybės akademinio proceso reikalų koordinatorė Lina Mockaitytė. Studentų atstovybė yra viena pirmųjų vietų, kur galima kreiptis dėl klausimų apie išstojimą. Linas Bukauskas, Vilniaus universiteto studijų direktorius, teigė, kad dalis studentų atkrenta ir dėl to, kad yra pasirašę sutartis su užsienio aukštosiomis mokyklomis – dviejose studijuoti negalima. Emigracija, aukštųjų mokyklų atstovų nuomone, „pasiglemžia“ 10-15 procentų visų išstojančių.
Dažnai pasitaikantis klausimas – ar pasitraukimas nepakenks studento galimybėms ateityje vėl studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje. Į tai Ieva Dičmonaitė, Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidentė, atsakė, kad tai priklauso nuo to, kada studentas nutraukė mokslus: valstybė apmoka tik vienerias studijas, tad iš krepšelio pinigai bus išskaičiuoti tik tokiu atveju, jei studentas užsimano pasitraukti praėjus pusei studijų programos arba turi skolų. Tiesa, I. Dičmonaitės teigimu, su tokiais atvejais susidurti dar neteko.
Ankstyvas išstojimas – patogiausias
Pirmasis semestras labai palankus metas mesti universitetą, nes tokiu atveju studentas neturi išleisti pinigų. Vėliausiai taip ekonomiškai išstoti galima pateikus prašymą likus ne mažiau, kaip 5 darbo dienoms iki antrojo semestro pradžios. Tada studentas, neturintis po sesijos skolų, gali ramiausiai pasitraukti iš studijų.
Kaip sutaria visi kalbintieji, studentai aktyviausiai studijas meta rugsėjo mėnesį, taip pat prieš ir po pirmosios sesijos. „Pasitraukia gal 400 studentų. Ne tiek jau daug žinant, kad įstoja virš 5 tūkst. “, - teigė L. Bukauskas, pridėjęs, kad šiemet nuo rugsėjo pirmosios iš valstybės finansuojamų studijų pasitraukė apie trisdešimt studentų.
Anot I. Dičmonaitės, grečiausiai apsisprendžia įstoję į technines ar fizines sritis, o VU atstovas patvirtino šį teiginį, pridurdamas, kad kenčia ir socialiniai mokslai – ekonomika, filosofija, komunikacija. „Labai gaila, kai netenkame fizinių sričių studentų – fizikų, matematikų – nes į šias vietas stoja motyvuoti, darbui pasiruošę žmonės“, - dėstė L. Bukauskas.
Vėlesniuose kursuose apninka abejonės
Kauno technologijos universiteto Karjeros centro psichologė Sigita Novikovienė pasakojo, kad ją retai aplanko pirmakursiai. „Tarkim, trečiame ar ketvirtame kurse supranta, kad įstojo ten, kur tėvai norėjo, ne jie patys“, - teigė ekspertė. Toks eižėjimas prasideda vėlai dėl to, kad pirmuose kursuose kai kurie dar ne visai supranta, kur įstojo, kiti – tiesiog mėgaujasi studentavimu ir tik vėliau juos pasiekia suvokimas. Vieni sako, kad įstojo todėl, kad nepateko ten, kur norėjo, kiti žino laukiančias nemokamas magistro studijas. Jei ateinantis sako „aš baigsiu, bet žinau, kad šioje srityje nenoriu dirbti“, jam irgi prireikia konsultacijos. S. Novikovienės nuomone, jei dalykas nelimpa prie širdies, jei studentą nuo jo jau pykina, tai derėtų negaišti laiko ir keisti programą.
Tuo tarpu pirmakursių problemos yra kitokios. KTU yra technologinių mokslų universitetas, todėl studijų pradžioje daug dalykų yra bendrų visoms programoms, pavyzdžiui, fizikos ragauti gauna ir edukologijos studentai, todėl kartais gali būti nusiskundimų dėl per didelio krūvio. Tokių studijas paliekančių studentų tėra keli procentai. Buvo pavasarį studento mamos skambutis, kad jam – depresija, stresas, skolos velkasi“, - prisiminė S. Novikovienė, teigianti, kad studentai paprastai nesiskundžia įstojus pasikeitusiomis gyvenimo sąlygomis.“, - kalbėjo S. Novikovienė.
Martynas Klimas
