Europinio studijų kredito diegimas Lietuvos aukštojo mokslo institucijose turėtų būti siejamas su požiūrio į studijas kaita, todėl reikalauja ilgo, nuolatinio ir sudėtingo darbo aiškinant jo prasmę ir poreikį, įsitikinusi projekto, ruošiančio nacionalinę Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) koncepciją, ekspertė, Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) Filologijos fakulteto Anglų kalbos didaktikos katedros vedėja Jurga Cibulskienė. Pažinties su ECTS pradžioje viskas būna neaišku, tačiau, kai gilinamasi, stebima užsienio patirtis, ieškoma pliusų, įvyksta kokybės perkainojimo lūžis.
ECTS siūlo išeitis nepopuliarumui mažinti
Anglų filologijos ekspertės teigimu, Lietuvos situacija nėra nei kažkuo ypatingai unikali, nei labiau problematiška. Užsienio patirtis, su kuria projekto dalyviai galėjo susipažinti, parodė, kad nemažai kritinių taškų mūsų ir jų universitetuose, tie patys. Svarbiausi iššūkiai – tai netikrumas dėl rezultatų, supratimo ir imlumo prie senosios sistemos pripratusiems dėstytojams stoka, laiko teigiamiems pokyčiams įsisąmoninti trūkumas, pačios universiteto sistemos inertiškumas, žmonių, vykdančių pertvarką, nesaugumas ir pan.
Pavyzdžiui, Ispanija ECTS pradėjo įsivedinėti jau daugiau kaip prieš dešimtmetį ir todėl šiandien gali pasidžiaugti tam tikrais teigiamais pertvarkų vaisiais. Tarkim klasikinės anglų filologijos programa buvo susidūrusi su studentų skaičiaus mažėjimo problema. Įsidiegę ECTS, atrado ir sprendimo būdą – sudarė programas, kuriose mokoma kelių užsienio kalbų. Nors šiuo emtu Lietuvos universitetai sulaukia pakankamai studentų, norinčių studijuoti anglų filologiją, kitos, mažiau populiarios kalbos susiduria su išgyvenimo problema. Todėl ECTS galėtų tapti išeitis joms.
Vienodos taisyklės studentų mobilumo skatinimui
Kuriant vieningą metodologiją, vis dažniau prabylama apie aukštojo mokslo niveliacijos grėsmę. Pasak J. Cibulskienės, vienodumas, kurio siekiama, slypi metodikoje, kreditų skaičiavime. Jis būtinas norint padidinti studentų mobilumo galimybes. Jau kuris laikas aišku, kad studentui išvykus pasimokyti į užsienio universitetus, vien techninio kreditų perskaičiavimo nepakanka – dažnai iškyla įgytų kompetencijų lygio klausimas.
Tokie aukštųjų mokyklų skirtumai, kaip universiteto geografinė padėtis, tradicijos, dėstytojų asmenybės, studijų programos turinys bei metodai ir galėtų būti atsakymas, kad vieningos sistemos diegimas Europos universitetuose jų nesuniveliuos. Tai liks tik būdu susikalbėti.
Kaip ir kada pokyčius pajus studentai?
„Rugsėjį į auditorijas susirinkusiems studentams tikrai niekas apčiuopiamai nepasikeis. Ypač įvertinant tai, kad sistema mūsų universitetuose dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Šiame etape atnaujinamos programos, pratinamasi suprasti ir pajusti skirtumus,“ - vardija projekto ekspertė.
Kaip vieną svarbiausių dalykų naujajai sistemai funkcionuoti VPU anglų filologė išskiria dialogo tarp studentų ir universiteto vadovybės būtinybę, didesnį studentų įtraukimą, supažindinimą su ECTS. Ne tik vadovybės lygiu, bet ir studentams turi būti aišku, ko iš jų bus tikimasi. „Apskritai mūsų (VPU) studentai gana pasyvūs tiesiogiai su mokymo dalyku nesusijusiose srityse. Iniciatyvumo, smalsumo parodymo stoką pastebiu ir tarptautinėse konferencijose – kai užsienio studentų rankos nenusileidžia dėl klausimų kiekio, mūsiškiai labai retai ko nors klausia viešai. Išugdyti klausiantį, smalsų žmogų – labai svarbus universiteto uždavinys,“ – įsitikinusi J. Cibulskienė.
Vis dėlto projekto ekspertė įsitikinusi, kad kiekviena naujovė yra gerai – skatina tobulėti, nesustoti vietoje, kas kartais būdinga ilgesnį laiką mokymo įstaigose dirbantiems dėstytojams.
