Šiaulių universitetą sukrėtęs incidentas, kai egzamino metu studentė užpuolė dėstytoją, liko nutylėtas, tačiau iki šiol aptarinėjamas šios Alma Mater koridoriuose.
Studijų programos klausytojos išpuolis prieš dėstytoją išryškina ir ydingą diplomų už studijų įmokas dalijimo sistemą.
„Be apsaugos — nepriimsiu“
Šiaulių universiteto docentė dr. Rima Bakutytė dar ir šiandien negali ramiai kalbėti apie hodegetikos egzaminą, vykusį rugpjūčio 31-ąją jos kabinete, Tęstinių studijų institute.
Ją egzamino atsiskaitymo metu užpuolė antro kurso neakivaizdinio skyriaus klausytoja.
„Studentė pas mane perėjo, kai atsisakė kitos dėstytojos, pensininkės. Bet paskaitų nelankė, neprašė ir konsultacijų,nors siūliau, — “Šiaulių kraštui“ apie pirmą susidūrimą su agresyve studente per 21-erius akademinio darbo metus pasakojo docentė.
„Anksčiau buvau mačiusi jos pykčio proveržį kitai dėstytojai, todėl pagal studijų nuostatus į egzaminą buvau pasikvietusi Edukologijos fakulteto prodekanę Ramutę Gaučaitę. Studentų atstovų, kaip buvo numatyta, nepasikvietėme, nes neprasidėjus mokslo metams jų universitete dar nebuvo“, — apie pasirengimą priimti egzaminą norinčią perlaikyti klausytoją prisiminė docentė.
„Baigusi raštu užduotį studentė pareikalavo, kad pasakyčiau, kaip vertinu jos žinias. Rezultatas jos netenkino. Tada ji pašoko ir norėjo pasičiupti egzamino lapus nuo mano stalo. Griebė už rankų, tikėdamasi juos išplėšti, čiupo ir tampė drabužius, rėkė, reikalaudama juos atiduoti“, — agresyvų edukologiją studijuojančios merginos elgesį egzamino metu prisimena R. Bakutytė.
Docentė sako, jog supratusi, kad dėl egzamino vertinimo gali būti pateikta apeliacija, raštu atliktų klausytojos egzamino užduočių, kaip įrodymo, neatidavė ir puolama.
„Prodekanė tuo metu pasiėmė telefoną ir ėmė rinkti numerį. Mergina iš kabineto išbėgo. Tačiau tik prodekanė padėjo telefoną, o aš — į stalčių jos egzamino užduotis, ji vėl grįžo ir vėl puolė mane. Tuomet gelbėti manęs prišoko prodekanė“, — precendento universiteto istorijoje neturintį įvykį prisimena dėstytoja.
„Po incidento pasakiau, kad jei kitą kartą ši studentė pas mane ateis laikyti egzaminą, prašysiu apsaugos. Po tokio įvykio atsiranda nesaugumo jausmas“, — sakė studijų klausytojos elgesio negalinti pamiršti universiteto docentė.
„Nenorime apie tai kalbėti“
„Į ką panašu: dėstytoja su lapais (atliktomis egzamino užduotimis–red. past.) laksto po kabinetą, ją vaikosi įsiutusi studentė?“, — ne tik dėstytojai, bet ir visam universitetui nemalonaus įvykio aplinkybes prisimena prodekanė Ramutė Gaučaitė.
Jai teko būti ne tik užpuolimo liudininke, bet ir agresyvios studentės tramdytoja.
„Kai pasakiau, kad skambinu į policiją, mergina iš kabineto išėjo“, — sako prodekanė. Tačiau teisėsaugai nei užpuolimo metu, nei po jo liko nepranešta.
„Nekvietėme policijos, nes laikome, kad tai yra universiteto vidaus reikalas. Nenorime, kad tai kartotųsi ir apie tai kalbėti. Tai universitetui nedaro garbės,“ — neslėpė Edukologijos fakulteto prodekanė.
R.Gaučaitė prisipažino, jog jai pirmą kartą teko atsidurti tokioje situacijoje ir ginti dėstytoją nuo įsiutusio studento egzamino metu.
„Universitetui — daugiau kaip penkiasdešimt metų, bet nieko panašaus nėra buvę. Skambinome ir į ministeriją, klausėme ką daryti, — apie sumaištį kilusią universitete po incidento prasitarė prodekanė.
Ką pasiūlė ministerija?
„ Tai studentei jau pasibaigusi studijų sutartis — ji egzaminus laikė būdama klausytoja. Tai liks tik kaip nemalonus įvykis, — apie išeitį, kurią mano suradusi aukštojo mokslo įstaiga sako Edukologijos fakulteto prodekanė.
Į teisėsaugą neketina kreiptis ir studentės užpulta dėstytoja.
„Man gaila savo laiko. Rimto sveikatos sužalojimo nebuvo, tik — stresas. O moralinė žala? Mūsų teismų praktika rodo, kad retai ji yra įrodoma. Geriau tausoti savo nervus, laiką ir sveikatą“, — apsisprendimo motyvus tylėti išdėstė ir R.Bakutytė.
Užuomina apie atranką
„Dabar kiekvienas gali būti klausytoju, gali ateiti iš gatvės, sumokėti pinigus ir laikyti egzaminą. Per 10 metų surinkęs tam tikrą skaičių kreditų, klausytojas gali gauti ir universiteto baigimo diplomą“, — apie Mokslo ir studijų įstatymo ydas kalbėjo R.Gaučaitė.
Prodekanė sako, kad šis incidentas turėtų priversti susimąstyti aukštąsias mokyklas, rengiančias mokytojus.
„Mokytoju, kaip ir gydytoju, negali dirbti kiekvienas. Todėl turėtų būti didesnė ateinančiųjų studijuoti atranka, — sako prodekanė. R.Gaučaitės įsitikinimu, tuomet universitetas būtų apsaugotas nuo panašių įvykių, o aukštojo mokslo diplomai atitektų tik jų vertiems žmonėms.
Griežtesnė atranka praretintų studentų ar klausytojo teisėmis universiteto diplomo siekiančiųjų gretas.
Universitetui, kai dauguma studentų patys moka už mokslą, tai nebūtų naudinga ekonomiškai.
Šiemet Šiaulių universitete į valstybės finansuojamas vietas Edukologijos fakultete įstojo per pusantro šimto studentų. Didžioji dalis studentų moka už studijas.
Pagal šiuo metu veikiantį Mokslo ir studijų įstatymą, tapti laisvuoju klausytoju gali kiekvienas, susimokėjęs nustatytą įmoką.
Kiekvieną semestrą savo nuožiūra arba pagal savo galimybes klausytojai renkasi vieną ar kelis atskirus studijų dalykus. Tokiu būdu kaupia studijų kreditus ir gali baigti visą studijų programą.
Janina VANSAUSKIENĖ
