studijos

Artėjant naujų mokslo metų pradžiai Seime surengta konferencija „Švietimas Lietuvos ateičiai“, kurioje dalyvavo švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, Seimo pirmininkė Irena Degutienė, Seimo narys Valentinas Stundys. Į konferenciją atvyko šalies savivaldybių atstovai bei socialiniai partneriai, bendradarbiaujantys su švietimo sektoriuje veikiančiomis organizacijomis, valstybinėmis ugdymo įstaigomis.

Antradienį Lietuva minėjo Juodojo kaspino dieną bei 22-ąsias Baltijos kelio metines, kai dar neatgavusios nepriklausomybės trys Baltijos valstybės subūrė ilgiausią visų laikų žmonių grandinę, nusidriekusią nuo Vilniaus iki Talino. Taip tuomet paminėtos 50-osios Ribentropo-Molotovo pakto, padalijusio Baltijos bei kai kurias kitas Europos valstybes Rusijos bei Vokietijos įtakos zonoms, – tai lėmė vėlesnę šių valstybių okupaciją, – metinės.

Vienas būtiniausių ir daugiausia naudos duosiančių pokyčių Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje yra senųjų įvairių studijų disciplinų kreditų pakeitimas naująja jau daugelyje Europos Sąjungos šalių veikiančia ECTS kreditų sistema. Todėl šiuo metu vykstantis nacionalinis projektas, braižantis šias kaitos gaires, labai sveikintinas ir naudingas Lietuvai lygiuojantis į Vakarų Europą. Visom naujovėm imliausias jaunimas supranta, kad ECTS ir kitos reformos pačios savaime nėra gėris.

Pastarosiomis dienomis netyla kalbos apie savaitraščio „Veidas“ paskelbtą Lietuvos gimnazijų reitingą. Akivaizdu, kad kalbos nėra iš piršto laužtos. Plika akimi panagrinėjus, kokiais kriterijais remiantis buvo sudaromas šis reitingas, kyla abejonių dėl jo objektyvumo.

Aukštųjų mokyklų svarstymai didinti studijų kainą atskirose studijų programose dėl per menko finansavimo dėstytojų atlyginimams kelia nerimą studentams ir verčia abejoti aukštųjų mokyklų pasiryžimu investuoti į studijų kokybę. Tai interviu Lietuvos radijui šiandien pareiškė Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis, komentuodamas šią savaitę žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją.

Šiuo metu ne vieną abiturientą kamuoja galybė abejonių dėl pasirinkto universiteto ar specialybės. O studentai po pirmo kurso jau turi ką papasakoti. „Šiaulių kraštas“ kalbino penkis praėjusiais metais Šiaulius palikusius Škotijos, Anglijos, Latvijos ir Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmakursius. Jie palygino ne tik mokymo programas, bet ir studentavimo kainas.

Išvykti paskatino noras tobulėti Pastaruosius du metus Paryžiaus Vincennes – Saint–Denis universitete studijavęs lietuvis buvo vienas iš aštuonių studentų, atrinktų tęsti studijas Amerikoje. Ir tik vienintelis Romas Zabarauskas buvo atrinktas į „Hunter College“ universitetą, kuris tarp Niujorko viešų mokymo įstaigų laikomas vienu prestižiškiausiu. „Patekti į šią mokyklą lengva nebuvo. Tam ruošiausi ištisus metus, reikėjo užpildyti daug dokumentų, išlaikyti sudėtingą anglų kalbos egzaminą.

Artėjant naujiesiems mokslo metams – ir vėl galvos skausmas aukštesniųjų klasių mokiniams ir jų tėvams, ar tinkamą vidurinę mokyklą ar gimnaziją pasirinko mokslams tęsti, nes jau seniai pasibaigė reglamentuotas priėmimas į šias mokyklas, o 2011–ųjų Lietuvos gimnazijų ir vidurinių mokyklų reitingavimo lentelė tik dabar pasirodė viename šalies savaitraštyje.

Nuo rugpjūčio 22 d. iki rugsėjo 15 d. Valstybinis studijų fondas priims išeivijos ir lietuvių kilmės vaikų, vaikaičių, provaikaičių prašymus paramai studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose gauti.Pasak Stipendijų ir finansinės paramos skyriaus vedėjos Ilonos Jacob, studentai gali pretenduoti į dviejų rūšių paramą: stipendiją už studijų rezultatus ir vienkartinę socialinę išmoką.

Jau aiškūs 2011 m. pagrindinio ir papildomo priėmimo į Lietuvos universitetus ir kolegijas stojimo rezultatai. Studijuoti VDU šiais metais nusprendė ir studijų sutartis pasirašė 1800 stojančiųjų. Šį skaičių lygiomis dalimis sudaro valstybės finansuojami ir valstybės nefinansuojami studentai. Šiais metais VDU rinkosi aukštesnius konkursinius balus turintys stojantieji.

Lygiai po savaitės, nuo rugpjūčio 18 d. Valstybinis studijų fondas pradės priiminėti studentų prašymus paskoloms gauti. Visi pretenduojantys į valstybės ir valstybės remiamas paskolas iki rugsėjo 26 d. turėtų pateikti prašymą-anketą fondo tinklalapyje adresu www.vsf.lt.Šį rudenį studentai galės gauti valstybės remiamas paskolas studijų kainai sumokėti, gyvenimo išlaidoms ir dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis.

Pasibaigus pagrindiniam priėmimo etapui ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas sulaukė 458 naujų studentų – iš jų daugiau nei pusė (269) gaus valstybės finansavimą, kuris padengs dalį studijų mokesčio. O visiškai nemokamas studijas privačiame verslo universitete pelnė 73 pirmakursiai bakalaurai, tam lėšas skiria šalies įmonės ir pats universitetas.

Lietuvos karo akademijos Priėmimo komisijos sprendimu į nuolatines studijas nuo šių metų rugpjūčio 1 dienos priimti 63 jaunuoliai – 57 vaikinai ir 6 merginos – studijuoti pagal tarptautinių santykių, personalo vadybos, transporto ir logistikos studijų programas. Vadovaujantis LKA ir VGTU pasirašyta sutartimi, 4 jaunuoliai priimti į orlaivių pilotavimo ir aviacijos mechanikos inžinerijos studijų programas.

Švietimo ir mokslo ministerija tarėsi su Vilniaus universitetu (VU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU) dėl galimybių finansuoti visų 385 stojamuosius egzaminus į rezidentūrą sėkmingai išlaikiusiųjų studijas. LSMU garantavo, kad už valstybės skirtas lėšas galės studijuoti visi 214 priimtų rezidentų – 182 medicinos, 17 odontologijos ir 15 veterinarinės medicinos rezidentų. LSMU priėmė mažiau rezidentūros studentų, nei buvo iš anksto planuota.

Valstybės kontrolei paskelbus, kad prielaidos mokslo ir verslo bendradarbiavimui kuriamos vangiai, švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė sako, kad pagrindinis trukdis yra nesusikalbėjimas ir bendros kultūros nebuvimas. Lietuvoje niekada nebuvo intensyvių mokslo ir verslo ryšių, tarp jų buvo labai didelė atskirtis, todėl dabar kyla bendras iššūkis tuos ryšius paskatinti.

Nuvilnijus priėmimui į Lietuvos aukštąsias mokyklas, kylant diskusijoms apie Lietuvos švietimo sistemą, reformą, perspektyvas, vis dažniau atsiranda lyginimų su aukštuoju mokslu užsienyje ir galimybėmis ten.

Kelmės rajone, Gaštynų kaime, gyvenantis 24 metų Šarūnas Valiuška sėkmingai plėtoja kapaviečių tvarkymo ir ritualinių paslaugų verslą ir kuria darbo vietas. Šarūnas neturi aukštosios mokyklos diplomo: jo nuomone, išsilavinę žmonės — per daug atsargūs, viską skrupulingai apskaičiuoja ir nesiryžta, o jis nebijo rizikuoti. Dirba nuo šešiolikos metų Kelmės profesinio rengimo centre Šarūnas Valiuška mokėsi restauratoriaus specialybės. Pasimokęs trejus metus, nusprendė dirbti.

Londono „Santaros-Šviesos“ klubas, bendradarbiaudamas su Kauno Vytauto Didžiojo universitetu bei Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomene, rugpjūčio 27-29 dienomis Lietuvių sodyboje prie Londono rengia Išeivijos studijų dienas. „Jomis siekiame išeivijoje sukurti atviros diskusijos terpę lietuvių tautos, Lietuvos kultūros, visuomenės ir valstybės raidos klausimais.

Rugpjūčio pradžioje 29 bakalauro ir magistrantūros studentai iš JAV, Argentinos, Austrijos, Vokietijos, Italijos, Prancūzijos, Danijos, Suomijos, Čekijos, Moldovos, Ukrainos, Kazachstano ir Baltijos šalių atvyks į Lietuvą susipažinti su šalies ekonomika, verslu ir sėkmingomis įmonėmis. Jie dalyvauja Lietuvos, Latvijos ir Estijos verslo universitetų organizuojamoje Baltijos vasaros mokykloje.

Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokyklos Dailės skyrių Dovilė Šimonytė baigė vos šešetu. Tačiau praėjusiais metais ji, pralenkusi kelis tūkstančius stojančiųjų, tapo viena iš trisdešimties, įstojusių į Dailės universitetą Londone. Vasaros atostogoms į tėvų namus Biržuose iš Londono, kur studijuoja dailę, sugrįžo 19-metė Dovilė Šimonytė. Pomėgį piešimui ji sako pajutusi besimokydama septintoje „Atžalyno" vidurinės mokyklos klasėje.

Vos prieš porą savaičių būsimieji studentai sužinojo, kur yra pakviesti studijuoti, bet neretai džiaugsmui nuslūgti „padėjo“ mintys apie tai, iš kur gauti pinigų studijoms. Šiemet valstybė studijas finansuos daugiau nei 19 tūkst. pirmakursių, kiti kviečiami studijuoti savo lėšomis. Viena iš išeičių – valstybės remiamos studijų paskolos, kurias teikia šalies bankai.

Rugpjūčio 1 dieną paaiškėjo antrojo pagrindinio priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas etapo rezultatai. Iš jame dalyvavusių 9 714 stojančiųjų studijuoti pakviesti 4 864 asmenys. Iš jų į valstybės finansuojamas vietas – 3 080. Studijų sutartys su pakviestaisiais bus pasirašomos rugpjūčio 2–4 dienomis tose aukštosiose mokyklose, į kurias stojantysis buvo pakviestas. Rugpjūčio 5–8 dienomis organizuojamas papildomas priėmimas.

Po pagrindinio priėmimo pirmojo etapo sutartis su Vytauto Didžiojo universitetu pasirašė apie 1500 stojančiųjų. Beveik pusė jų studijuos valstybės finansuojamose vietose. „Pagrindinio priėmimo antrajame etape pagal pakviestų studijuoti valstybės finansuojamose vietose skaičių tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų Vytauto Didžiojo universitetas yra antroje vietoje. VDU užima antrą vietą ir pagal pakviestų studijuoti mokamose vietose skaičių.

Antrojo pagrindinio priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas etape studijuoti pakviesti 4 864 asmenys. Iš jų į valstybės finansuojamas vietas – 3 080.Antrame etape iš viso dalyvavo 9 714 stojantieji. Studijų sutartys su pakviestaisiais bus pasirašomos rugpjūčio 2-4 dienomis tose aukštosiose mokyklose, į kurias stojantysis buvo pakviestas. Rugpjūčio 5-8 dienomis organizuojamas papildomas priėmimas.

Lietuvos kūno kultūros akademija (LKKA) ir šiemet sulaukė didelio stojančiųjų susidomėjimo studijų programomis. Vis dėlto dėl nelabai palankios priėmimo sistemos dauguma studijuos savo lėšomis. Jau pirmajame bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas etape  pirmu noru studijuoti Akademijoje pareiškė 844, antrajame 256 abiturientai.

Lietuvos muzikų rėmimo fondo rengiamas tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ kitą savaitę kvies net į keletą į svarbių renginių - Druskininkuose vyks M. K. Čiurlionio studijų savaitė ir tarptautinė konferencija „M. K. Čiurlionis ir pasaulis“. Į M. K. Čiurlionio studijų savaitės programą tradiciškai įsilies smuiko muzikos šventė ir Druskininkuose rengiama šešioliktoji smuikininkų meistriškumo mokykla.

Šiemet Šiaulių universitetas studentams pasiūlė 44 studijų programas. Dešimt iš jų studentai „išbrokavo“ – nepasirinko arba pasirinko vos keli studentai. ŠU studijų prorektorius Juozas Pabrėža įsitikinęs, kad jei šalies valdžia nesiims protingai skatinti nepopuliarių, tačiau reikalingų profesijų, greitai liksime be fizikų ir humanitarų. Studentai renkasi populiarumą Net 67 studijų programos šalies universitetuose ir kolegijose nesurinko reikiamo studentų kiekio.

Nuo rugsėjo studijas šalies aukštosiose mokyklose pradės ne tik vos prieš keletą mėnesių mokyklos suole sėdėję abiturientai, bet ir vieną diplomą jau gavę, bet nusiteikę savo žinias dar papildyti. Į naujienų portalą „Balsas.lt“ neseniai kreipėsi skaitytoja Viltė, kurios teigimu, vienoje Lietuvos aukštųjų dirbantys specialistai šiek tiek sutriko, išgirdę paprastą klausimą: „Prieš pora metų baigiau psichologijos bakalauro studijas.

Šimtai studentų atsisakė valstybės finansuojamų studijų aukštosiose mokyklose.Todėl anksčiau neįstojusiems atsirado galimybė dar patekti į studijas. Skelbiama, kad daugiausiai laisvų valstybės apmokamų vietų liko Vilniaus, Vilniaus Gedimino technikos ir Kauno technologijos universitetuose ir Vilniaus bei Kauno kolegijose, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Sakoma, kad viltis miršta paskutinė. Penktadienį ji sužibo 7 tūkst.

Studijų metai – fantastiškas gyvenimo laikotarpis. Naujos pažintys, nauji potyriai, nauja aplinka, mokymasis to, kas tau tikrai įdomu – visa tai susideda į puikią studijų gyvenimo visumą. Tačiau jei norisi „paragauti“ visiškai pilno studijų komplekto, norisi to lemiamo „akcento“ – Erasmus kaip tik tau. Visų pirma, kas yra Erasmus? Tai studentų mobilumo programa, kurios pagalba studentas gali pusmetį arba metus studijuoti užsienio institucijoje, atlikti praktiką.

Magistrantai, pasirinkę studijas Klaipėdos universitete, skirtingai nei kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose, palikti nežinioje dėl teisių į nemokamas studijas. Pripažinta, jog iki šiol kas pusmetį universitete organizuoti konkursai II pakopos studentams nemokamoms studijų vietoms užimti – ydinga Mokslo ir studijų įstatymo (MSĮ) taikymo praktika.

Gydytojai teigia, kad privalomas po studijų įdarbinimas pristabdytų jaunų medikų išvykimą. Naujienų agentūra ELTA uždavė keletą klausimų garsiems Kauno gydytojams, dirbantiems įvairiose sveikatos priežiūros įstaigose: ar, jų nuomone, vis spartėjančią medikų migraciją nulemia vien tik dideli užsienio ir Lietuvos ligoninėse gaunamų atlyginimų skirtumai? Ar nereikėtų įvesti prievolę po studijų (jeigu už jas užmokėjo valstybė) jaunajam specialistui atidirbti kelerius metus Lietuvos gydymo įstaigoj...

Šiais metais stojantieji į aukštąsias šalies mokyklas labiausiai renkasi ekonomikos, teisės bei medicinos studijas, nors dažnai pateikiama informacija, kad šalyje trūksta kaip tik kitų sričių specialistų.

Vakar beveik 45 tūkstančiams stojančiųjų į 43 Lietuvos aukštąsias mokyklas buvo „karšta“ diena. Visiems rūpėjo kuo greičiau sužinoti, ar jie pakviesti studijuoti. Šiaulių universitete 10 studijų programų nesurinko pirmakursių. Rinkosi statybos, bet ne aprangos inžineriją Diana iki pietų suspėjo atvažiuoti į Šiaulius net iš Jurbarko, nes apie kvietimą studijuoti ŠU anglų filologiją ir ispanų kalbą sužinojo iš vakaro. Atvežė atestatą ir kitus reikalaujamus dokumentus.

Liepos 26 d. paskelbti stojančiųjų į Lietuvos universitetus ir kolegijas stojimo rezultatai. Kvietimo studijuoti VDU po pirmojo bendrojo priėmimo etapo sulaukė 2000 stojančiųjų. Šiais metais Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) informacinėje sistemoje užsiregistravo 44 668 stojančiųjų, iš jų 28 028 bendrojo lavinimo mokyklas baigė 2011 m. Šiemet VDU stojančiuosius kvietė rinktis iš 37 bakalauro studijų programų bei teisės vientisųjų studijų.

Siūlymo studijuoti valstybės finansuojamoje arba mokamoje studijų vietoje sulaukė 30 tūkst. 774, arba 81,2 proc., pretendentų, beveik pusės įstojusiųjų studijas finansuos valstybė. Valstybė finansuos 18 tūkst. 380, arba 48,5 proc., įstojusiųjų studijas. Tai paaiškėjo po to, kai Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) antradienį paskelbė pirmojo etapo rezultatus. Iš viso registravosi 44 tūkst.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) šiandien paskelbė pirmojo etapo rezultatus.Iš viso registravosi 44 502 stojantieji, tačiau buvo priimti tik užpildyti pagal visus reikalavimus 37 896 stojančiųjų prašymai (2010 m. – 35 277). Iš jų 26 577 (70,1 proc.) šiemet baigusiųjų bendrojo lavinimo mokyklas, rašoma pranešime spaudai.

Pasibaigus pirmajam stojimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas etapui, Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS), pastebi, jog viltys, kuomet praėjusiais metais buvo skirta 600 tūkst.litų populiarinti valstybės poreikiams svarbias studijų kryptis universitetuose ir kolegijose, liko nepateisintos.

Įvertindamas pageidavimų studijuoti rezultatus, Mykolo Romerio universitetas papildomo priėmimo neskelbs. Preliminariais duomenimis, naujuosius mokslo metus Mykolo Romerio universitete pradės 7 tūkst. naujų bakalauro ir magistro studijų studentų. Tarp būsimųjų bakalaurų populiariausios – finansų ekonomikos, viešojo administravimo, teisės krypties, taip pat psichologijos studijų programos.

Šalies mokyklose jau pasibaigė brandos egzaminų sesija ir abiturientams įteikti atestatai. Tiesa, nors išleistuvių valsas jau nutilo, ramiau atsikvėpti abiturientai ir jų tėvai dar negali, nes savo verdiktą šalies aukštosios mokyklos paskelbs tik po savaitės. Kol tvirtai žinantys, kur nori studijuoti, susikaupę laiko paskutinį kantrybės išbandymą, kiti dar koreguoja savo svajonių studijų sąrašą.

2011 m. liepos 20–21 dienomis švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė dalyvaus neformaliame Europos Sąjungos Konkurencingumo Tarybos posėdyje Sopote (Lenkija). Jame bus aptariami mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų klausimai.

Beveik pusė (43,8 proc.) studentų šią vasara planuoja dirbti, o ne atostogauti. Taip atsakė apklausoje apie studentiškas vasaros atostogas dalyvavusieji respondentai. Apklausa apskelbta Vilniaus universiteto Teisės fakulteto interneto tinklalapyje. Šiek tiek daugiau kaip penktadalis (21,1 proc.) apklaustųjų tvirtino studentiškas atostogas praleisiantys namuose, 12,5 proc. planuoja atostogauti Lietuvos kurorte. Beveik 8 proc. studentų vasaros kaime.

Daugiau nei 50 proc. visų pageidavimų studijuoti Lietuvos universitetuose sudaro socialinių mokslų studijų kryptys, kai tuo tarpu prašymų studijuoti technologijos mokslus kasmet mažėja ir šiemet tesiekia 10 proc. viso pageidavimų skaičiaus. Pasak verslo ir mokslo ekspertų, susiformavusi disproporcija Lietuvos aukštajame moksle turi neigiamų pasekmių jau dabar – darbo biržoje registruojama daugiausia socialinius mokslus baigusių bedarbių, kurie tampa našta valstybei ir visuomenei.

Kaip efektyviai reaguoti į sparčiai besikeičiančius darbo rinkos poreikius, kai staiga ima augti konkrečios srities specialistų paklausa, kokį efektyvų persikvalifikavimo mechanizmą galima būtų pasiūlyti bedarbiams su aukštuoju išsilavinimu? Kaip skatinti tęstinio mokymo plėtrą aukštosiose mokyklose ir sudaryti sąlygas mokytis visą gyvenimą? Švietimo ir mokslo ministerija pasiūlė sprendimą – aukštosioms mokykloms kartu su darbdaviais rengti tikslines, darbo rinkai reikalingas kvalifikacijos tobu...

Liepos 10–17 d. Taivano sostinėje Taipėjuje 22-ojoje tarptautinėje biologijos olimpiadoje Lietuvos mokiniai iškovojo sidabro bei bronzos medalius. Lietuvai atstovavusios Kauno technologijos universiteto gimnazijos abiturientės Emilija Emma ir Gabija Lazaravičiūtė (mokyt. A. Matiukienė) buvo apdovanota bronzos, o Šaulių „Saulėtekio“ gimnazijos vienuoliktokas Irmantas Mogila (mokyt. D. Vaičekauskienė) – sidabro medaliu.

Po brandos egzaminų ir išleistuvių šurmulio atsigaunantys abiturientai visa galva pasinėrė į naujus rūpesčius – tenka galutinai nuspręsti dėl būsimų studijų, pasirinkti prioritetines studijų programas ir aukštąsias mokyklas. Negana to, tenka gilintis į kasmet besikeičiančius priėmimo į aukštąsias mokyklas reikalavimus, apie kuriuos paprastai ir aiškiai pasakoja Kauno technologijos universiteto Fundamentaliųjų mokslų fakulteto prodekanas prof. dr. Giedrius Laukaitis.

Įgyvendinant aukštojo mokslo reformą Lietuvoje ženkliai padidintos studijų kainos, kas prieš porą metų sukėlė didelį studentų nepasitenkinimą. Kaip alternatyva gabiausiems studentams, kurie ryšis studijuoti savo lėšomis, buvo patvirtinta studijų mokesčio grąžinimo tvarka. Tiesa, studentai įstatymus turėtų skaityti atidžiau, nes studijų įmokos grąžinamos tik bakalauro pakopų studentams, o savo lėšomis studijuojantys magistrantai tokios galimybės neturi.

Prestižas, studijų lengvumas, visuomenės ir artimųjų spaudimas – šie veiksniai turi daugiausia įtakos renkantis studijų kryptis, anot Lietuvos studentų sąjungos atstovų. Šiemet vienos populiariausių kelis metus iš eilės išlieka socialinių mokslų atstovės – teisės ir vadybos studijų programos.

Anot personalo atranka užsiimančių įmonių atstovų, puikios anglų kalbos žinios dabartiniame verslo pasaulyje yra nebe privalumas, bet reikalavimas. Jos kartais tampa net vienu iš lemiamų veiksnių, ieškant darbo ar siekiant karjeros ne tik tarptautinėje, bet ir lietuviško kapitalo kompanijoje.