Daugiau nei 50 proc. visų pageidavimų studijuoti Lietuvos universitetuose sudaro socialinių mokslų studijų kryptys, kai tuo tarpu prašymų studijuoti technologijos mokslus kasmet mažėja ir šiemet tesiekia 10 proc. viso pageidavimų skaičiaus. Pasak verslo ir mokslo ekspertų, susiformavusi disproporcija Lietuvos aukštajame moksle turi neigiamų pasekmių jau dabar – darbo biržoje registruojama daugiausia socialinius mokslus baigusių bedarbių, kurie tampa našta valstybei ir visuomenei.
„Tendencija, jog Lietuvos mokyklų abiturientai daugiau renkasi socialinių mokslų studijas, parodo, kad artėjame prie išsivysčiusių, turtingesnių valstybių ir jų „problemų". Daugumoje jų susiformavusi analogiška situacija - jei žmonės gali sau leisti, tai visuomet palankiau yra pasirinkti lengvesnį kelią ir studijuoti intuityviai lengviau suvokiamus mokslus. Šią „problemą“ turtingesnės ir technologiškai pažangesnės šalys sprendžia „importuodamos“ šių sričių gabius studentus. Tam jos turi resursų ir realų supratimą, kad tą daryti būtina. Deja tokio suvokimo mūsų šalyje dar pasigendama", - teigia Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos vicepirmininkas Tomas Žalandauskas.
Pasak asociacijos „INFOBALT“ inovacijų vadovo Andriaus Plečkaičio, jei ir toliau iš švietimo ir mokslo politiką formuojančių institucijų bei verslo sektoriaus pusės nebus imtasi aktyvių veiksmų situacijai keisti, šalies ūkis patirs didelių nuostolių.
„Gyvename technologijų amžiuje, kai gebėjimai jas suprasti, kurti ir parduoti rinkose atneša puikių rezultatų visiems - tiek profesionalams, tiek verslui, tiek valstybėms. Paradoksalu, bet Lietuvoje vis didesnė jaunimo dalis nori būti tik technologijų vartotojais, o jas kurti nėra įpratę ir nemano, kad tai patrauklu. Turime situaciją, kuomet pralaimi tiek jauni žmonės, tiek verslo sektorius“, - paaiškina A. Plečkaitis.
A.Plečkaičio teigimu, gabūs Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventai negauna darbo, o verslo sektorius nukenčia dėl kompetentingų technologijų specialistų trūkumo. Susidariusi situacija tampa našta ir Lietuvos valstybei bei visuomenei – į šalies biudžetą surenkama mažiau pajamų iš mokesčių, tenka mokėti daugiau bedarbio pašalpų.
„Tendencija, kai besirenkančių technologijų studijas jaunuolių dalis kasmet ženkliai mažėja, yra ūkio poreikių ignoravimo švietimo sistemoje rezultatas, ir ji iš esmės neatitinka ilgalaikės šalies ūkio raidos vizijos - išnaudoti intelektinį potencialą, skatinti inovacijas, aukštųjų technologijų plėtrą ir kurti aukštą pridėtinę vertę.
Pagrindinis mūsų šalies išteklius yra žmonės, ir jei mokykliniame amžiuje vaikų nesupažindinsime su naujausiomis technologijomis, produktais ir neišmokysime juos pasitelkus kurti naujus dalykus, ilgainiui prarasime šalies konkurencingumą. Tad pastangos mažinti prielaidas jaunimo bedarbystei ir paskatas emigracijai artimiausių metų perspektyvoje bus nerezultatyvios, o siekiai sėkmingai plėtoti verslą, pritraukti darbo vietas sukuriančias investicijas bus ne tokie sėkmingi“, - komentuoja ekspertas.
