Valstybės kontrolei paskelbus, kad prielaidos mokslo ir verslo bendradarbiavimui kuriamos vangiai, švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė sako, kad pagrindinis trukdis yra nesusikalbėjimas ir bendros kultūros nebuvimas.
Lietuvoje niekada nebuvo intensyvių mokslo ir verslo ryšių, tarp jų buvo labai didelė atskirtis, todėl dabar kyla bendras iššūkis tuos ryšius paskatinti. Tai padaryti Lietuva pernai įsipareigojo ir Europos Komisijai – padvigubinti investicijas į mokslą, ir didžioji dalis investicijų turėtų ateiti iš verslo.
Valstybės kontrolė rekomendavo parengti ir įteisinti Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) programų valdymo ir koordinavimo modelį, sukurti ir įdiegti slėniuose veikiančių atviros prieigos centrų registrą. MTEP pelno mokesčio lengvatos taikymo ribas apibrėžti taip, kad jas vienodai suprastų ir verslo subjektai, ir mokesčius administruojančios įstaigos bei nuspręsti, ar tikslinga skirti instituciją, kuri vertintų ir pateiktų išvadas dėl įmonių vykdomos veiklos priskyrimo MTEP veikloms.
Pasak viceministrės, Valstybės kontrolės išvados buvo labai ilgai rengiamos ir jau rengimo metu ministerijoje daug kas padaryta Pavyzdžiui, dėl atviros prieigos centrų koncepcijos peržiūrėjimo, kad centrais galėtų naudotis verslo ir mokslo įstaigos.
Kad visa aparatūra, kuri bus pastatyta slėniuose struktūrinių fondų ir valstybės lėšomis, būtų naudojama atviros prieigos principu. Šis jau principas jau buvo taikomas ir pernai, dabar tobulinamas pats modelis. Kai kur aparatūra jau įsigyjama, todėl atsiranda poreikis turėti labai aiškų modelį, kaip taikyti tą principą.
„Rekomendacijos labai geros, ir mes jas įgyvendinsime. Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį į tam tikras mokslo ir verslo bendradarbiavimo problemas, kurias mes esame sau labai aiškiai įsivardiję ir išsikėlę uždaviniais“, – sakė viceministrė.
N. Putinaitės teigimu, numatyta, kad slėnių kuo geresnio slėnių veikimo bei mokslo ir verslo ryšių kuo didesnio skatinimo koordinatorė bus Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, kurią Švietimo ir mokslo ministerija pernai įsteigė kartu su Ūkio ministerija.
Dabar ta agentūra labai intensyviai pradėjo plėtoti savo veiklą. Agentūra jau turi patirties, nes buvo įsteigta ŠMM Tarptautinių programų agentūros pagrindu.
„Esame numatę agentūrai pavesti bandomąjį projektą dėl mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimo, kuriam, išankstiniais skaičiavimais bus skirta daugiau kaip 50 mln. litų.“
Viceministrė pažymėjo, kad dėl mokslo ir verslo bendradarbiavimo ir anksčiau, ir dabar labai daug dirbama. Pasamdyta slėnių stebėsenos grupė – tarptautinis konsorciumas – kurio pagrindinis uždavinys – stebėti, kaip geriau paskatinti slėnius veikti, kad juose vyktų kuo glaudesnis mokslo ir verslo bendradarbiavimas, kuo daugiau pritraukti lėšų iš privataus sektoriaus.
Esame numatę ir daugiau priemonių – skiriamos specialios struktūrinių fondų programos moksliniams tyrimams, bendriems mokslininkų ir verslininkų projektams, orientuojamasi į tai, kad būtų ugdomi institucijų darbuotojų gebėjimai technologijų perdavimo srityje.
Jau pradėtas rengti slėnių koncepcijos pakeitimas, numatantis slėnių valdymo modelį.
Kaip jau skelbta, Valstybės kontrolės nuomone, diegti mokslo pasiekimus versle trukdo nepakankamas mokslininkų ir verslininkų bendradarbiavimas, jų pastangų koordinavimo stoka, įvairios biurokratinės priežastys.
Pasak valstybės kontrolieriaus pavaduotojos Nijolės Mickuvienės, Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) programos, nesant patvirtinto slėnių valdymo modelio, gali būti vykdomos neefektyviai. Didžioji dalis slėnių programų lėšų skiriamos infrastruktūros atnaujinimui, nesutelkiant aukšto lygio mokslinio ir vadybinio potencialo, neužtikrinant verslo dalyvavimo. Neaiški galimybė naudotis mokslinio tyrimo laboratorijomis – atviros prieigos centrais, telkiančiais modernią įrangą, kur mokslininkai, studentai ar privataus sektoriaus vartotojai galėtų atlikti tyrimus. Iki šiol nesukurtas tokių centrų registras. Nėra bendro sutarimo tarp Ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijų dėl atviros prieigos centrų tolimesnės veiklos ir priežiūros.
Nustatyta, kad kai kurių 2008–2011 m. vykdytų mokslo ir verslo sąveiką skatinančių priemonių įgyvendinimas vėluoja, nepakankamai užtikrinama panaudotų lėšų kontrolė, verslo subjektai vangiai naudojasi mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros (MTEP) veiklai taikomomis mokestinėmis lengvatomis. Be to, nėra tikslių statistinių duomenų apie mūsų šalyje vykdomą MTEP veiklą, todėl yra rizika, kad ES atsakingoms institucijoms (EUROSTAT) teikiami duomenys bus netikslūs, o valstybės priimami sprendimai bus grindžiami netikslia informacija.
Auditoriai vertino ir 2010 m. mūsų šalyje pradėtą bandyti inovacinių čekių priemonę, skirtą smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kurios už 10 tūkst. ir 20 tūkst. vertės inovacinį čekį gali įsigyti įvairių tyrimų, techninių galimybių studijas. Pastebėta, kad nors priemonę paprasta administruoti, tačiau nepakankamai užtikrinama tikslų pasiekimo ir įvertinimo bei lėšų panaudojimo kontrolė, todėl ši Ūkio ministerijos prižiūrima priemonė gali nepasiekti rezultato.
Mokslo ir verslo bendradarbiavimui skatinti 2008–2015 m. numatyta skirti apie 2,9 mlrd. Lt Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų. Už šiam tikslui skirtų pagrindinių priemonių ir programų įgyvendinimą atsakingos Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijos.
Sudaryti sąlygas plėtoti verslumą ir inovacijas bei kurti kūrybingą visuomenę buvo numatyta 2010 m. patvirtintoje Inovacijų strategijoje, kurios įgyvendinimas patikėtas 12 ministerijų. Auditoriai šiame dokumente pasigedo pakankamų bei tinkamų Lietuvos pažangos vertinimui rodiklių, o strategiją įgyvendinant – institucijų bendradarbiavimo.
