Kaip efektyviai reaguoti į sparčiai besikeičiančius darbo rinkos poreikius, kai staiga ima augti konkrečios srities specialistų paklausa, kokį efektyvų persikvalifikavimo mechanizmą galima būtų pasiūlyti bedarbiams su aukštuoju išsilavinimu? Kaip skatinti tęstinio mokymo plėtrą aukštosiose mokyklose ir sudaryti sąlygas mokytis visą gyvenimą? Švietimo ir mokslo ministerija pasiūlė sprendimą – aukštosioms mokykloms kartu su darbdaviais rengti tikslines, darbo rinkai reikalingas kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo programas. Baigę šiuos kursus diplomuoti specialistai įgytų naujų, darbo rinkoje paklausių kompetencijų.
Švietimo ir mokslo ministerija kviečia aukštąsias mokyklas bendradarbiauti su darbdaviais ir teikti idėjų paraiškas. Kvalifikacijos tobulinimo programoms numatyta pasitelkti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, bendras kvietimo biudžetas – 10 mln. litų.
„Vykstant dinamiškiems specialistų poreikio pokyčiams yra daug paprasčiau ir greičiau suteikti reikiamas kompetencijas bazinį išsilavinimą turinčiam diplomuotam specialistui, nei nuo nulio parengti naują, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. – Plečiant tęstinį mokymą, į jį plačiai įtraukiant aukštąsias mokyklas bus galima ne vien lanksčiau reaguoti į besikeičiančius specialistų poreikius, bet ir sudaryti galimybę mokytis visą gyvenimą“.
Kaip pabrėžia viceministrė, bus tvirtinamos tik tos programos, kurias aukštosios mokyklos parengs drauge su darbdaviais. Kvalifikacijos tobulinimo programos taps dalykiniu tiltu tarp darbdavių ir aukštųjų mokyklų, skatins juos glaudžiai bendradarbiauti ir užtikrins, kad studijuojama programa apimtų teoriją ir su ja derančią darbo rinkos praktiką. Tai neabejotinai paskatins ir glaudesnę aukštųjų mokyklų ir verslo sąveiką vykdant visas studijas.
Paraiškų kvalifikacijos tobulinimo programoms kurti ir įgyvendinti laukiama iki 2011 m. rugsėjo 30 d.
