Šiemet Šiaulių universitetas studentams pasiūlė 44 studijų programas. Dešimt iš jų studentai „išbrokavo“ – nepasirinko arba pasirinko vos keli studentai. ŠU studijų prorektorius Juozas Pabrėža įsitikinęs, kad jei šalies valdžia nesiims protingai skatinti nepopuliarių, tačiau reikalingų profesijų, greitai liksime be fizikų ir humanitarų.
Studentai renkasi populiarumą
Net 67 studijų programos šalies universitetuose ir kolegijose nesurinko reikiamo studentų kiekio. Vien Šiaulių universitete tokių studijų programų – dešimt.
Studentai ŠU nesirinko arba vangiai rinkosi rusų ar lietuvių filologiją, vokiečių kalbą, filosofiją ir pilietiškumo ugdymą, fiziką ir informatiką, matematiką ir informatiką, meninį ugdymą ir tikybą bei kitas specialybes.
Beveik pusė stojančiųjų šalyje rinkosi socialinius mokslus: teisę, vadybą, administravimą. Jau dabar šios specialybės studentų „iškepama“ gerokai per daug. Kas bus po kelerių metų?
ŠU studijų prorektorius Juozas Pabrėža sako žinojęs, kad kelios studijų programos tikrai nesurinks studentų, tačiau dešimt – jau daugoka. Anot prorektoriaus, tai ženklas, kad būtina gelbėti reikalingas, tačiau nepopuliarias specialybes, o populiarios išsilaikys pačios.
J. Pabrėža tikėjosi, kad kai kurios programos nesulauks palaikymo: „Mes turime dešimt nepopuliarių studijų programų, tačiau tai nereiškia, kad visos jos nereikalingos. Prognozavau, kad šiemet nebus suformuotos penkios ar šešios programos, tačiau dešimt?!“
Anot pašnekovo, ne viskas yra blogai. Trys naujos programos surinko pakankamai studentų – aplinkos objektų dizainas, verslo ekonomika bei kineziterapija. Pastaroji studijų programa parengta kartu su Klaipėdos universitetu.
„Tai tik įrodymas, kad yra įvairių galimybių regioniniams universitetams išgyventi. Mes labai didžiuojamės tuo, kad glaudžiai bendradarbiaujame su Klaipėdos universitetu. Jei viską paliktume vystytis savaime, išgyventume, tačiau rengtume vadybininkų armijas, kurie po kelerių metų tik papildytų bedarbių gretas“, – teigė J. Pabrėža.
Reikia skatinti fizikus
ŠU prorektorius priminė, kad universitete sudarytos puikios galimybės studijuoti fiziką ir humanitarinius mokslus. Ar šios specialybės nebereikalingos? „Nieko panašaus. Mačiau statistiką, kad šių specialybių atstovai lengvai randa darbo daugelyje institucijų – nuo bankų iki Savivaldybės. Matematinio mąstymo žmonės tiesiog graibstomi, tačiau stojantieji apie tai negalvoja. Tai, kas šiandien populiaru, po penkių metų gali tapti nieko verta“, – atsakė prorektorius.
Anot pašnekovo, valstybė turėtų atkreipti dėmesį į reikalingas profesijas, kurių dėl įvairių priežasčių nesirenka studentai. Pedagogų rengimas jau buvo aklavietėje. Dabar abiturientai, atlikdami motyvacinį testą, gali padidinti galimybę įstoti į pedagogines specialybes. Jiems mokamos didesnės stipendijos. Problema ta, kad pedagogų tarsi rengiama pakankamai, tačiau jais niekas iki šiol nenorėjo dirbti. Dabar situacija keičiasi, nes į tai pozityviai pažvelgė valstybė. „Kas yra pedagogas? Tai svarbiausia profesija. Pedagogai rengia ir tuos būsimus teisininkus bei vadybininkus“, – priminė pašnekovas.
J. Pabrėža akcentavo, kad Švietimo ir mokslo ministerija jau dabar turi numačiusi, kokias programas rems nuo kitų metų. Tarp jų turėtų būti fizikos bei humanitarinių mokslų programos. Ši programa daugiau skirta regioniniams universitetams. „Akivaizdūs žingsniai turėtų būti jau nuo kitų metų, nors tai reikėjo daryti gerokai anksčiau. Nesakau, kad visos programos yra reikalingos, tačiau dėl dabartinės laisvos rinkos principu paremtos atrankos sistemos susidaro neprotinga situacija“, – sakė jis.
Jei situacija nesikeis iš esmės, anot prorektoriaus, ŠU bus priversta atleisti profesorius, o stojantieji turės mažesnį pasirinkimą. „Kitais metais atliksime griežtesnę studijų programų atranką ir ieškosime naujų patrauklių specialybių, tačiau norisi išsaugoti tai, ką turime geriausia“, – sakė prorektorius J. Pabrėža.
Alvydas JANUŠEVIČIUS
