• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nuo rugsėjo studijas šalies aukštosiose mokyklose pradės ne tik vos prieš keletą mėnesių mokyklos suole sėdėję abiturientai, bet ir vieną diplomą jau gavę, bet nusiteikę savo žinias dar papildyti.

REKLAMA
REKLAMA

Į naujienų portalą „Balsas.lt“ neseniai kreipėsi skaitytoja Viltė, kurios teigimu, vienoje Lietuvos aukštųjų dirbantys specialistai šiek tiek sutriko, išgirdę paprastą klausimą: „Prieš pora metų baigiau psichologijos bakalauro studijas. Pavyko susirasti darbą ir magistrantūros studijas nusprendžiau atidėti. Po poros metų pasitaikė proga įstoti į laipsnio nesuteikiančias pedagogikos studijas, bet niekas universitete negalėjo man tiksliai atsakyti į klausimą, ar pasirinkdama šias studijas, kurias man finansuoja valstybė, neprarandu galimybės ateityje studijuoti magistrantūroje valstybės lėšomis“, – laiške rašė skaitytoja.

REKLAMA

Naujienų portalas „Balsas.lt“ pasidomėjo, ar iš tiesų laipsnio nesuteikiančios studijos užkerta kelią studijuoti magistrantūroje valstybės lėšomis bei kiek ir kokių laipsnio nesuteikiančių studijų programų siūlo šalies aukštosios mokyklos.

Šalyje –78 laipsnio nesuteikiančios studijų programos

Lietuvoje studijos suskirstytos į laipsnį suteikiančias ir laipsnio nesuteikiančias. Pirmosios – 3 pakopų (bakalauro, magistro ir doktorantūros), antrosios – nepakopinės, t.y. jos skirtos kvalifikacijai įgyti arba savarankiškai praktinei veiklai pasirengti asmenims, jau turintiems aukštąjį išsilavinimą.

REKLAMA
REKLAMA

Laipsnio nesuteikiančių studijų programų skaičius šalies aukštosiose mokyklose pasiskirsto taip: medicina – 53, odontologija – 6, vet. medicina – 8, pedagogika – 11.

Painiojama su „išlyginamosiomis“ studijomis

Dažnai šios studijos painiojamos su vadinamosios „išlyginamosiomis“ studijomis. „Išlyginamosios“ studijos, skirtos papildyti turimą išsilavinimą, kad būtų galima tęsti mokymąsi „aukštesnio“ lygio pakopoje, tačiau jos nesuteikia jokios papildomos kvalifikacijos, o vien teisę stoti į tam tikras studijas. Baigus studijas kolegijose, reikia baigti „išlyginamąsias“ norint stoti į magistrantūrą universitete. Laipsnio nesuteikiančios studijos, pavyzdžiui, rezidentūra, suteikia kvalifikaciją, leidžiančią dirbti tam tikrą darbą, tai yra mediko. Laipsnio nesuteikiančios pedagoginės studijos leidžia dirbti mokytojo darbą“, – šių studijų skirtumus komentavo naujienų portalo „Balsas.lt“ kalbinti ministerijos specialistai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Specialistų teigimu, laipsnio nesuteikiančias studijas renkasi įvairūs žmonės: „Pirmiausiai – medicinos studijas baigusieji, kad galėtų dirbti medikais. Gana populiaru, kai laipsnio nesuteikiančias pedagogines studijas paraleliai studijuoja studentai, įstoję į tam tikras dalykines studijas. Pavyzdžiui, fizikos studentas drauge siekia įgyti ir mokytojo kvalifikaciją, kad baigęs galėtų būti fizikos mokytoju.“

REKLAMA

Studijos savo lėšomis ir iš biudžeto

Ministerijos specialistų teigimu, laipsnio nesuteikiančios studijos gali būti valstybės finansuojamos (atsižvelgiant į poreikį ir biudžeto galimybes) ir apmokamos pačių studijuojančiųjų: „Aukštosios mokyklos į laipsnio nesuteikiančias studijas priima savo nustatyta tvarka, tad jos nėra „krepšelinės“, nors, pavyzdžiui, priėmimas į rezidentūrą nuo šių metų yra organizuojamas bendrai. Norminės valstybinės finansuojamų studijų vietų metinės kainos, kurias universitetams moka valstybė: pedagogika – 11054 Lt (nuolatinė forma), 7370 Lt (ištęstinė forma); medicina, vet. medicina – 23782 Lt; odontologija – 26893. Aukštosios mokyklos gali nustatyti ir žemesnes kainas.“

REKLAMA

Valstybės finansuojamų studijų galimybė išlieka

„Kalbant apie baigusiųjų laipsnio nesuteikiančias studijų programas galimybes studijuoti magistrantūroje, reikia pastebėti, kad laipsnio nesuteikiančios studijos yra susijusios su pasirengimu profesinei veiklai, bet ne su studijomis aukštesnėje pakopoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Studentai, pasirinkę mediko, veterinarijos gydytojo ar odontologo profesiją, įgyja magistro laipsnį baigdami vientisųjų studijų programas ir po to stoja į laipsnio nesuteikiančią rezidentūros studijų programą. Taigi, jiems studijuoti magistrantūroje neaktualu, nebent norėtų keisti pasirinktą profesiją – tuomet studijuoti magistrantūroje galėtų tik savo lėšomis (antras kartas)“, – teigiama ministerijos specialistų pateiktame komentare.

Anot ŠMM specialistų, laipsnio nesuteikiančių pedagoginių studijų programa neužkerta kelio studentams studijuoti valstybės finansuojamoje magistrantūroje, jeigu jie yra įgiję tik bakalauro laipsnį, pavyzdžiui, – jeigu istorijos bakalauro laipsnį turintis asmuo pageidauja tapti pedagogu, jis studijuoja pagal laipsnio nesuteikiančių studijų programą (pedagoginės studijos), įgyja mokytojo kvalifikaciją, ir, jei po kurio laiko nusprendžia tęsti studijas magistrantūroje, gali pretenduoti į valstybės finansuojamą studijų vietą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų