šmm

Amžinas mokyklų direktorių galvos skausmas – pedagogų trūkumas. Pastebima, kad norinčiųjų studijuoti pedagogikos studijos, ypač prioritetinėse srityse, kasmet mažėja. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tam, kad pritrauktų daugiau specialistų, siūlo prioritetinėms grupėms mokėti 300 eurų stipendiją, o paskutiniojo kurso studentams, kurie 3 metams pasirašys darbo sutartis su mokyklomis ar savivaldybe, mokėti ir 500 eurų stipendiją.

  Valstybė šiemet finansuos mokslus visiems į tiksliųjų mokslų studijų programas universitetuose ar kolegijose įstojusiems žmonėms, pirmadienį pranešė švietimo ir ekonomikos ministrai.   Vyriausybė kasmet nustato valstybės finansuojamų įvairių mokslų studijų vietų skaičių. Po praėjusią savaitę sulauktos kritikos šios ribos tiksliųjų mokslų eilutėse pirmadienį padidintos per Vyriausybės posėdį.

  Susisiekimo ministerijos auditoriai su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradeda Švietimo ir mokslo ministerijos bei jai pavaldžių 17 įstaigų auditą.   Tai antradienį pranešė laikinai Švietimo ir mokslo ministerijai vadovaujantis susisiekimo ministras Rokas Masiulis. „Švietimo ir mokslo ministerija ir 17 jai pavaldžių institucijų yra didžiausios perkančiosios organizacijos, jos vykdo didesnės rizikos viešuosius pirkimus.

Švietimo ir mokslo ministerija pirmadienį paskelbė, kad streikuojančių pedagogų pastaruoju metu smarkiai sumažėjo. Prasidėjus šeštai streiko dėl etatinio apmokėjimo modelio ir didesnių algų savaitei, šiuo metu streikuoja apie 200 arba 0,4 proc. visų Lietuvos pedagogų. Streiką pirmadienį tęsia 30 mokyklų, prisidėjo dvi įstaigos, o nutraukė 14-a. Pirminiais duomenimis, antradienį taip pat streikuos apie 200 pedagogų iš 32 ugdymo įstaigų.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) ketvirtadienį paskelbė patikslinusi duomenis, kiek valstybei kainuotų įgyvendinti streikuojančios Andriaus Navicko vadovaujamos profsąjungos reikalavimus – tam papildomai turėtų būti skirti mažiausiai 302 mln. eurų. Anot ministerijos, norint penktadaliu padidinti pedagogų atlyginimų koeficientus reikėtų apie 151 mln. eurų.

Trečiadienio vakarą vykusiame susitikime apie 50 profsąjungų susitarė organizuoti visuotinę streikuojančius mokytojus palaikančią akciją. Sekmadienį Vilniuje viešojo sektoriaus darbuotojai gyva grandine susikibs nuo Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) iki Seimo. Po to visi protesto dalyviai susiburs į mitingą prie Vyriausybės. „Mes daugiau negu dvi valandas diskutavome, kaip padėti mokytojams, kaip sutelkti visuomenę ir kaip apskritai kalbėti su valdžios žmonėmis.

Su streikuojančios Andriaus Navicko vadovaujamos profsąjungos atstovais susitikti trečiadienį atvykę ekonomistai neįleisti į Švietimo ir mokslo (ŠMM) ministeriją. Prie ministerijos patalpų buvo atvykę Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis, ekonomistas Justas Mundeikis, tačiau jie nebuvo įleisti, laikantis Švietimo ir mokslo ministerijos lankymo tvarkos, BNS teigė ŠMM kancleris Tomas Daukantas.

Streikuojantys mokytojai ir toliau negrįžta į mokyklas. Premjeras Saulius Skvernelis aiškina, kad papildomų 300 milijonų eurų profsąjungų reikalavimams įgyvendinti valstybė neturi. Kol mokytojai Švietimo ir mokslo ministerijoje žada nakvoti iki Kalėdų, Skvernelis ragina savivaldybes ieškoti naujų, nestreikuojančių mokytojų. Švietimo ir mokslo ministerijoje tęsiasi streikuojančių pedagogų protesto akcija. Mokytojai šiose patalpose nakvoja nuo trečiadienio.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) atrinko 30 pavyzdinių ir 150 silpnų mokyklų, kurioms per dvejus metus bus papildomai skirta 24 mln. eurų. ŠMM skelbia naujai įvedamu kokybės krepšeliu siekianti sudaryti prielaidas ugdymo kokybės gerinimui, sumažinti ugdymo kokybės skirtumus tarp savivaldybių „suteikiant konsultacinę ir finansinę pagalbą silpną geros mokyklos požymių raišką turinčioms mokykloms“. Kartu siekiama palaikyti „geros mokyklos požymių raišką“ turinčių mokyklų lygį, sudaryti prielaid...

Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad įvedus etatinį mokytojų darbo apmokėjimą, atlyginimai šiais mokslo metais vidutiniškai padidėjo 110 eurų arba beveik 14 procentų. Kaip ketvirtadienį pranešė ministerija, remdamasi bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų atlyginimų analize, vidutinis mokytojų atlyginimas šiemet siekia 934 eurus neatskaičius mokesčių, atlyginimai augo 70 proc. mokytojų. „Šuo etapu svarbu subalansuoti mokytojų krūvius.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) siūlo ankstinti privalomą lietuvių kalbos mokymą ikimokyklinėse įstaigose Tautinių mažumų vaikams. Kaip skelbia „Lietuvos žinios“, ŠMM įstatymo pataisomis siūlo įtvirtinti, kad ikimokyklinio ugdymo programoje tautinių mažumų mokyklose ne mažiau kaip 5 valandos per savaitę būtų skiriamos ugdymui lietuvių kalba.

Praėjus daugiau nei mėnesiui po etatinio pedagogų apmokėjimo įsigaliojimo, šis modelis kelia daugiau klausimų nei atsakymų, o mokytojai vienas po kito ima viešinti savo pirmuosius algalapius. Nedaug pakilę ar net sumažėję atlyginimai pykdo ne tik pedagogus ir jų profsąjungas, bet ir parlamentarus, ėmusius grasinti interpeliacija švietimo ir mokslo ministrei.

Mokytojų masinio mažėjimo, kaip kad buvo paskelbta viešojoje erdvėje, nėra. Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, konsultuodami dėl etatinio, kone kasdien susitinka su mokytojais, mokyklų vadovais, švietimo skyrių vedėjais visoje Lietuvoje ir nei viename susitikime nebuvo keliamas klausimas dėl mokytojų pasitraukimo iš mokyklų. „Pedagogų skaičius mažėja kasmet, nes mažėja ir mokinių, tačiau mažėjimas nėra ryškesnis nei ankstesniais metais.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) siūlo nuo kitų metų gerokai padidinti doktorantų stipendijas. Pagal ŠMM planą, pirmųjų metų nuolatinės studijų formos mokslo ir meno doktorantų stipendijos turėtų didėti nuo maždaug 395 iki 722 eurų, o antrų–ketvirtų metų doktorantams jos augtų nuo 456 iki 836 eurų. Jei tokiam siūlymui būtų pritarta, stipendijoms kitąmet papildomai reikėtų 8,2 mln. eurų.

Grupė Seimo narių šią savaitę pasiūlė keisti Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimą (ŠMM). Pagal jį, ŠMM turėtų vadintis Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Seimo rezoliucijos projektą pasirašė 28 parlamentarai iš valdančiųjų ir opozicinių frakcijų, tarp jų – ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Dokumente rašoma, kad ministerijos pavadinimo pakeitimas leistų pagerinti tarptautinį bendradarbiavimą fizinio aktyvumą ir sporto srityse bei sustiprintų valstybės vaidmenį sporte.

Po korupcijos skandalo ir įtarimų nusikaltus, į Šiaulių darbo rinkos mokymo centro direktoriaus postą grįžo Mindaugas Dėlkus. Šią žinią jo pavaldiniai priėmė su nerimu ir nepasitenkinimu. Ne vienam vienam jų teko liudyti prieš vadovą, o šis, esą, vos grįžęs griebėsi manipuliacijų ir grasinimų. Centro darbuotojai kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją, prašydami pagalbos ir skelbdami apie tvyrančią baugią atmosferą mokymų centre.

Skandalų apie mokyklų vadovų savivalę, netinkamą elgesį ir sunkumus, atleidžiant juos iš pareigų, sulaukusios institucijos ir prezidentė, dar pernai patvirtino Seimo priimtas Švietimo įstatymo pataisas, jas pasirašė prezidentė. Jomis buvo įvestos švietimo įstaigų vadovų kadencijos, nustatoma vadovų atranka, stiprinama jų atskaitomybė savo bendruomenei.

Vienai dienai į šalį atidėję interneto platybėse besisukančius vaizdo įrašus, negalime nepastebėti knygų. Kuomet specialistai aiškina, kad knygų jauni žmonės skaito vis mažiau, tėveliai ir visuomenės veikėjai viešai dalinasi juos šokiravusiomis vadovėlių ištraukomis. Portalas tv3.lt sulaukė kiek daugiau nei dešimties skaitytojų laiškų su to pačio vadovėlio ištrauka. Netrukus, socialiniuose tinkluose išplito ne tik minimas atvejis, bet ir keletas panašių į šį.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) registravo naujausius siūlymus dėl universitetų pertvarkos – Kaune veiktų Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetai, o sostinėje Mykolo Romerio universitetas būtų jungiamas prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU). Kartu Vyriausybei siūloma patvirtinti, kad jungtis pagal pasiūlytą schemą nesutinkantys universitetai prarastų tam skirtas biudžeto bei Europos Sąjungos fondų lėšas, šios būtų perskirstytos univers...

Etatiniam mokytojų darbo užmokesčiui įvesti valstybė 2018-2019 metais papildomai skirs 93 mln. eurų, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Jau anksčiau skelbta, kad etatinio darbo užmokesčio sistema bus pradedama įvesti nuo 2018 metų rugsėjo ir kitų metų biudžeto projekte tam numatyta 20 mln. eurų. Apie dvejiems metams numatomą sumą ministerija pranešė ketvirtadienį, informuodama, kad su profesinėmis sąjungomis pasiektas susitarimas dėl kolektyvinės sutarties turinio.

Nuo kitų metų Kūno kultūros ir sporto departamentas, kuris iki šiol buvo pavaldus Vidaus reikalų ministerijai (VRM), pereina Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) žinion. Kaip ketvirtadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija, sprendimas priimtas tikintis efektyvesnės sporto plėtros labiau įtraukiant švietimo ir mokslo įstaigas. „ŠMM artimiausiu metu sudarys darbo grupę, kuri privalės užtikrinti sklandų departamento perėjimą jų kuravimo sričiai.

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys Valerijus Simulikas prašo teismo skubiai stabdyti švietimo ir mokslo ministrės įsakymą, reguliuojantį priėmimo į aukštąsias mokyklas terminus.

 Trūkstamų lėšų neformaliajam moksleivių ugdymui bus skirta iš Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) vidinių resursų. Dėl to sutarta trečiadienį per premjero Sauliaus Skvernelio, švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės bei finansų ministro Viliaus Šapokos susitikimą, BNS patvirtino Vyriausybės vadovo patarėjas Tomas Beržinskas. „Premjeras pabrėžė, kad nuo rugsėjo 1-osios neformalusis moksleivių ugdymas ir toliau bus finansuojamas“, – sakė T.Beržinskas.

Visuomenėje nenurimus diskusijoms dėl aukštojo mokslo reformos, Švietimo ir mokslo (ŠMM) ministerija rengia viešas konsultacijas ir susitikimus su besidominčia švietimo bendruomene. Visgi, kol kas nėra ir vieno aiškaus aukštųjų mokyklų apjungimo plano. Ministerija pabandė atsakyti į dešimt aktualiausių klausimų, kurie neramina studentus dėl jų ateities.  1. Ar sumažėjus aukštųjų mokyklų nesumažės nemokamų studijų vietų? Valstybės finansuojamų vietų skaičiaus mažinti nenumatoma.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) jau yra parengusi projektus dėl to, kiek moksleiviai turėtų atostogų 2017-2018 ir 2018-2019 mokslo metais. Kaip skelbia portalas 15min.lt, ministrės dar nepasirašytame projekte sakoma, kad 5-10 metų moksleiviams ir I – IV gimnazijos klasių mokiniams 2018 metais vasaros atostogos prasidės ne gegužės pabaigoje, o birželio 18 dieną.

Švietimo reformos dėmesiui pastaruoju metu itin pakrypus į aukštąsias mokyklas, antradienį Švietimo ir mokslo ministerija surengė aukštųjų mokyklų bendruomenių susitikimą-diskusiją, į kurią atvyko ir aukščiausia šalies valdžia. Šį kartą pakviesti aukštųjų mokyklų Senatų atstovai.

Antradienį premjero darbo grupei pristačius švietimo reformą ir naują – keturių universitetų viziją, paaštrėjo visuomenės ir skirtingų institucijų diskusijos, kas geriau Lietuvai ir studentams. LEU studentus supykdė dar vienas ir kur kas rimtesnis Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) užmojis - finansavimo sistemos pakeitimai. Anaiptol, trečiadienį prie ministerijos į piketą susirinkę LEU studentai tikina jau pavargę nuo žeminimų ir patyčių dėl jų aukštosios mokyklos.

Sangrūdos gimnazijos (Kalvarijos sav.) bendruomenę šiemet sukrėtė dvi tragedijos – iš gyvenimo pasitraukė du abiturientai. Po sausį įvykusios abituriento savižudybės, gimnazijoje kilo konfliktas tarp mokyklos bendruomenės ir pedagoginės psichologinės tarnybos darbuotojos, kuri pedagogams ir moksleiviams norėjo uždrausti dalyvauti laidotuvėse.

Pirmadienį Vilniuje, prie Švietimo ir mokslo ministerijos, prasidėjo protesto akcija dėl ketinimų ilginti mokslo metus.  Šimtai mokinių ir dešimtys mokytojų priešpiet prie ministerijos išsakė savo nepritarimą mokslo metų ilginimui ir nužygiavo link Vyriausybės. Akciją organizuoja Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga. Jos pirmininkas Andrius Navickas su protestuotojais išėjusiai susitikti ministrei Jurgitai Petrauskienei įteikė popierinį paukštį.

Vadovai primena, kad vadovai mokykloje ne vieni, moksleiviai jaučiasi pamiršti, o tėvai nėra tikri, ar auginant darnią mokyklos bendruomenę mokytojų kadencijos yra tinkamas sprendimas. Taip į Prezidentės inicijuotas visos viešojo sektoriaus vadovų kadencijų klausimą reagavo suinteresuotų pusių atstovai. Prezidentės patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Saulė Mačiukaitė-Žvinienė tikina, kad visos prezidentės inicijuotos pataisos yra skirtos ieškant švietimo tolygumo.

Žadami Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pokyčiai švietime vis dar neįtikino visuomenės dėl bendros nuomonės. Nors mokslo metus tikimasi prailginti tik nuo 2018 m., diskusijos, kam to reikia, kaip atrodys pokyčiai ir kokia bus nauda, vyksta nepaliaujamai. Ministerija rengia nemokamas konsultacijas švietimo bendruomenės nariams, profsąjungos – stoja piestu, moksleiviai ir tėvai – pasimetę ir priešinasi.

Artimiausiomis dienomis sinoptikams prognozuojant šalčius, Švietimo ir mokslo ministerija primena: jei oro temperatūra 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, į mokyklą gali nevykti pradinukai ir 5 klasių mokiniai. Jei spusteli 25 laipsnių speigas, į mokyklą gali neiti ir vyresni (6–12 klasių) mokiniai. Tai nustatyta švietimo ir mokslo ministro patvirtintuose 2016–2017 metų bendruosiuose ugdymo planuose.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) išplatino pranešimą, kad parduodantys ar perkantys diplominius darbus bus baudžiami, o tai bus numatyta sausio 1-ąją įsigaliojusiame Administracinių nusižengimų kodekse. Portalas tv3.lt domėjosi, kaip veiks naujoji tvarka, kas gaudys nesąžiningus studentus ir jiems darbus rašančius asmenis.

Per prasidedančius naujus mokslo metus Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) sieks gerinti mokinių pasiekimus, mažinti kokybinį atotrūkį tarp šalies mokyklų, mažinti praleistų pamokų skaičių. „Šių metų prioritetas – mokinių pasiekimų gerinimas, kokybinio atotrūkio tarp skirtingų mokyklų mažinimas.

2016 metais Švietimo ir mokslo ministerija nupirko ir mokykloms perduos 82 naujus „Volkswagen Crafter“ mokyklinius autobusus. Pirmą kartą per šešiolika metų autobusų šiemet nupirkta beveik dvigubai daugiau. 22 savivaldybės gaus po du autobusus. Geltonieji autobusai bus perduoti rugpjūčio 31 d. 11 val. Vilniuje, Simono Daukanto aikštėje. „Mokyklinių autobusų poreikis didėja. Ieškojome galimybių, kaip jais aprūpinti kuo daugiau mokyklų.

Antradienį Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) bus svarstoma galimybė Rusijos Karaliaučiaus srityje įkurti lietuvišką mokyklą. Ministrė susitiks su Karaliaučiaus srities lietuvių bendruomenės atstovais aptarti tokią galimybę. ŠMM informavo BNS, kad pradinės mokyklos steigimą šiaurinėje Karaliaučiaus dalyje inicijuoja ten gyvenantys lietuviai. Greta reikėtų įkurti bendrabutį.

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė raginama iš naujo formuoti darbo grupę, rengiančią mokinių lytiškumo ugdymo programą – peticiją internete dėl to nuo pirmadienio iki ketvirtadienio vakaro pasirašė per 900 žmonių.

Švietimo ir mokslo ministrė „darbietė“ Audronė Pitrėnienė tvirtino visiškai sutinkanti su prezidentės Dalios Grybauskaitės kritika švietimo sistemai. Ji teigė daranti viską, ką gali, kad padėtis keistųsi. „Šventai priimu ir tikrai pasirašau po kiekvienu kritikos žodžiu. Dirbame šitose srityse. Visose. Jeigu Seimas priims Mokslų ir studijų įstatymą, ten bus ne viena pataisa, orientuota būtent į (mokymo - BNS) kokybę ir į (aukštųjų mokyklų – BNS) konsolidavimą taip pat.

Pedagoginės srities studijas pasirinkti planuojantys moksleiviai turėtų anksčiau pasitikrinti motyvaciją ir įsivertinti, ar turi pašaukimą tapti mokytoju, mano švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Jos teigimu, jau nuo 2017-ųjų motyvacijos testą turėtų atlikti vienuoliktokai, o ne mokyklas baigę abiturientai.

Penktadienį posėdžiavusi Lietuvos universitetų rektorių konferencija išsakė abejonių dėl Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pasiūlyto plano, kaip pritraukti studijuoti trūkstamų sričių mokytojus. Ministerija siūlo būsimųjų pedagogų studijoms šiemet skirti tikslinį finansavimą. Tikslinės vietos pedagoginėms studijoms būtų skiriamas savivaldybėms konkrečiai pagrindus mokytojų poreikį šalies mokyklose.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) parengė naują planą, kaip turėtų didėti mokytojų algos. Kitaip nei ankstesnis ministerijos siūlymas, programa išdėstyta per penkerius, o ne per trejus metus. Algų didinimui nuo 2016 metų rugsėjo siūloma peržiūrėti valstybės biudžetą. Pagal naująjį algų didinimo plano variantą, nuo 2016 metų rugsėjo pedagoginių darbuotojų tarnybinių atlyginimų koeficientai būtų didinami vidutiniškai 1,5 proc., ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo auklėtojų - 6,5 procentais.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) trečiadienį pranešė siūlanti nuo kitų metų rugsėjo 24 procentais didinti skatinamąsias stipendijas studentams. „Siekiame didinti skatinamąsias stipendijas. Socialiniams partneriams ir Vyriausybei pritarus mūsų siūlymui, lėšos skatinamosioms stipendijoms kiltų ketvirtadaliu", – pranešime cituojama švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Į studijų krepšelį įskaičiuota studentų skatinimui skiriama suma kiltų nuo 95 iki 117,8 eurų metams.

Vilniaus savivaldybė prašo Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pakeisti mokinio ir darželinuko krepšelio skyrimo tvarką, kad lėšas vaikui perėjus į kitą įstaigą būtų galima perkelti ne kartą metuose, o kas mėnesį.

Švietimo ir mokslo ministrės patvirtinti nauji studijų aprašai įpareigoja aukštąsias mokyklas studijas orientuoti į konkrečius tikslus ir studentų bei darbo rinkos poreikius, pirmadienį pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. „Nauji reikalavimai studijų programoms pradeda naują studijų organizavimo etapą.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) ragina Vyriausybę nepritarti Seime svarstomam projektui, kuriuo siūloma aptverti mokyklas tvoromis. Tokį siūlymą dar 2012 metais yra pateikę penki ankstesnės Seimo kadencijos parlamentarai. Tos pačios kadencijos Vyriausybė jau yra nepritarusi šiai idėjai. ŠMM aiškina, kad siūlomose pataisose nepakankamai atskleista, kaip mokyklų aptvėrimas išspręstų mokinių savižudybių, patyčių, smurto, alkoholio, tabako ir narkotikų vartojimo problemas.

 Ramunė Dambrauskaitė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) vėl siekia ne visiems suprantamų naujovių – parengtame projekte siūloma, kad 2015–2016 mokslo metai mokiniams baigtųsi birželio 10 dieną, 2016–2017 mokslo metai – birželio 16 dieną. Dabar mokslo metų trukmė nesikeičia: 6–11 klasių mokiniai mokosi iki birželio 5-osios. Žvalgosi į Europos šalis.

Švietimo ir mokslo ministerija teikia svarstyti 2015–2017 m. m. Bendrųjų ugdymo planų projektą, kuriame, be kito ko, numatoma tolygiau paskirstyti mokinių mokymosi krūvį per mokslo metus, kad mokiniams atsirastų daugiau laiko neskubant įtvirtinti įgytus gebėjimus ir žinias.   Parengtame projekte siūloma, jog 2015–2016 mokslo metai mokiniams baigtųsi birželio 10 d., 2016–2017 m. m. – birželio 16 dieną. Dabar 6–11 kl. mokiniai mokosi iki birželio 5 d. Šių mokslo metų trukmė nesikeičia.

Per 1,5 tūkst. pedagogų pasirašė peticiją, kuria piktinasi dvejus metus rengiamu Pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros programos projektu, rašo „Lietuvos žinios“. Peticijos autoriai tvirtina, kad Švietimo ir mokslo ministerijos pavedimu rengiama ir jau 2015-aisiais planuojama taikyti programa paruošta neprofesionaliai, pristatomų literatūros reiškinių atranka „atlikta remiantis vien siauromis politinėmis nuostatomis ir problemiškomis literatūrologinėmis hipotezėmis, nepaisant literat...

Antradienį Lietuvos švietimo profesinių sąjungų jungtinė atstovybė rengia mitingą prie Švietimo ir mokslo ministerijos Vilniuje. „Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija iki šiol nesiteikė tinkamai reaguoti į Lietuvos švietimo profesinių sąjungų jungtinės atstovybės reikalavimus, įteiktus dar birželio mėnesį. Maža to, nesudaromos sąlygos taikiai išspręsti kolektyvinį ginčą“, - teigia mitingo organizatoriai.