„Šventai priimu ir tikrai pasirašau po kiekvienu kritikos žodžiu. Dirbame šitose srityse. Visose. Jeigu Seimas priims Mokslų ir studijų įstatymą, ten bus ne viena pataisa, orientuota būtent į (mokymo - BNS) kokybę ir į (aukštųjų mokyklų – BNS) konsolidavimą taip pat. Kiek man dar skirta bus, atiduosiu visas savo jėgas, kad įgyvendinčiau pasakytas prezidentės kritikas, kad padėtis būtų ištaisyta“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė ministrė.
Skaitydama metinį pranešimą parlamente valstybės vadovė pareiškė, kad Lietuva rizikuoja tapti neraštinga valstybe su aukštuoju išsilavinimu. Anot jos, nors abiturientų sumažėjo trečdaliu, Lietuva tebeleidžia sau prabangą turėti 45 aukštąsias mokyklas ir 1800 studijų programų, kai Europos Sąjungos vidurkis – penki universitetai milijonui gyventojų.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad į mokslinius tyrimus šalis investuoja tik 1 proc. bendrojo vidaus produkto, nors specialistų pasiekimai leistų Lietuvą matyti kaip inovacijų šalį.
„Visos pastabos buvo teisingos. Aš lygiai taip pat galvoju, kad mes turime problemų, turime per daug aukštojo mokslo institucijų, mes per daug mokyklų turime“, – sakė švietimo ir mokslo ministrė.
Jos teigimu, uždaryti dalį aukštųjų mokyklų galėtų tik jų steigėjas – Seimas, bet jis tokios iniciatyvos nesiima. Pasak A.Pitrėnienės, Švietimo ir mokslo ministerija renkasi kitą kelią – skatina universitetus jungtis.
„Mes sodiname prie stalo, parengėme konsolidavo projektą, kurį pateikėme Vyriausybei, sodiname visas aukštojo mokslo institucijas kaip autonomiškas institucijas, organizacijas ir sakome: matome problemas ir jie mato tas pačias, kalbamės, deramės“, – aiškino ministrė.
Ji priminė, kad šiuo metu dėl jungimosi kalbasi keturi universitetai: Kauno technologijos universitetas planuoja jungtis su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, Lietuvos edukologijos universitetas – su Vytauto Didžiojo universitetu.
Atsakydama į kritiką dėl prastos kovos su patyčiomis mokyklose A.Pitrėnienė teigė, kad dėl to atsakomybę turi prisiimti kiekvienas suaugusysis, ne tik mokytojai ir mokyklų vadovai.
„O ką vaikas parėjęs iš mokyklos mato? Įsijungia jis internetą ir ką jis ten mato? Ką mato per televiziją, kai vyksta debatai, ar ne patyčias? “ – klausė ministrė.
D.Grybauskaitė ketvirtadienį Seime perskaitė savo jau septintąjį metinį pranešimą. Jame šalies vadovė įspėjo, kad pastaraisiais metais padaryta pažanga – ribota, valstybė praranda strateginę kryptį, daugelyje sričių trypčiojama vietoje ir skęstama vienadienėje rutinoje. Ji atkreipė dėmesį į itin blogą padėtį socialinėje srityje, kritikavo aukštojo mokslo kokybę, pasigedo reformų sveikatos apsaugoje. Prezidentė pabrėžė būtinybę apsivalyti nuo politinės korupcijos ir oligarchinės savivalės.
