Įstatymo pataisos įsigaliojo 2018 m. sausio 1 dieną, o štai Vilniaus miesto švietimo įstaigų vadovai rašto apie naujų sutarčių pasirašymą sulaukė tik sausio 12 d. Visgi, portalą tv3.lt pasiekė trijų sostinės mokyklų vadovų pasipiktinimo laiškai.
Vilniečiai pasipiktino, Kaune ramu
Sausio viduryje Vilniaus mokyklų vadovai gavo raštus iš Vilniaus miesto savivaldybės, kur pranešama apie naujų sutarčių pasirašymą. Portalui tv3.lt minėtus raštus atsiuntę keli direktoriai tikino, kad juos nustebino keli punktai.
Nuostabą sukėlė tai, kad naujas sutartis reikėjo pasirašyti per penkias darbo dienas, nors siunčiama jau gerokai vėluojant nuo sausio 1 d. ir antras – esą, pasirašius šias sutartis, jų atleidimo atveju, nebūtų mokamos išeitinės kompensacijos.
Visgi, už akių labiau užkliūna kitas oficialiame rašte įtrauktas punktas: „<..> linkime, kad įgyvendinami pokyčiai neturėtų įtakos mūsų darbo kokybei“. Vilniaus miesto savivaldybės atstovams sunkiai sekėsi komentuoti šią situaciją – atsakymo teko laukti ilgiau nei dvi savaites. Nors ir jie – migloti.
„Kadangi įsakymas dėl konkurso valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovų pareigoms eiti tvarkos aprašo pasikeitimas įsigaliojo tik šių metų vasario 1 dieną, o konkursai skelbiami likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki švietimo įstaigos vadovo kadencijos pabaigos, todėl iki liepos mėnesio turime atitinkamai pasirengti. Be to, laukiame dar ministerijos sprendimų, išaiškinimų dėl kompetencijų vertinimo tvarkos esamiems vadovams ir t.t.“, - rašoma savivaldybės atsakyme.
Tuo tarpu Kauno miesto savivaldybės Personalo valdymo skyriaus vedėja Dovilė Šimukonytė-Kaušienė tikino, kad Kaune panašių sunkumų nekilo. „Šiuo metu Kauno miesto savivaldybės administracijoje yra peržiūrimi duomenys ir sudaromi švietimo įstaigų vadovų, kurie buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir pareigas eina trisdešimt metų ir daugiau, sąrašai, kadangi rengiamasi iki 2019 m. sausio 1 d. organizuoti ir vykdyti tokių įstaigų vadovų konkursus.
Atitinkamai iki 2020 m. sausio 1 d. bus vykdomi konkursai eiti vadovų pareigas įstaigose, kurioms iki šiol vienas asmuo vadovavo daugiau kaip dvidešimt metų, tačiau ne daugiau kaip dvidešimt devynerius metus. Taigi, Kauno miesto savivaldybei sunkumų ar nesutarimų dėl švietimo įstaigų vadovų darbo sutarties sąlygų pakeitimo iki šiol nekilo“, – sakė D. Šimukonytė-Kaušienė.
Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai portalui tv3.lt nurodė, kad jie nėra įgalioti prižiūrėti savivaldybes, kaip jos laikosi įstatymų. Juolab, visos turi laikytis termino – sausio 1 d. „Priežiūrą atlieka Vyriausybės atstovai. Kadangi Vilniaus savivaldybė tikrai didelė, matyt, nespėta laiku su visais sudaryti sutarčių. Išeitinių kompensacijų išmokėjimo tvarką nustato Darbo kodeksas“, – tikino ŠMM atstovai.
Dėl visko kalti vadovai?
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas portalui tv3.lt kalbėjo apie 2017 m. pakeistą Švietimo įstaigų vadovų darbo trukmės teisinį reguliavimą ir paviešintą vadovų nerimą.
„Įstatymo priėmimo metu Lietuvos mokyklų vadovų asociacija siekė atkreipti Prezidentūros ir Seimo dėmesį į galimas tokių sprendimų neigiamas pasekmes. Vadovų asociacijos atstovai dalyvavo ir teikė pastabas susitikimuose Prezidentūroje, Seimo švietimo komiteto posėdžiuose ir kt.
Nepaisant to Seimo nariai tik iš dalies atsižvelgė į mūsų pastabas. Ilgą patirtį turinčių vadovų kadencijų pabaigą išdėstė per 5 metus, o buvo norima pradėti atleidimo procedūras jau 2018 m. Lietuvos mokyklų vadovų asociacija nėra profesinė sąjunga ir neatlieka profesinėms sąjungoms nustatytas funkcijas.
Todėl darbo sutarčių mokyklų vadovams keitimas yra pasekmė priimto Švietimo įstatymo ir buvo švietimo įstaigų vadovams iš anksto žinoma. Mano manymu, 5 darbo dienų terminas yra pakankamas apsispręsti, nes tuose raštuose nėra nieko, kas nenumatyta įstatyme“, - tikino D. Žvirdauskas.
Jo teigimu, vadovų baimė natūrali ir žmogiška. „Vadovai pasirinkdami šį darbą nežinojo, kad po kurio laiko jų darbo sutartys taps nebe nuolatinės, o terminuotos. Vadovai daugybę metų atidavė mokyklos vadybai ir švietimui ir tiek atidirbus, neturint socialinių garantijų ir naujų darbo pasiūlymų, jie gali likti be darbo.
Susidaro įspūdis, kad Seimui priėmus tokio turinio teisės aktus tarsi duodama suprasti, kad dėl visų bendrojo ugdymo problemų yra kalti vieninteliai švietimo įstaigų vadovai. Ar tai yra teisinga? Ironiškai įsivaizduokite krepšinio varžybas, kurių metu, ketvirto kėlinio pabaigoje, teisėjas pareikštų, kad visi įmesti tritaškiai „staiga netikėtai“ perskaičiuojami į dvitaškius. Koks tuomet būtų požiūris į teisėjavimą?“, – retoriškai svarstė jis.
Žadėjo apynasrį amžiniems vadovams
Pagrindinis prezidentės Dalios Grybauskaitės pataisų dėmesys skiriamas mokyklų vadovams. Pirmą kartą įvedamos kadencijos, jos numatomos dvi, po penkerius metus. Minimos įstatymo pataisos įsigalios 2018 m. sausio 1 dieną.
Švietimo įstaigų vadovai, paskirti į pareigas iki įstatymo įsigaliojimo, ir toliau eis pareigas iki paskyrimo termino pabaigos. Paskirtieji į pareigas neterminuotai, bet jas ėję penkerius ar mažiau metų, liks jose dar penkerius metus.
Iki šiol švietimo įstaigų vadovų sutartys buvo neterminuotos. Remiantis statistiniais duomenimis, Lietuvoje yra apie 1708 švietimo įstaigų vadovų, 60 proc. vadovų turi 15 ir daugiau metų vadybinį stažą, o vidutiniškai jų amžius yra apie 54 metus. Be to, dirbęs daugiau nei 10 metų iš eilės vienoje mokykloje vadovu, asmuo turės padaryti 5 metų pertrauką – negalės vėl kandidatuoti į tos mokyklos vadovo postą. Bet galės kandidatuoti į kitą švietimo įstaigą.
Įstatymo pataisomis nustatyta, kad švietimo įstaigos vadovas, laimėjęs viešą konkursą, galės eiti šias pareigas penkerių metų kadenciją. Jai pasibaigus vadovas bus atleidžiamas, išskyrus tuos atvejus, kai dalyvaus viešame konkurse tos pačios švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti ir, jį laimėjęs, bus paskirtas naujai kadencijai.
Nuo 2019 m. sausio 1 d. bus vykdomi pirmieji vieši konkursai vadovų pareigoms eiti tose švietimo įstaigose, kurių direktoriai neterminuotai vadovavo trisdešimt ir daugiau metų.
Šiuo metu Lietuvoje apie 500 švietimo įstaigų vadovų stažas siekia 30 ir daugiau metų.
