Kartu Vyriausybei siūloma patvirtinti, kad jungtis pagal pasiūlytą schemą nesutinkantys universitetai prarastų tam skirtas biudžeto bei Europos Sąjungos fondų lėšas, šios būtų perskirstytos universitetams, kurie priima sprendimus pertvarkoje.
Tai numato pirmadienį Švietimo ir mokslo ministerijos registruotas nutarimo projektas dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemonių. Jį dar turi patvirtinti Vyriausybė.
Vilniuje veiktų VU, VGTU, menų akademijos
Kaip ir siūlyta anksčiau, sostinėje lieka veikti Vilniaus universitetas bei Vilniaus Gedimino technikos universitetas, taip pat Lietuvos muzikos ir teatro bei Vilniaus dailės akademijos.
Vilniaus universitetas turėtų sostinėje įsteigti padalinį pedagogams rengti, o Šiaulių universitetas taptų Vilnius universiteto padaliniu Šiauliuose, čia būtų steigiamas pedagogų rengimo centras.
Palyginti su ankstesniais planais, keičiasi Mykolo Romerio universiteto ateitis – užuot jį jungus prie Vilniaus universiteto, šis universitetas būtų jungiamas prie VGTU. M. Romerio universitetas tokioms permainoms pritaria, o jungimui prie VU priešinosi.
Pagal planą, jungiant universitetus prie VU bei VGTU, šiai pertvarkai numatyta 49 mln. eurų iš ES fondų bei dar 7,9 mln. eurų iš šalies biudžeto, o menų akademijoms iš viso tektų 18 mln. eurų.
Kaunas: vietoj vieno universiteto – trys
Kaune pertvarka paliktų tris universitetus: Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos bei Lietuvos sveikatos mokslų, nors pirminiuose planuose čia buvo numatytas vienas plačios aprėpties universitetas.
Pagal ŠMM registruotą planą, prie Vytauto Didžiojo universiteto būtų jungiami Lietuvos edukologijos bei Aleksandro Stulginskio universitetai. Jungtinis universitetas savo veiklas vykdytų Kaune, o reorganizuoto Lietuvos edukologijos universiteto studentams, studijas pradėjusiems Vilniuje, turėtų būti sudaryti sąlygos jas ir baigti sostinėje.
Plane taip pat numatoma stiprinti Kauno technologijos universitetą, o Lietuvos sporto universitetas būtų jungiamas prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto.
Kauno universitetų pertvarkai žadama beveik 38 mln. eurų ES lėšų bei dar 6,8 mln. eurų iš šalies biudžeto.
Klaipėdos universitetas lieka savarankiškas, siekiama, kad jo veikloje dalyvautų verslo struktūros. Klaipėdos universitetui tektų per 3,7 mln. eurų ES bei biudžeto lėšų.
Seimo planas: mažinti skaičių perpus
Seimas yra patvirtinęs universitetų optimizavimo planą, pagal kurį valstybinių universitetų lieka mažiau nei pusė iš šiuo metu veikiančių 14. Pagal jį, Vilniuje ir Kaune gali būti po vieną klasikinį, plačios aprėpties tyrimų universitetą. Nurodyta, kad šiuose miestuose taip pat gali veikti profiliniai technologijos, sveikatos mokslų ir menų universitetai.
Siūloma išlaikyti Klaipėdoje ir Šiauliuose regionų poreikius atitinkančius ir savo išskirtinumu pasižyminčius universitetinio mokslo centrus, jie galėtų būti kitų universitetų padaliniai. Pagal nutarimą, švietimo ir ugdymo moksliniai tyrimai bei pedagogų rengimas turi būti sutelkti klasikiniuose universitetuose bei Šiaulių universitetiniame mokslo centre, išvengiant dubliavimo miesto, regiono ir šalies mastu.
Vyriausybei pasiūlyta iki šių metų gruodžio 1 dienos parengti plano įgyvendinimo priemones ir kitus teisės aktus.
