Trečiadienį švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pristatė 2022–2030 m. mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo planą.
Ministrė – dabartinė sistema nesprendžia problemos
Dabartinė sistema, anot J. Šiugždinienės, nesprendžia pedagogų trūkumo problemos. Ministerija atliko papildomą analizė ir apžvelgė pagrindines problemas bei veiksmus, kaip bus planuojama spręsti šią problemą.
„Situaciją turime tokią, kad mokytojų korpusas neatsinaujina. Valstybė išleidžia daug pinigų ir parengia pakankamai didelį skaičių mokytojų“
J. Šiugždinienė taip pat pabrėžia, kad Lietuva neturime tikslinės mokytojų skatinimo sistemos. Dabartinė sistema, anot jos, nepadeda įgyvendinti tikslo – parengti daug pedagogų tose srityse, kur jų labiausiai reikia. Jis taip pat nemotyvuoja naujiems pedagogams įsidarbinti.
„Mūsų strategija yra paskatinti kuo daugiau kitų sričių specialistų persikvalifikuotų ir pasirinktų būti mokytojais. Taip pat paskatinti dabartinius mokytojus įgyti antrą kvalifikaciją, kad jie galėtų dėstyti du dalykus“, – dėstė ministrė, pridurdama, kad per 2022-2023 metus priėmus tam tikrus sprendimus, aukštosios mokyklos galėtų parengti per 800 naujų pedagogų.
Kaip planuojama pritraukti naujų pedagogų?
Ministerija siūlo stipendijas skirti prioritetinėse srityse studijuojantiems studentams.
„Ne visiems, kurie studijuoja pedagogikos programose, bet tiems, kurie studijuoja srityse, kuriose mums labiausiai trūksta studentų ir mokytojų“, – nurodė ministrė.
Siūloma didinti stipendijas priotitetinių grupių paskutinio kurso I pakopos gretutinių ir profesinių studijų studentams iki 500 eurų.
Anot ministrės, stipendijų didinimas galimas tik tuo atveju, jei studentas pasirašo sutartį su mokykla ar savivaldybe, kurioje įsipareigoja, kad jis dirbs ne mažiau 0,7 etato ir ne trumpiau kaip 3 metus. Tokiu atveju pedagogui nereiks grąžinti šios stipendijos.
Taip pat, ir dabartinė, visiems būsimiems pedagogams mokama 300 eurų stipendiją bus nukreipta prioritetinių sričių specialistams: „Mūsų tikslas nukreipti jas ten, kur jų (specialistų – aut. past.) labiausiai trūksta. <….> Susieti skatinimą su darbo vieta. Ten, kur siesime su darbo vieta, pavyzdžiui, profesinėse studijose, ten, kur bus galimybė jiems iškart įsidarbinti mokyklose pirmaisiais metais, tai jie gaus 500 eurų stipendiją tais metais ir jiems jos grąžinti nereiks“.
„Tokiu būdu mes norime paskatinti mokytojų grįžimą į regionus. Mums reikės savivaldybių pagalbos, kad mes kartu su savivaldybėmis ir mokyklomis galėtume identifikuoti darbo vietas ir jas pasiūlyti absolventams“, – pridūrė J. Šiugždinienė.
Antra veiksmų grupė – galimybių įvairiems specialistams atvėrimas ir jų pritraukimas į mokyklas.
Planuojama finansuoti ir išplėsti finansavimą ir galimybes jau dirbantiems mokytojams įgyti papildomo dalyko kompetencijų arba papildomą specializaciją: „Galėtų būti 500 mokytojų per metus. Mokytojas, kuris dėsto matematiką, jis galėtų dėstyti ir fiziką, chemiją – taip mes spręstume būtent šiose srityse, kuriose mums labiausiai trūksta, trūkumo klausimą“, – sakę ministrė.
„Taip pat labai svarbu pritraukti kitose sektoriuose dirbančius specialistus. Greičiausias kelias – per profesines studijas, kurios trunka vienerius metus. Planuojame padidinti 20 proc. valstybės finansuojamų profesinių pedagogikos vietų skaičių nuo kitų metų rugsėjo ir būtų dar 250 mokytojų“, – pridūrė J. Šiugždinienė.
Trečias aspektas – svarbu panaikinti biurokratinius barjerus. Planuojama išplėsti studijų programų ratą, kurias baigus būtų galima dirbti atitinkamo dalyko mokytoju, pavyzdžiui, inžinierių pripažinti chemijos kvalifikacijoje. „Mokytojai nėra patenkinti kvalifikacijų tobulinimo sistema, tad mes peržiūrime akreditacijos mechanizmą institucijų ir norime suteikti daugiau laisvės pačios mokykloms pasirinkti daugiau galimybių.
Taip pat nuo kito rudens centralizuotai organizuosime nacionalinės kvalifikacijos kėlimo programas prioritetinėse srityse“, – nurodė ministrė.
J, Šiugždinienė taip pat informuoja, kad planuojama steigti žmogiškųjų išteklių departamentą, kuris būtų atsakingas už pedagogų sudėties valdymą ir kvalifikacijos tobulinimą valstybės mastu, „nes iki šio tai vyko gana fragmentuotai. Mes žinome problema, bet nebūtinai ją sprendžiame, turime atsakingą padalinį, kuris galėtų spręsti šiuo klausimus“.
Mažėja stojančiųjų
Ministerijos duomenimis, pernai pedagogines studijas baigė 1152 absolventai ir tai yra 20 proc. mažiau nei prieš metus.
„Šiemet į aukštąsias mokyklas priimti studijuoti tik po 2 būsimi fizikos, chemijos ir informatikos mokytojai, taip pat 9 būsimi matematikos ir 14 lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų. Tai skaičiai labai maži“, – pabrėžė ji.
Tik 40 proc. visų baigusiųjų absolventų per 12 mėnesių įsidarbino. Pagal prioritetines specialybes regionuose – tik 1 proc.
Švietimo viceministras Ramūnas Skaudžius išskiria, kad šiai dienai turime senėjantį mokytojų amžių ir išskirtinai keliose savivaldybėse 51 metų ir vyresnių mokytojų yra vyraujanti dalis.
„Turime keletą savivaldybių, kuriose tas atsinaujinimas vyksta. Ypač mažosiose savivaldybės, Neringos savivaldybėje, kur ten viena mokykla ir tai galiam spręsti individualiai. Taip pat tas atsinaujinimas pakankamai gerai vyksta Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybėse“, – teigė jis.
