Apsisprendimo baigti mokytojo karjerą priežastys – įvairios. Vieni tikina, kad viskas remiasi į darbo užmokestį. Kiti skundžiasi nepakankamu valdžios dėmesiu ugdymo įstaigų darbuotojams. Vis dažniau prabylama ir apie psichologinį spaudimą, kurį tenka patirti mokytojams.
Visai neseniai Biržų rajone nusižudė mokytoja. Biržų policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl mirties priežasties nustatymo, savivaldybė sudarė specialią komisiją tyrimui ir aiškinasi, ar tai negalėjo būti susiję su darbo santykiais.
Psichologinis spaudimas, mobingas – reali problema
Su naujienų portalu tv3.lt bendravęs Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas tikina, kad psichologinio spaudimo Lietuvos mokyklose problema yra žinoma. Ir ji – ne vienintelė.
„Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga kasdien sulaukia įvairių mokytojų skundų dėl darbo sąlygų. Svarbu paminėti, kad pandemija išryškino per daug metų susikaupusias problemas. Psichologinio spaudimo ir mobingo atvejų taip pat pasitaiko.
Iš patirties galiu pasakyti, jog dažniau susiduriama su psichologinėmis problemomis. Mokytojai patiria daug spaudimo dėl nuolat keičiamos darbo tvarkos ir taisyklių“, – pasakojo E. Milešinas.
O Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos sekretorė-referentė Vera Radiukevičienė sako, kad mobingas – ne pagrindinė priežastis, kodėl mokytojai palieka darbus, nors mokytojai praneša ir apie tokius atvejus.
„Skundų dėl mobingo iš mokytojų gauname, bet dažniausiai jie nesutinka viešai apie tai kalbėti. Tokia problema yra, bet nepasakytume, kad tai pagrindinė priežastis, dėl kurios mokytojai palieka darbą.“
Valdžiai – kritikos strėlės
Profsąjungos pirmininkas negailėjo kritikos ir Lietuvą valdantiems politikams. Anot jo, į valdžią ateinančios vis kitos politinės jėgos žada skirti daugiau dėmesio švietimo sistemai ir pedagogams, tačiau tai lieka tik pažadais.
„Jeigu paklaustumėte kiekvieno mokytojo, išgirstumėte labai daug skirtingų atsakymų. Tačiau visas kasdienes problemas galima būtų apibendrinti visuomenės, Seimo ir Vyriausybės požiūriu į švietimą. Prieš kiekvienus rinkimus girdime, kad jau kai „mes“ ateisim, pirmu numeriu švietimo srities problemas spręsim.
<...> Tačiau taip jau gaunasi – kuo labiau prisidedi prie visuomenės ir bendruomenės gėrio ir ateities kūrimo, tuo mažiau į tave kreipia dėmesio ir investuoja“, – aiškino specialistas.
Jis tikina, kad būtent neišpildyti pažadai yra mokytojų psichologinių problemų priežastis:
„Labiausiai mokytojus nuvilia bendras požiūris į švietimą, nevykdomi pažadai ir šviesesnės ateities nematymas. Tai lemia ir psichologines problemas švietime bei paskatina mokytojus palikti švietimą. <...> Mokytojai, kurie dirba ne vienerius metus nebemato prošvaisčių.“
E. Milešinas perspėja, kad jeigu nebus imamasi sprendimų, švietimo problema valdančiosios valdžios kadencijos pabaigoje bus kone didžiausia Lietuvos problema.
„Susitikime su švietimo ministre aiškiai pabrėžiau, kad blogėjanti situacija mokyklose dėl mokytojų tik gilės ir, jeigu jau kitų metų biudžete nebus numatytas drastiškas švietimo srities darbuotojų ir visų pedagogų atlyginimų kėlimas, kadencijos pabaigoje šiai Vyriausybei švietimas bus daug didesnė problema nei COVID-19 pandemijos valdymas ar plūstantys migrantai“, – sakė jis.
Ministerija kaltę verčia pandemijai
Naujienų portalui tv3.lt Švietimo, mokslo ir sporto ministerija aiškino, kad situacija dėl mokytojų psichologinės įtampos yra žinoma. Tikinama, kad didžiausią įtaką tam turi vis dar nesibaigianti pandemija.
„Šiuo nelengvu ir įtemptu metu ir mokyklų vadovai, ir mokytojai patiria didesnę nei įprastai įtampą, nerimą ir dėl darbo, ir dėl savo bei savo artimųjų sveikatos, o tai, suprantama, gali bloginti bendrą psichologinę savijautą bei paskatinti svarstyti apie pedagoginės karjeros pabaigą ar ją ir baigti.
Apie esamą situaciją žinome ne tik iš konkrečių mokytojų, mokyklų vadovų ar tėvų klausimų, bet ir iš diskusijų su profesinių sąjungų atstovais, susitikimų mokyklose su jų bendruomenėmis. Deja, bet pandemijai įveikti reikia laiko, vieni kitų palaikymo, neretai – individualaus požiūrio į situaciją. Tikime, kad mokyklų bendruomenės turi stiprų ryšį ir pastebi tuos savo narius, kuriems reikia pagalbos“, – tikina ministerijos atstovai.
Pakomentuota ir situacija dėl pedagogų stygiaus.
„Pedagogų bendruomenė šalyje traukiasi. Tenka pripažinti, kad nevyksta tokia sparti pedagogų kartų kaita, kokios reikėtų norint užtikrinti sklandų pedagogų atsinaujinimą. Nors situacija skirtingose savivaldybėse ir vietovėse labai skirtinga, statistinės prognozės rodo, kad mokytojų artimiausioje ateityje visoje šalyje gali stigti.
Pastebime ir tai, kad vienų dalykų mokytojų poreikio nėra, o kitų, pvz., matematikos, gamtos mokslų mokytojų, trūkumas jau pradedamas fiksuoti. Tai ypač ryšku regionų ar kaimiškų vietovių mokyklose, kur vienas mokytojas priverstas dirbti keliose mokyklose, kad surinktų pilną darbo krūvį.“
Ministerija pasidalijo ir Užimtumo tarnybos skaičiais. Anot jų, šiuo metu darbo ieško net 2 tūkst. šalies pedagogų:
„Rugsėjo pradžioje Užimtumo tarnybos pateiktais duomenimis, šiuo metu darbo ieško daugiau nei 2 tūkstančiai pedagogų (įskaitant ikimokyklinio ugdymo pedagogus). Laisvų darbo vietų Užimtumo tarnyboje yra 169.
Vidurinio ir pagrindinio ugdymo mokytojų grupėje daugiausia registruota ieškančių kūno kultūros, anglų kalbos, muzikos kalbos ir dailės mokytojo darbo.
Per metus, t.y. nuo 2020 m. rugpjūčio iki šių metų rugpjūčio, daugiausiai išaugo priešmokyklinio ugdymo pedagogo darbo ieškančių asmenų skaičius (+47 proc.), mažiausiai didėjo – ieškančių pradinio ugdymo mokytojo darbo (+6 proc.).“
Biržų rajone nusižudė mokytoja
Biržų rajono mokyklos skyriaus vedėja Loreta Žibelienė tv3.lt teigė, kad mokykla svarsto, kokios galėjo būti savižudybės priežastys. Mokytoja nusižudė prieš porą savaičių.
„Kai išgirdome tą žinią, buvo labai netikėta. Ir dabar dar negalime susitaikyti. Turėjome jau vieną psichologą, dar kitas atvažiuos trečiadienį, bet negalime dar susitaikyti su ta mintimi.
Mokytoja buvo gera, kruopšti, sąžininga. Tarpusavyje mes kalbame, kad galbūt tas kruopštumas ir norėjimas viską padaryti tik labai gerai – galbūt ir perdegė tas žmogus.
Dar čia tas karantinas, ta nežinomybė, esame kaimo mokykla ir nežinome, koks kitais metais bus krūvis. Juo labiau, kad tapome dar skyriumi miesto mokyklos. Visur toks netikrumas – nežinomybė dėl darbo, dėl ateities. Dar ir nuotolinis mokymasis. Ji mokykloje puikiai su visais sugyveno ir draugavo“, – teigė L. Žibelienė.
Daugiau apie tai skaitykite čia.
