Ministerija rengia nemokamas konsultacijas švietimo bendruomenės nariams, profsąjungos – stoja piestu, moksleiviai ir tėvai – pasimetę ir priešinasi. Jau dabar šios permainos vadinamos „pokyčiu dėl pokyčių“.
Nori aiškiausio atsakymo – „kodėl“?
Būtent tokio aiškaus atsakymo reikalauja švietime dalyvaujanti bendruomenė. Nors ministerija tvirtina, kad apie tai kalba, kur yra spraga? Keturių vaikų mama, verslininkė ir edukologė Austėja Landsbergienė teigia matanti dvi esmines priežastis.
„Šiuo metu Lietuvoje susiduriame su sudėtinga situacija, dėl to, kad yra neaišku, ko tuo bus siekiama. Ir jeigu mes tiesiog norime ilgiau vaikus laikyti mokykloje, tai nėra tinkama priežastis mokslo metams ilginti. Arba, jeigu mes manome, kad mokytojai turi per daug atostogų, tai irgi nėra priežastis mokslo metams ilginti.
Jeigu kalbama apie ugdymo turinio reformą, šiuolaikinių, Lietuvai naujų metodų diegimą mokyklose, kurie vyktų ne vieną savaitę, o tuo būtų pagrįstas visas ugdymas, skiriant dėmesį kritiniam mąstymui bei kūrybiškumui ir t.t., tai viskas būtų gerai ir aišku.
Tai tada ir supratimas būtų, kad kitoks ugdymas, ir ypač, jeigu kalbama apie ugdymo turinio reformą su didesniu integracijos lygmeniu, būtų aiškus pagrindimas, kad tiesiog visa tai yra imliau laikui. Todėl krūvis kaip tik pasiskirstytų, tada ir mokytojai turėtų daugiau laiko tiek pasiruošti, tiek ir įdomiai dėstyti.
Kaip tik prieš savaitę ar dvi, teko skaityti vienos lietuvių kalbos mokytojos išsakytą nuomonę ir ji parašė, kaip pabėgama paviršiumi per kūrinius, nes jų yra neįsivaizduojama daugybė. Ir jeigu mes įvertinsime, kurie kūriniai iš tiesų formuoja asmenybę, ugdo pilietiškumą ar yra gyvybiškai svarbūs būti įtraukti į Lietuvos bendrąsias ugdymo programas. Tai tada yra viena.
O jeigu nieko nebus daroma, tiesiog paimti ir prailginti mokslo metai, tai čia bus tas pats, kaip ant pūlinio dėti pleistrą ir sakyti, kad išgydžiau“, – įsitikinusi A. Landsbergienė.
Ministerija kritikos sulaukė dėl aiškaus plano neturėjimo, kaip atrodys ugdymo turinys, mokslo metams prailgėjus 10-15 dienų birželio mėnesį. Bene pagrindiniu motyvu įvardinama edukacinė veikla, kuria daugiau turėtų būti užsiimama.
Kas mokės už vaikų pramogas?
Šis klausimas natūraliai kyla ir diskutuojant su ministerijos atstovams. Pasak kurių, kol kas nėra numatytos papildomos lėšos neformaliam ugdymui. Todėl mokytojai turėtų galvoti apie vietinius muziejus, lankytinus objektus, ieškoti vietų aplink mokyklą. O kelioms kelionės pinigų turėtų atrasti iš mokyklos, klasės biudžeto.
„Kalbant apie muziejus, vėlgi grįžtu prie to, kad šitas sprendimas yra skubotas, nežvelgiant plačiai. Jeigu sakoma, kad siekiama mokytojų aktyvesnio ėjimo su mokiniais į muziejus, o šie atkerta neisiantys dėl skirtingų priežasčių, tai akivaizdu, kad įvyko didžiulis nesusikalbėjimas, nėra susitarimo. Lietuvoje yra dešimtys tūkstančių mokytojų ir jeigu yra didžiulis mokytojų pasipriešinimas, ir jeigu jie nemato arba prasmės, arba galimybės elgtis kitaip, tai reikia į šias priežastis ir gilintis.
Apskritai, valstybės mastu reikia žiūrėti, ar vis dėlto, esame pajėgūs šiandien įgyvendinti tuos pokyčius, kuriuos reikia įgyvendinti, kad mokytojai matytų prasmę ir galėtų dirbti taip, kaip jie nori, ir kaip mes norėtume matyti juos dirbant“, – sako A. Landsbergienė.
Prieš Seimo rinkimus, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiai skambiai kalbėjo apie nemokamų muziejų lankymą Lietuvos vaikams, tačiau ši iniciatyva gerokai prigeso po politinių skandalų. Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis neatsisako idėjos vaikams – nemokamų valstybinių teatrų ir muziejų lankymo, tačiau kaip tai bus įgyvendinama, laukiama pasiūlymų iš Švietimo ir mokslo ministerijos.
„Niekas nesikeičia, tiktai tiek, kad dar neturiu tikslaus ministerijos plano dėl šio klausimo. Visi mūsų siūlymai išdėlioti prioritetų tvarka. Man tai yra labai svarbu, nes vaikams būtina kuo daugiau turėti kultūrinių užsiėmimų“, – sakė R. Karbauskis.
Regis, kol kas tai ir lieka tik pažaduose, nes šios iniciatyvos įgyvendinimą institucijos jau stumdo viena nuo kitos.
Tyrimų nėra, iš kur argumentai?
Nors ministerija tvirtina, kad tarptautiniai tyrimai rodo ryšį tarp mokymosi trukmės ir pasiekimų, kurie Lietuvoje aiškiai daugėja tokių bei daugėja nepasiekiančių net patenkinamo lygmens, edukologė sako priešingai. A. Landsbergienė tvirtina, kad per mažai pagrįstų tyrimų yra iki šiol atlikta, jog būtų galima jais remtis ir atlikti tokius sprendimus.
„Labai sunku atrasti tuos visus ryšius, ypač, kai nėra atliekama rimtų mokslinių tyrimų ir apklausų. Tai mes bet kuriuo atveju kalbam apie nuomonę, o ne apie moksliniais tyrimais pagrįstą faktą. Ir viena, kas yra faktas, tai Lietuvoje vaikai mokosi trumpai. Tą lengva suskaičiuoti. Pavyzdžiui, Anglijoje moksleiviai liepos antroje pusėje baigia pamokas, Skandinavijoje maždaug rugpjūčio 15 d. prasideda pamokos ir t.t.
Tai čia yra faktai. Kitą faktą, kurį turime – tarptautinius egzaminų rezultatus, kur Lietuva taip pat neblizga. Bet sakyti, kad tarp šitų dviejų dalykų yra ryšys, ir kad visa tai yra reikšminga, aš manau, nėra tikslu. Nes neturime įrodymų.
Pavyzdžiui, antrokas visose šalyse yra antrokas. Ir mes turime atsižvelgti į amžiaus tarpsnio ypatumus, kai ugdome to amžiaus vaiką. Žiūrėti, kaip jis mokosi, kiek jis sutelkia dėmesį, kaip ir kokią informaciją gali įsisavinti. Ir ką jis gali pats padaryti, jeigu mes norime skatinti jo savarankiškumą. Lietuvoje turime daug netinkamų mokymų būdų.
Reikia keisti ugdymo turinį, įvesti daugiau metodikos, pradėti tinkamai dirbti su vaikais. Jokiu būdu nesakau, kad to iš vis nėra dabar Lietuvoje. Yra ir nuostabių mokytojų, kurie taiko tuos metodus, bet jie turėtų tapti standartu, ne išskirtinumu.
Juolab, ir visi pedagogai, kurie atėjo į šią profesiją, jie turi pašaukimą, nes tiki šia profesija ir tuo tikruoju vaikų ugdymu, o ne buku išmokymu“, – pasakojo A. Landsbergienė.
Pasak jos, reikia dar labai aiškiai atskirti ir įvertinti, kokia nuomone remtis ir iš kur ją gauti, profsąjungų, kurioms priklauso tik 6 proc. pedagogų ar tiesiogiai bendraujant su pedagogais. Nors jau ir dabar ministerijos viešosios konsultacijos sulaukia kritikos, taip ir lieka neaišku, kieno nuomone iš tiesų bus paremta švietimo reforma.
