Klausimas kyla, kaip elgsis ministerija ir kieno nuomone remsis, kai demonstruojamas aiškus nepasitenkinimas bei susiskaldymas.
Apklausa patvirtino abejones
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, Vilniaus švietimo profesinė sąjunga ir asociacija „Nacionalinis aktyvių mamų sambūris“ surengė švietimo darbuotojų, moksleivių, tėvų apklausą dėl Švietimo ir mokslo ministerijos užmojų didinti mokymosi dienų skaičių. Joje iš viso dalyvavo 15 600 respondentų.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, kuriai priklauso apie 3000 pedagogų, pirmininkas Andrius Navickas teigė, kad bendrai apklausos rezultatų tendencija yra neigiama.
„Akivaizdžiai tėvai ir bendruomenė nepritaria. Pirmą kartą taip aktyviai dalyvavo. Didesnę problemą mato lankomumo ir motyvacijos stoka. Norisi pabrėžti, kad didžiausia atsakiusiųjų dalis yra tėvai. Remdamiesi duomenimis, matome, kad ministerija nesiima kokybės gerinimo. EBPO rekomenduoja skirti didesnį dėmesį ne mokslo metų ilginimui skiria“, - teigė A. Navickas.
Jam antrinusi asociacijos „Nacionalinis aktyvių mamų sambūris“ valdybos narė Rasa Žemaitė sakė, kad rezultatai atspindi tėvų įsitraukimą.
„Anksčiau ministerija pasitardavo tik su mokytojais, o dabar tėvai aktyviau nori įsitraukti. Nes būtent jie mato, kada vaikai pavargę, kiek namų darbų gauna, kaip atostogas leidžia. Aišku viena, kad tėvai nesupranta tikslo. Aiškaus atsakymo nėra. Tėvai mato problemas dėl mokytojų ir mokinių skaičių klasėse. Vienintelis požymis, pokytis dėl pokyčių“, - tvirtino R. Žemaitė.
Apklausos rezultatų aptarime dalyvavusi Erika Leiputė-Stundžienė taip pat įsitikinusi, kad prailginus mokslo metus, vaikams likus mokykloje vasarą. Esą, net ir mokinio krepšelis nėra pakankamo dydžio toms papildomoms veikloms.
Įsikando du argumentus
Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane numatytas mokslo metų ilginimas. O ministerijos argumentai – esą tai sumažins moksleivių namų darbų apimtis ir pagerins ugdymo kokybę. Vilniaus švietimo profesinės sąjungos pirmininkė Rūta Osipavičiūtė tikina, kad ministerija vadovaujasi kelių žmonių pasakytais, nepatikrintais argumentais. Juolab, iš apklausą vykdžiusių organizacijų, nė vienas atstovas nebuvo kviestas į diskusijas su ministerija.
„Pedagogų bendruomenė klausia, kodėl ministerija iš kito galo imasi darbų, neatlikusi tyrimų. Gal tik vyresnių klasių moksleiviai turi per didelį apkrovimą, o ne visi. Geriau programas peržiūrėti, ar visų svarbiausių dalykų mokomasi. Aš pati esu mokytoja praktikė ir galiu daug pasakyti pavyzdžių iš praktikos, tik, kad tos nuomonės niekam nereikia.
Mes aiškiai matome, kad ministerijoje vadovaujamasi kelių konkrečių žmonių teiginiais, argumentais, lyg jie visą bendruomenę atstovautų. Beje, juk nepasitvirtino ankstesni ilginimai ir trumpino juos dėl abitūros egzaminų, kai buvo pakeista egzaminų laikymo tvarka. O kaip bus dabar? Juk mokytojai birželį vykdo, stebi, vertina egzaminus, kiti tuo metu su vaikais edukacinėmis veiklomis užsiima. Nėra taip, kad jie tuo metu nedirbtų.
Prabilo ministerija, kad birželio mėnesį reikia stovyklas organizuoti vaikams. Kas finansuos? Ministerija pasakė, kad lėšų nereikės. Koks bus finansavimas – nemąsto vėl eilinį kartą, užkraus tik papildomu darbu, už kurį nenorės mokėti“, - negailėjo kritikos R. Osipavičiūtė.
Apie dar vieną stereotipą, kad toks sprendimas patogus tėvams, pasisakė ir R. Žemaitė. „Neramina tokie pareiškimai, atsakingi tėvai rūpinasi ir randa iš ko papildomai ugdyti. Ką vaikai veikia, kai tėvai dirba? Sprendimas kitose šalyse nemokami būreliai, veiklos, sportai. Kodėl reikia sukišti vaikus į mokyklas?“, - retoriškai klausė asociacijos atstovė.
Apklausos iniciatoriai įsitikinę, kad šio klausimo sprendimas parodys, kaip ministrė lipa per galvas ir koks jos požiūris į bendruomenės balsą.
Pasibaisėjo konsultacija ir rengs atsaką
Vilniaus švietimo profesinės sąjungos pirmininkė pasakojo, kaip pati dalyvavo Vilniuje surengtoje ministerijos viešoje konsultacijoje. Po kurios jai kilo daugiau klausimų dėl tokių susitikimų prasmės. Anaiptol, profsąjungų atstovai tikina, kad apklausos rezultatus įteiks ir ministerijai.
„Pirmiausia, ką pastebėjau, tai konsultacijų laikas yra netinkamas – 13 val., kai švietimo įstaigose vyksta ugdymo procesas. Todėl dauguma pedagogų, įstaigų vadovai neturėjo galimybės ateiti ir dalyvavo apie 30 žmonių. Atstovė iš ministerijos manęs paklausė „ar jūs jau pamokas baigėt“.
Be to, viskas atrodė kaip seminaras, kurio pagrindinė tema buvo, kaip sustiprinti neformalų ugdymą, pagerinti ugdymo kokybę ir mokinių pasiekimus. Tai neatitinka ministerijos deklaruojamos idėjos. Rytis Juozapavičius jį vedė, asmenys buvo suskirstyti, tai aš įvardinčiau kaip projektinę veiklą.
Dalyvavo keli mokytojai, tėvų atstovai, ministerijos atstovai. Apie mokslo metų prailginimą ir nebuvo kalbėta. O grįžtant dar prie ministerijos argumentų, kad ilginti reikia, nes esą, visą rugsėjį mokiniai kartojasi žinias. Tai noriu pasakyti, kad tik savaitės žinių atgaminimui reikia. Tai man norisi paklausti, kokio lygio Licėjus, jeigu visą mėnesį jie kartoja žinias“, - svarstė R. Osipavičiūtė.
„Balandžio 10 d. 11.30 val. mes kviesime diskutuoti visus. Tikimės, kad susirinks daug žmonių. Kviesim ir ministrę, reikia vengti pataikavimo. Toks pokytis, kuris jau buvo, tai nevadinama reforma. Be to, yra peticija paskelbta, įsijungę ir kiti regionai. Reaguoja žmonės, turėtų ir ŠMM atsižvelgti, jeigu nenori radikalesnių veiksmų iš profsąjungos“, - kalbėjo A. Navickas.
Profsąjungos pirmininkas A. Navickas įsitikinęs, kad šios konsultacijos yra neskaidrios ir bendruomenės atmetamos kaip pokytis dėl pokyčio.
