rūta osipavičiūtė

Vyriausybei trimituojant apie pasirašomą nacionalinį susitarimą, opozicijai iš jo atvirai šaipantis, pramonininkams ir kai kuriems verslininkams kartais džiūgaujant, dalis profsąjungų veikėjų teigia, kad valdžia jų kolegas tiesiog papirko. Susitarimas ne visai nacionalinis? Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Vytautas Bakas portalui „Balsas.

Planuojamas kuklesnis kitų metų valstybės biudžetas skaudžiai atsilieps ir viešojo sektoriaus darbuotojams. Vyriausybė ketina vidutiniškai 10 proc. mažinti darbo užmokesčio fondo lėšas. Vakar paaiškėjo, kad kitų metų valstybės biudžeto išlaidas siūloma mažinti ir karpant darbo užmokesčio fondo lėšas. Dėl to dar kartą smuks valstybiniame sektoriuje dirbančių žmonių atlyginimai, grės etatų mažinimas. Vidaus reikalų sistemos pareigūnai, gydytojai, mokytojai nusivylę tokiais Vyriausybės planais.

Pedagogams nerimą kėlęs sprendimas dėl atlyginimų atšaukiamas, nuspręsta šiemet palikti esamą vadinamųjų "žirklių" apatinę ribą. Taip mokytojai ginami nuo galimo papildomo taupymo jų algų sąskaita iš savivaldybės pusės, teigia švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Atsižvelgiant į sumažintą darbo užmokesčio fondą, nuo rugsėjo 1 dienos bus taikomas naujas Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas.

Numatomas atlyginimų biudžetininkams mažinimas tiek apstulbino daugelio profsąjungų lyderius, kad šie užsimena apie visuotinį streiką ir socialinį sprogimą. Kai kurie analitikai prognozuoja po Naujųjų kilsiant itin rimtą valstybės finansų krizę. Kamšydama valstybės biudžeto skyles Vyriausybė vėl pasišovė karpyti biudžetininkų, teisėjų, politikų, pareigūnų ir valdininkų algas. Jei Seimas palaimins, jos vidutiniškai turėtų mažėti 10 procentų.

Švietimo, sveikatos, kultūros ir vidaus reikalų sistemos darbuotų profsąjungų atstovai ragina Lietuvos valdžią nekarpyti mažai uždirbančių biudžetininkų atlyginimų ir įspėja, jog neįsiklausius į jų prašymus bus pradėtos įvairios protesto akcijos. Ketvirtadienį spaudos konferencijoje kalbėję profsąjungų atstovai taip pat ragino daugiau rėžti nuo turtingesnių valdininkų ir įstaigų vadovų.

Premjerui Andriui Kubiliui artimiausiu metu teks ne tik pančioti ekonominės krizės šmėklą, bet ir raminti valdančiųjų politika pasipiktinusius žmones. Įvairių profesijų atstovai jau rengiasi ilgam protestų maratonui. Prie Seimo jau protestavo naująja mokesčių tvarka nepatenkinti muzikantai, signalais kurtino ketinimo apmokestinti automobilius apstulbinti vairuotojai. Tačiau tuo protestų maratonas nesibaigia.

„Respublikai“ pasiteiravus, ką apie Seimo pirmininko Arūno Valinsko pasiūlymą skelbti moratoriumą daugiausia valstybės biudžetui kainuojančioms programoms, dauguma švietimo srities atstovų sakė, kad tai – racionalus būdas sunkmečiu taupyti valstybės biudžeto lėšas. Filomena Taunytė Publicistė Aš visiškai pritariu moratoriumui. Iššvaistomus pinigus galima panaudoti atidarant kaimo mokyklą arba ambulatoriją, kuri buvo uždaryta, ar paleisti autobusą į atokias kaimo vietoves.

Permainų koalicijos lyderis Andrius Kubilius šalies pedagogų prašo supratimo, kitąmet numatant lėtesnį jų algų didinimą, nei buvo sutarta. „Mes norėjome žmogiško supratimo neprašydami kokio formalaus pritarimo mūsų (krizės įveikimo - BNS) planui. Tas supratimas ir solidarumas mums yra labai svarbus.

Šiais metais tiek derybomis, tiek aršiomis kovomis išsikovoję ilgalaikę darbo užmokesčio didinimo programą pedagogai baiminasi, kad, pasikeitus valdžiai, bus pamiršti ir visi susitarimai.

Kelių pedagogų profsąjungų atstovai įspėja būsimus valdančiuosius sprendžiant ekonominę krizę netaupyti jų sąskaita ir vykdyti nueinančios valdžios patvirtintą ilgalaikę atlyginimų kėlimo programą.

Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų lyderio, premjero Andriaus Kubiliaus, parengtą ir socialiniams partneriams brukamą susitarimą pasirašo tik tos profsąjungos, kurioms skiriama pinigų. Vyriausybei trimituojant apie pasirašomą nacionalinį susitarimą, opozicijai iš jo atvirai šaipantis, pramonininkams ir kai kuriems verslininkams kartais džiūgaujant dalis profsąjungų veikėjų teigia, kad valdžia jų kolegas tiesiog papirko.

Nors po kelių dienų prasideda nauji mokslo metai, dar ne visi mokytojai sulaukė atlyginimo už praėjusiais mokslo metais vykdytus ir tikrintus egzaminus. Dėl laiku neišmokėtų pinigų mokytojai sulaukė ir mažesnių atostoginių. Nacionalinis egzaminų centras mokytojus ramina, kad pinigai juos pasieks rugsėjo viduryje. Šiemet pirmą kartą nutarta mokėti visiems mokyklinius ir valstybinius egzaminus vykdžiusiems ir tikrinusiems mokytojams.

Švietimo ir mokslo ministerijos bei Profesinių sąjungų centro iniciatyvą siekti socialinio dialogo gali apsunkinti nesėkmingos dialogo paieškos tarp pačių profesinių sąjungų.

Mėgindama sulaikyti iš aukštųjų mokyklų ir mokslo institutų bėgančius dėstytojus bei mokslo darbuotojus Vyriausybė per trejus metus jų atlyginimus žada padidinti 70 procentų.

Valdantieji pateikia prieštaringus planus, kaip bus didinami mokytojų atlyginimai. Nei sudaryta speciali darbo grupė, nei konsultacijos kol kas neduoda apčiuopiamų rezultatų. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariai Seime susitiko su mokytojais aptarti mokyklų problemų, pedagogų statuso Lietuvoje, mokytojų prestižo smukimo.   Vaizdo reportažas iš įvykusio susitikimo – straipsnio pabaigoje.

Kaišiadorių rajono Žiežmarių vidurinės mokyklos streiko komiteto 2008 m. vasario 22 d. pranešimas – paskelbimas apie neterminuotą streiką yra neteisėtas, šioje mokykloje kovo 3 d. prasidėjęs mokytojų streikas taip pat yra neteisėtas, teigiama Švietimo ir mokslo ministerijos išplatintame pranešime. Taip nusprendė Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą pagal Kaišiadorių rajono Žiežmarių vidurinės mokyklos ieškinį.

Trečią dieną besitęsiantys dalies mokytojų streikai nekeičia Vyriausybės pozicijos ir ši neketina labiau nei numatyta didinti pedagogų algas. Tuo metu streikuojančių mokyklų skaičius auga. Oficialiais Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, kuriuos trečiadienį gavo iš savivaldybių, trečiadienį iš viso streikavo 63 mokyklos. Antradienį pamokos nevyko 56 mokyklose. Ministerija taip pat skelbia, kad keturios mokyklos streiką jau baigė.

Ką skelbia statistika Statistikos departamento duomenimis, 2007 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais šalies švietimo įstaigos surengė 161 streiką, iš jų 96 įspėjamuosius, kuriuose dalyvavo 99 švietimo įstaigos: 12 pradinio, 29 pagrindinio, 57 vidurinio mokslo ir 1 suaugusiųjų ir kita švietimo veikla užsiimanti įstaiga. Tai didžiausias per metus surengtų streikų skaičius nuo 2000 metų.

Apie pusę šimto moksleivių antradienio popietę sustabdė eismą pačiame Vilniaus centre. Jie keletą minučių vaikštinėjo perėjomis Gedimino prospekto ir Vilniaus gatvės sankryžoje, reikšdami nepasitenkinimą konfliktu tarp Vyriausybės ir pedagogų. Moksleiviai būriavosi ne tik šioje, bet ir dar daugiau kaip keturiasdešimtyje perėjų įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose.

Dalyje Lietuvos ugdymo įstaigų pirmadienį nevyksta pamokos - įvairiais skaičiavimais, nuo 50 iki 200 mokyklų bei vaikų darželių pradėjo neterminuotą streiką. Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad pirmadienį streikuoja 50 Lietuvos mokyklų. Tuo metu streikuojančius pedagogus vienijančios profesinės sąjungos vadovas Aleksas Bružas tikina, kad streiko mastai kur kas didesni. "Turėtų būti kažkur apie porą šimtų.

Vilniuje penktadienį penkios valdančiosios partijos pasirašė susitarimą dėl ilgalaikės pedagogų atlyginimų didinimo programos įgyvendinimo.Susitarimą, kuriuo numatoma iki 2011 mokytojų alga vidutiniškai pakelti iki 4000 litų, parašais patvirtino premjeras socialdemokratų lyderis Gediminas Kirkilas, valstiečių liaudininkų lyderė žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė, Seimo pirmininkas, pilietininkų lyderis Viktoras Muntianas, liberalcentristų pirmininkas Artūras Zuokas bei Naujosios sąjungos ly...

Opozicinis Liberalų sąjūdis siūlo dešimties darbų mokykloms sąrašą, kuriuo norima paskatinti reformuoti visą mokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo sistemą neapsiribojant tik pedagogų atlyginimų dydžio klausimu."Mes norime matyti suvokimą tarp politinių jėgų, kad nėra vienos atskiros problemos arba nėra vieno sprendimo, kuris leistų tuos pokyčius užtikrinti. Kalbu apie tai, kad pastaraisiais metais tiktai tada yra imamasi priemonių, kada viena ar kita visuomenės grupė imasi radikalių veiksmų.

Vyriausybė po konsultacijų su skilusios pedagogų profsąjungos vadovais po trejų metų žada 60 proc. didesnį darbo užmokestį. Nepaisant to, Kovo 3-iąją neterminuotą streiką turėtų pradėti apie 250 mokyklų. Anot nepatenkintų mokytojų, 2009-2011 metų atlyginimų didėjimas nėra toks aktualus, nes problemą reikia spręsti čia ir dabar.

Premjeras Gediminas Kirkilas teigia, kad pinigų mokytojų algoms didinti bus ieškoma ir privatizavimo fonde. "Šiuo metu Finansų ministerija skaičiuoja, galbūt iš kitų programų paims arba jas (jau skirtas lėšas - BNS) perskaičiuos (...). Galbūt bus naudojami atskiri resursai, galbūt iš dalies privatizavimo fondas - tai tokie skaičiavimai bus pateikti trečiadienį", - interviu Lietuvos radijui sakė premjeras.

Į antrąjį posėdį susirinkusi darbo grupė, rengianti Ilgalaikę pedagogų darbo užmokesčio programą, apie ją net nepradėjo kalbėti. "Šiandien buvome susirinkę dėl ilgalaikės atlyginimų kėlimo programos, bet mes nei jos nepriėmėme, nei dėl šių metų padarėme kokius nors rimtus žingsnius.

Į forumą Kaune šeštadienį susirinksiantys Lietuvos švietimo darbuotojai ne tik sieks dar kartą atkreipti dėmesį į švietimo problemas, bet ir bandys sutelkti savo pakrikusias pajėgas.Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS), Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos ir Lietuvos krikščioniškoji švietimo darbuotojų profesinės sąjungos organizuojamame renginyje žadama aptarti aktualiausias švietimo darbuotojų problemas, suformuluoti aiškius siekius ir reikalavimus politikams.

Streikuojančių mokytojų lyderiai parlamente telkia balsus verčiant iš posto švietimo ir mokslo ministrę Romą Žakaitienę. Ketvirtadienį streikininkų lyderiai susitiko su opozicine Liberalų sąjūdžio (LS) frakcija ir gavo patikinimą, kad liberalai yra pasiryžę balsuoti už ministrės atstatydinimą."Mes dirbam su daugeliu partijų. O tikslas yra tas pats - kad mes galėtume įgyvendinti savo siekius.

Premjeras Gediminas Kirkilas už streikuojančių mokytojų nugarų įžvelgia "politines jėgas", bet jų neįvardija."Streikai, kuriuos agituoja atskilusi profsąjunga, manau yra inspiruojami didelių ambicijų ir kai kurių politinių jėgų", - interviu Lietuvos radijui antradienį sakė G.Kirkilas.Dalis Lietuvos mokytojų antradienį pradėjo trijų dienų streiką, reikalaudami didinti jų atlyginimus.

Pedagogų profsąjungai pranešus, kad dešimties miestų ir rajonų mokytojai rengiasi trijų dienų streikui, Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pakvietė streikininkus dialogui ir teigia dedanti "visas pastangas, kad problemos būtų sprendžiamos derybomis". "Švietimo ir mokslo ministerija reiškia susirūpinimą dėl užsitęsusių ir rengiamų naujų mokytojų streikų.

Ilgalaikės pedagogų darbo užmokesčio didinimo programos projektas, kurios reikalauja Lietuvoje streikuojantys pedagogai, bus parengtas per pirmąjį kitų metų ketvirtį.Premjero Gedimino Kirkilo potvarkiu penktadienį sudaryta darbo grupė, turinti parengti šios programos projektą.

Pedagogų streikų maratonas tęsiasi ir šią savaitę - ketvirtadienį pirmųjų dviejų pamokų nevedė septynių Plungės mokyklų mokytojai, penktadienį estafetę perima Alytus - čia pirmosios pamokos metu nedirbs šešių ugdymo įstaigų pedagogai.

Tęsdami streikų maratoną, pirmųjų pamokų penktadienį neves keturių Akmenės rajono mokyklų ir vienos Klaipėdos rajono švietimo įstaigos pedagogai. Protestuojančių pedagogų reikalavimai lieka tie patys, kaip ir kitų prie lapkričio pradžioje prasidėjusios streikų serijos prisidėjusių pedagogų - nedelsiant padidinti atlyginimus 20 proc., o nuo sausio 1 dienos juos pakelti dar 30 proc.

Pirmadienį Švietimo ir mokslo ministrės Romos Žakaitienės pasirašyta sutartis su trimis pedagogų profesinėmis sąjungomis dėl kitų metų pedagogų algų kėlimo tik dar labiau sustiprino dalies pedagogų ryžtą tęsti streikų maratoną, tvirtina „Vakarų ekspresas“. Užvakar Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) trys mokytojus ir dėstytojus vienijančios profesinės sąjungos - Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga (LMPS), Lietuvos krikščioniškosios švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LKŠDPS) ir Rūtos Osip...

Toliau tęsiantis mokytojų streikams didžiausia Lietuvoje švietimo darbuotojų profsąjunga pasirašė susitarimą su Švietimo ir mokslo ministre dėl kitų metų pedagogų algų kilimo. Tačiau atskilusi švietimo darbuotojų profsąjungos dalis, vadovaujam Alekso Bružo, streikų nežada nutraukti, praneša Lietuvos radijas. Jau antrą mėnesį dėl Lietuvos švietimo darbuotų profsąjungos posto kovojantys Aleksas Bružas ir Rūta Osipavičiūtė nesutarimus aiškintis žada teisme.

Žemaitijos pedagogams pradėjus įspėjamųjų streikų seriją, kiti mokytojai ieško Seimo frakcijų užtarimo. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) viena vadovių Rūta Osipavičiūtė trečiadienį susitiko su liberalcentristais ir išdėstė jiems mokytojų siekius dėl didesnio darbo užmokesčio."Mes buvome susitikę dėl mokytojų problemų, dėl švietimo problemų. Aptarėme, kokios yra galimybės kelti mokytojams algas.

Aštuoniose Telšių mokyklose vakar vyko įspėjamieji pedagogų streikai, juose dalyvavo apie pusę tūkstančio mokytojų. Nepaisydami įspėjimų dėl tokių akcijų neteisėtumo pedagogai kyla į kovą ir kituose šalies rajonuose, rašo „Lietuvos žinios“. Aštuoniose Telšių mokyklose vakar vyko įspėjamieji pedagogų streikai, dalyvavo apie pusė tūkstančio mokytojų. Nepaisydami įspėjimų dėl tokių akcijų neteisėtumo, pedagogai kyla į kovą ir kitose šalies rajonuose.

Telšiuose antradienį įvyko pirmasis iš numatytos visos jų serijos mokytojų streikas, reikalaujant didesnių atlyginimų ir mažesnio darbo krūvio.Įspėjamasis streikas prasidėjo pirmosios pamokos metu, 8-tą valandą ryto, ir truko dvi valandas. Pasak Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininko pavaduotojo Eugenijaus Jesino, jame dalyvavo apie 1000 pedagogų.Planuojama, kad iki mėnesio vidurio tokie streikai įvyks dar aštuoniuose Lietuvos miestuose.

Didesnių algų reikalaujantys mokytojai rodo, kad spalį skelbti grasinimai streikuoti nebuvo tušti - antradienį Telšiuose įvyks pirmasis įspėjamasis streikas, o iki mėnesio vidurio tokie streikai įvyks dar aštuoniuose Lietuvos miestuose.Kaip BNS pirmadienį sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos (LŠDPS) pirmininku prisistatantis Aleksas Bružas, įspėjamaisiais streikais švietimo įstaigų darbuotojai reikalaus nedelsiant 20 proc.