Aštuoniose Telšių mokyklose vakar vyko įspėjamieji pedagogų streikai, juose dalyvavo apie pusę tūkstančio mokytojų. Nepaisydami įspėjimų dėl tokių akcijų neteisėtumo pedagogai kyla į kovą ir kituose šalies rajonuose, rašo „Lietuvos žinios“.
Aštuoniose Telšių mokyklose vakar vyko įspėjamieji pedagogų streikai, dalyvavo apie pusė tūkstančio mokytojų. Nepaisydami įspėjimų dėl tokių akcijų neteisėtumo, pedagogai kyla į kovą ir kitose šalies rajonuose.
Telšių mieste ir rajone prie akcijos šiandien planuoja prisidėti 10 švietimo įstaigų. Tarp streikuojančiųjų yra ir kelių vaikų darželių darbuotojų.
Principo reikalas
Telšių "Džiugo" vidurinėje mokykloje vakar rytą nešurmuliavo vaikai, o mokytojai ramiai būriavosi poilsio kambaryje, koridoriuose - vyko įspėjamasis dviejų valandų pedagogų streikas. Jie ramiai laukė pirmo skambučio, o šis nuskambėjo beveik dviem valandomis vėliau - 9.50 valandą. Nestreikavo tik mokyklos direktoriaus pavaduotojos Roma Toleikienė ir Vida Urlovaitė, tačiau prisipažino remiančios savo kolegas. Mokytojai teigė, kad streikas - daugiau principo reikalas, nei žūtbūtinė kova dėl didesnių algų. "Svarbiausia, kad šalies valdžia į mokytoją pažvelgtų kaip į žmogų, o ne biudžeto naikintoją", - LŽ sakė 26 metus pradinių klasių mokytoja dirbanti Kornelija Krupovienė.
Pedagogai aiškino, kad Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) susiskaldymas įtakos jų veiksmams nedaro. "Mokytojai - ne vien profsąjungos vadovybė. Norime parodyti visos Lietuvos mokytojams, kad mokame kovoti už savo teises", - sakė 20 metų lietuvių kalbos mokytoja dirbanti Asta Ruikienė.
Vietoj pamokų - "Šrekas"
Streikuojančių mokytojų auklėtiniai galėjo pamiegoti šiek tiek ilgėliau, o iš atokesnių vietų į mokyklą atvykę vaikai nuo pat ryto čia turėjo ką veikti. Jie aktų salėje žiūrėjo animacinį filmą "Šrekas".
Kelios šeštokės LŽ prisipažino, kad "išsisuko" nuo dviejų technologijos pamokų. Penktokams nebuvo istorijos ir muzikos.
Mokyklos direktoriaus kabinete tvyrojo įtampa. Telšių meras Almantas Petkus asmeniškai atvyko patikrinti, ar streikas teisėtas. Jis pasigedo sutaikinimo dokumentų, todėl streiką pavadino tiesiog renginiu.
Banga nusiris toliau
Pagal įstatymą streikuojančių mokytojų reikalavimai turi būti įteikti darbdaviui - mokyklos direktoriui. LŠDPS pirmininko pavaduotojas ir Telšių regiono vadovas Eugenijus Jesinas tvirtino, jog situacija absurdiška: "Ne mokyklų direktorių kompetencija didinti mokytojams atlyginimus."
Streikų banga po poros dienų veikiausiai pasieks Klaipėdos kraštą, Mažeikių rajoną. Po savaitės streikuos Palangos, Plungės, Kelmės, Akmenės pedagogai.
Šiandien streiką turėjo surengti kelios Zarasų mokyklos, tačiau vakar ėmė aiškėti, kad nuo akcijos veikiausiai bus susilaikyta, mat šių ugdymo įstaigų direktoriai pasinaudojo teise atsakyti į reikalavimus per septynias dienas. Pasak E.Jesino, mokyklų vadovų atsakymai bus neigiami, nes direktoriai negali patys didinti atlyginimų: "Streikai vis tiek vyks daugelyje šalies rajonų - dėl streiko organizavimo teiraujasi jau keletas Aukštaitijos regiono mokyklų."
Ministerija įspėjo
Premjeras Gediminas Kirkilas Lietuvos radijui vakar sakė, jog mokytojų streikus skatina dialogo su Vyriausybe nenori susiskaldžiusios pedagogų profsąjungos dalis. Jis tvirtino, kad nuo kitų metų pradžios atlyginimai 15 proc. bus padidinti visiems mokytojams. Tačiau streikuojantys švietimo įstaigų darbuotojai reikalauja nedelsiant didinti atlyginimus 20 proc., o nuo sausio 1 dienos juos pakelti dar 30 procentų.
G.Kirkilas šiuos reikalavimus pavadino nerealistiškais. Jam pritarė švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė. Ji pabrėžė, kad šie reikalavimai nėra protingi, nes metų pabaigoje biudžeto lėšos neperskirstomos, tačiau nuo kitų metų sausio pedagogų darbo užmokestis turėtų didėti 15 proc., o nuo rugsėjo - dar 5 procentais.
"Kiek neatsakingai organizuojami šie streikai. Bijau, kad mokytojai nebūtų apgauti, nes jei darbdaviai (mokyklos direktoriai - aut.) kreipsis į teismą ir streikai bus pripažinti kaip neteisėti, mokytojams nebus išmokėtas atlyginimas už streikuojant praleistas darbo valandas", - užsiminė R.Žakaitienė.
Švietimo ir mokslo ministerija dar pirmadienį atkreipė dėmesį, kad iš savivaldybių gautais duomenimis nė vienoje mokyklų, kurios įteikė direktoriams reikalavimus dėl streiko organizavimo, nebuvo atliktos visos teisėto streiko rengimo procedūros.
LŠDPS šiuo metu yra skilusi, jos pirmininkais prisistato du žmonės - Aleksas Bružas ir Rūta Osipavičiūtė. Pastaroji pirmininke buvo išrinkta šį rudenį, tačiau A.Bružas ir jo šalininkai užprotestavo rinkimų teisėtumą ir dabar šis ginčas sprendžiamas teisme. Streikus Žemaitijos ir Zarasų mokyklose organizuoja A.Bružą remianti profsąjungos dalis, o likusieji pedagogai geresnių sąlygų linkę siekti derybų keliu.
Alvydas Januševičius