aleksas bružas

Pedagogai sako galintys palūkėti su streikais, tačiau neatsisako tikslo stabdyti švietimo reformų, nes šios esą tiek įsibėgėjo, kad naikinamos mokyklos. Šį šeštadienį sostinėje vykusiame trečiajame per šalies nepriklausomybės laikotarpį Lietuvos mokytojų suvažiavime karčią tiesą švietimo reformos rengėjams išsakė ir Panevėžio pedagogai. Suvažiavime priimtos kelios rezoliucijos bus įteiktos šalies Vyriausybei, Seimui, Švietimo ir mokslo bei Finansų ministerijoms.

Pertvarkas mokyklose planuojanti Švietimo ir mokslo ministerija pedagogų nesiklauso, "Balsas.lt savaitę" tikino pedagogų atstovas. Kita pusė nerūpi Ydinga ir tobulėti neskatinanti mokyklų direktorių skyrimo tvarka, įstatymiškai neapibrėžta mokinių ir jų tėvų atsakomybė. Šie ir kiti Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai (LŠDPS) rūpintys klausimai Švietimo ir mokslo ministerijos valdininkų nelabai domina. Tuo tvirtai įsitikinęs LŠDPS pirmininkas Aleksas Bružas.

Švietimo darbuotojų profsąjungos lyderis Aleksas Bružas teigia daug besitikįs iš naujos politinės jėgos, kuriai vadovaus buvęs premjeras Gediminas Vagnorius. Pasak A. Bružo, į G. Vagnorių, prisimindamas ir ankstesnę jo politiką, jis daug vilčių deda „kaip profsąjungietis ir švietimietis“. Šiai politinei jėgai jis pabrėžė kol kas nematąs rimtų alternatyvų.

Pedagogų profsąjungos siekia nutarimo dėl konkrečių kriterijų, kokiai ekonominei situacijai esant turėtų būti atnaujinta jų atlyginimų kėlimo programa. Apie tai po susitikimo su Seimo Pirmininke Irena Degutiene pranešė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Aleksas Bružas. LŠDPS vadovo teigimu, turėtų būti patvirtinta, kokiam bendrojo vidaus produkto lygiui, biudžeto deficitui esant atlyginimai pedagogams vėl bus keliami.

Nepriklausomomis save vadinančios šešios profesinės sąjungos sako nepasirašysiančios jokios juridinės galios neturinčio Nacionalinio susitarimo, esą Vyriausybė juo tik siekia atsakomybę už priimamus sprendimus perkelti ant darbuotojų atstovų pečių, ir reikalauja Nacionalinės kolektyvinės sutarties.

Premjeras Andrius Kubilius teigia esąs įsitikinęs, kad Nacionalinio susitarimo, kurį ketinama patvirtinti jau kitą savaitę, rengimas buvo tinkama dialogo su socialiniais partneriais forma, o protestą surengusiems ir dar protesto akcijomis grasinantiems mokytojams primena, kad jiems atlyginimų fondas kerpamas mažiau nei daugeliui. "Darbo užmokesčio fondus valstybės tarnyboje, daugeliui kitų institucijų mažiname 10 proc., tuo tarpu pedagogams - tik 5 proc.

Pas Premjerą Andrių Kubilių pakviesti piketą trečiadienį surengusių mokytojų lyderiai po susitikimo teigė, kad tarpusavio supratimas rastas nebuvo. Pedagogai grasina masiniais streikais, jeigu su Vyriausybe ir toliau nepavyks užmegzti efektyvaus dialogo. Tuo tarpu A. Kubilius teigia, kad mokytojams atlyginimai ir taip mažinami mažiau nei kitų sričių darbuotojams, o pedagogų profsąjungos pirmiausia turi pačios susitarti tarpusavyje.

Naujuosius mokslo metus mokytojai pradėjo nežinodami, kiek mažės jų darbo užmokestis, tad rugsėjį planuoja surengti kelis įspėjamuosius piketus. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksas BRUŽAS teigia, kad labiausiai mokytojus erzina valdžios nenoras derėtis bei laikytis prisiimtų susitarimų. - Mokslo metų išvakarėse nusprendėte vėl pradėti masines viešas akcijas prieš Vyriausybės vykdomą politiką.

Aleksas Bružas nuo trečiadienio turėjęs laikinai perleisti Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininko kėdę pavaduotojui Eugenijui Jesinui, persigalvojo ir iš pareigų nesitraukia. Pasak E.Jesino, A.Bružas atsiėmė anksčiau pateiktą prašymą ir lieka poste. Naują vadovą numatoma rinkti profsąjungos suvažiavime, kuris turėtų būti rengiamas po trejų metų. A.Bružas BNS nekomentavo turėtų motyvų trauktis iš pareigų - tik patikino, kad toliau eina pareigas.

Aleksas Bružas nuo balandžio 15 d. palieka Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininko kėdę. Tai BNS penktadienį patvirtino LŠPDS pirmininko pavaduotojas Eugenijus Jesinas. Jis sakė nuo balandžio 15 d. laikinai eisiąs pirmininko pareigas, kol LŠPDS suvažiavime bus išrinktas naujas profsąjungos vadovas. Tuo metu A.Bružas BNS sakė dar neatsistatydinantis. "Kol kas ne.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bus įpareigota pristabdyti mokyklų tinklo pertvarką Visagine, po šeštadieninio susitikimo su premjeru Andriumi Kubiliumi sakė pedagogų profesinės sąjungos atstovai.

Mokytojų atlyginimų kėlimas vienoda suma, o ne procentiniu dydžiu papiktinto Aukštaitijos švietimo darbuotojų profesinių sąjungų (AŠDPS) susivienijimą, o Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas spėja, kad įsivėlė klaida. „Tai tikriausiai klaida. Buvome sutarę su švietimo ir mokslo ministru didinti atlyginimus (mokytojams - BNS) 10 proc.

„Respublikai“ pasiteiravus, ką apie Seimo pirmininko Arūno Valinsko pasiūlymą skelbti moratoriumą daugiausia valstybės biudžetui kainuojančioms programoms, dauguma švietimo srities atstovų sakė, kad tai – racionalus būdas sunkmečiu taupyti valstybės biudžeto lėšas. Filomena Taunytė Publicistė Aš visiškai pritariu moratoriumui. Iššvaistomus pinigus galima panaudoti atidarant kaimo mokyklą arba ambulatoriją, kuri buvo uždaryta, ar paleisti autobusą į atokias kaimo vietoves.

Aukštaitijos švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas (AŠDPSS) žada svarstyti įvairias protesto formas, tarp jų ir streikų, jei mokytojams atlyginimai bus didinami 10 proc., kaip numatyta dabartiniame kitų metų biudžeto projekte, o ne 20 proc., kaip žadėjo ankstesnė Vyriausybė. Tai žurnalistams po susitikimo su švietimo ir mokslo ministru Gintaru Steponavičiumi trečiadienio sakė AŠDPSS pirmininkas Audrius Jurgelevičius.

Aukštaitijos pedagogai sukilo prieš naujosios Vyriausybės ketinimus pakelti jų algas mažiau, nei suderėta su ankstesne valdžia. Tačiau išvengti pinigų „apkarpymo“ gali nepavykti, nes mokytojai nevieningi. Aukštaitijos švietimo darbuotojų profesinių sąjungų (AŠDPS) susivienijimas vakar pareikalavo, kad Vyriausybė nedelsiant sėstų prie derybų stalo. 7 tūkst.

Nesurenkami planuoti valstybės mokesčiai ir vėluojantys atlyginimai biudžetinių įstaigų darbuotojams - tai pirmieji uždaviniai, kuriuos ėmėsi spręsti naujieji ministrai. Nespėjanti vykdyti įsipareigojimų švietimo darbuotojams, valdžia tikisi jų supratingumo.

Permainų koalicijos lyderis Andrius Kubilius šalies pedagogų prašo supratimo, kitąmet numatant lėtesnį jų algų didinimą, nei buvo sutarta. „Mes norėjome žmogiško supratimo neprašydami kokio formalaus pritarimo mūsų (krizės įveikimo - BNS) planui. Tas supratimas ir solidarumas mums yra labai svarbus.

Vakar Lietuvos švietimo darbuotojų profesinių sąjungų atstovai priminė senosios Vyriausybės pažadus ir pagrasino: jei naujoji valdžia karpys švietimui skirtus pinigus, išsisukinėdama frazėmis „atleiskite, ekonominė krizė“, bus blogai. „Konferencija nebūtų įvykusi, jei rinkimus laimėjusių partijų vadovai nebūtų pradėję kalbėti, kad reikės 2,5 mlrd.

Penktadienį uostamiesčio Savivaldybėje įvykusiame Klaipėdos miesto švietimo darbuotojų profesinės sąjungos forume mokytojai prabilo apie naujas protesto akcijas. Pavasarį per Lietuvą nuvilnijusius pedagogų streikus kai kas jau spėjo pamiršti, tik - ne streikavusieji Klaipėdos mokytojai. Profsąjungos pirmininkės Laima Juknienė teigia, kad streikavusieji Klaipėdos pedagogai - vieninteliai likę Lietuvoje, kuriems už streiko dienas atlyginimai 100 proc.

Mokytojų atstovai, kaltinę Lietuvos valdžią nepagrįstai naudojant lėšas, patys dėl iššvaistyto turto prarado profesinės sąjungos patalpas. Kelis dešimtmečius Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai (LŠDPS) Vilniuje priklausiusios patalpos - pastatas Palangos gatvėje - buvo parduotos iš varžytinių už 3 mln. litų.

Švietimo ir mokslo ministerijos bei Profesinių sąjungų centro iniciatyvą siekti socialinio dialogo gali apsunkinti nesėkmingos dialogo paieškos tarp pačių profesinių sąjungų.

Mokytojams nuo gegužės mėnesio algos kilo 10 proc., tačiau kai kuriose savivaldybėse, tarp jų ir Jurbarko, mokytojai didesnių algų negavo. Pedagogams buvo išdalintos atsiskaitymo kortelės, kuriose buvo nurodytas įprastas atlyginimo dydis, o 10 proc. palikta kaip valstybės skola. „Tai sukčiavimas. Tokiu atveju atostoginiai sumažėja, kadangi jie apskaičiuojami pagal paskutinius tris mėnesius.

Nuo gegužės 1-osios visi pedagogai turi gauti 10 proc. didesnius atlyginimus, tačiau kai kuriose savivaldybėse priemokų išmokėjimas stringa. Švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius žada problemą spręsti, praneša BNS. „Padidino atlyginimus, tačiau neišmoka nuo gegužės 1 dienos skirtų 10 procentų. Privatizavimo fondą savivaldybės kaip nori, taip traktuoja.

Šeštadienį aikštėje priešais Vyriausybės rūmus palapinę parašų rinkimui atsidarę Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbo pratęsimo entuziastai teigia jau pasiekę teigiamą rezultatą. Anot jų, šalies valdžiai teko imtis iniciatyvų tiktai jų dėka. Referendumo dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo iki 2015 m. ir teisės piliečiams patiems paleisti Seimą bei skelbti pirmalaikius rinkimus iniciatoriai atidarė parašų rinkėjų palapinę, kuri veiks iki birželio pradžios.

Dėl machinacijų profesinių sąjungų turtu į prokurorų akiratį pakliuvęs Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadas Aleksas Bružas pasiūlė jiems taikytis. Profsąjungų veikėjo sąlyga - teisėsauga turi palikti jį ramybėje mainais į dosnią kompensaciją. Kad prokurorai nutrauktų tyrimą, A.Bružas pasiūlė sudaryti milijoninę taikos sutartį. 300 tūkst.

Į Nacionalinį kongresą Vilniuje šeštadienį susirinkę pedagogai keikė valdžią ir klausėsi jos prašymų elgtis racionaliai. „Gal slegiami didelės atsakomybės už ugdytinių likimus naštos mes ir neboikotuosime egzaminų, bet kad mokslo metai neprasidės rugsėjo pirmąją, yra didelė tikimybė“, - kongrese sakė vienas iš streikais savo teises ginančius pedagogus vienijančios profesinės sąjungos lyderių Eugenijus Jesinas.

Nepatenkintiems mažais atlyginimais pedagogams pradėjus neterminuotą streiką valdančioji dauguma pasidavė spaudimui ir ėmėsi ieškoti pinigų. Politikų pažadais patikėję ir streikus nutraukę mokytojų atstovai, išgirdę, ką jiems siūlo valdžios vyrai, tvirtino esą vedžiojami už nosies. Vakar ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas susitikęs su mokytojų algų kėlimo klausimus svarstančios Seimo darbo grupės vadovu Virginijumi Domarku siūlė pedagogų atlyginimus kelti šiais metais du kartus.

Po šv. Velykų į klases grįš mokytojai – Seime pradėjus dirbti iš visų frakcijų atstovų sudarytai darbo grupei, turinčiai parengti projektą dėl algų mokytojams kėlimo, šiandien sustabdytas pedagogų streikas. Kaip „Balsui.lt“ teigė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Aleksas Bružas, streikai nenutraukiami, o tik stabdomi.“Mes nusprendėme parodyti gerą valią, dabar tą turėtų padaryti valdantieji“. Pasak A. Bružo, jei reikės – streikai bus atnaujinti.

Seimui priėmus sprendimą, Vyriausybė sutiktų dar šiemet 5 proc. padidinti pedagogų algas, teigia premjeras Gediminas Kirkilas. “Turint omeny, kokios dabar yra įtampos kai kuriose mokyklose, parlamentarai galvoja nuo gegužės ar balandžio mėnesio dar 5 proc. padidinti (pedagogų atlyginimus - BNS), kadangi toks padidinimas turėtų teigiamos įtakos mokytojų atostoginių išmokėjimui.

Daliai Lietuvos mokytojų jau dvi savaites streikuojant dėl didesnių algų, valdančiajai koalicijai priklausančių penkių parlamentinių frakcijų atstovai siūlo šiemet pedagogams atlyginimų kėlimui paskirti papildomai 100 mln. litų.

Kaišiadorių rajono Žiežmarių vidurinės mokyklos streiko komiteto 2008 m. vasario 22 d. pranešimas – paskelbimas apie neterminuotą streiką yra neteisėtas, šioje mokykloje kovo 3 d. prasidėjęs mokytojų streikas taip pat yra neteisėtas, teigiama Švietimo ir mokslo ministerijos išplatintame pranešime. Taip nusprendė Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą pagal Kaišiadorių rajono Žiežmarių vidurinės mokyklos ieškinį.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) radikaliojo sparno vadovai užsimena, esą nuosaikioji šios organizacijos dalis - specialiai sukurtas „derybininkas“, leidęs Vyriausybei pasiekti sau palankių sprendimų. Neatmetama galimybė, kad LŠDPS skilimas ir Vyriausybės derybos su nuosaikiaisiais profsąjungininkais - tėra suplanuota Vyriausybės viešųjų ryšių akcija. Neva svarbiausios derybininkės vaidmenį Rūtai Osipavičiūtei sugalvojo socialdemokratų strategai.

Trečią dieną besitęsiantys dalies mokytojų streikai nekeičia Vyriausybės pozicijos ir ši neketina labiau nei numatyta didinti pedagogų algas. Tuo metu streikuojančių mokyklų skaičius auga. Oficialiais Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, kuriuos trečiadienį gavo iš savivaldybių, trečiadienį iš viso streikavo 63 mokyklos. Antradienį pamokos nevyko 56 mokyklose. Ministerija taip pat skelbia, kad keturios mokyklos streiką jau baigė.

Ką skelbia statistika Statistikos departamento duomenimis, 2007 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais šalies švietimo įstaigos surengė 161 streiką, iš jų 96 įspėjamuosius, kuriuose dalyvavo 99 švietimo įstaigos: 12 pradinio, 29 pagrindinio, 57 vidurinio mokslo ir 1 suaugusiųjų ir kita švietimo veikla užsiimanti įstaiga. Tai didžiausias per metus surengtų streikų skaičius nuo 2000 metų.

Pedagogams vakar pradėjus neterminuotą streiką, Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) klerkai suskubo menkinti streiko mastą. Tuo tarpu prie jau protestuojančių mokytojų žada prisidėti vis naujos mokyklos. ŠMM ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) ginčijasi dėl vakar visoje šalyje prasidėjusio neterminuoto mokytojų streiko dalyvių skaičiaus. Remiantis ŠMM valdininkų informacija, streikavo 50 mokyklų.

Dalyje Lietuvos ugdymo įstaigų pirmadienį nevyksta pamokos - įvairiais skaičiavimais, nuo 50 iki 200 mokyklų bei vaikų darželių pradėjo neterminuotą streiką. Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad pirmadienį streikuoja 50 Lietuvos mokyklų. Tuo metu streikuojančius pedagogus vienijančios profesinės sąjungos vadovas Aleksas Bružas tikina, kad streiko mastai kur kas didesni. "Turėtų būti kažkur apie porą šimtų.

Penktadienį valdantieji iškilmingai pasirašė susitarimą dėl Ilgalaikės pedagogų atlyginimų didinimo programos įgyvendinimo. Tačiau mokytojų profsąjunga susitarimą pavadino niekine viešųjų ryšių akcija prieš poryt prasidedantį neterminuotą streiką.

Artėjant Seimo rinkimams partijos nepraranda nė menkiausios progos pasireklamuoti. Prieš pirmadienį prasidedantį neterminuotą mokytojų streiką, opozicinės partijos suskubo organizuoti susitikimus su mokytojų profsąjungų atstovais ir žarstyti jiems pažadus, rašo „Respublika“. „Darbiečiai“ žada streikuoti Vakar Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Aleksas Bružas su savo pavaduotoju Eugenijumi Jesinu varstė Seimo ir partijų būstinių duris.

Vyriausybės atstovai, pirmadienį susitikę su neterminuotam streikui besiruošiančių pedagogų profsąjungomis, nepažadėjo tenkinti jų reikalavimų. „Šios profsąjungos reikalavimo dar padidinti nuo kovo arba nuo balandžio mėnesio 30 ar 20 proc. atlyginimus, kad metų eigoje būtų 50 proc., nepažadėjo (tenkinti - BNS) nei premjeras, nei finansų ministras.

Premjeras Gediminas Kirkilas teigia, kad pinigų mokytojų algoms didinti bus ieškoma ir privatizavimo fonde. "Šiuo metu Finansų ministerija skaičiuoja, galbūt iš kitų programų paims arba jas (jau skirtas lėšas - BNS) perskaičiuos (...). Galbūt bus naudojami atskiri resursai, galbūt iš dalies privatizavimo fondas - tai tokie skaičiavimai bus pateikti trečiadienį", - interviu Lietuvos radijui sakė premjeras.

Atlyginimais nepatenkinti mokytojai po naujų Vyriausybės pažadų ir esą derybų imitacijos prabilo, kad visuotinis pedagogų streikas beveik neišvengiamas, skelbia „Lietuvos žinios“. Švietimo darbuotojų profsąjungų lyderiai vakar buvo pakviesti derybų į Vyriausybę. Kadangi šių metų biudžetas patvirtintas ir didesnių atlyginimų pedagogai nesulauks, visų jiems atstovaujančių profsąjungų atstovai su premjeru Gediminu Kirkilu tarėsi dėl Ilgalaikės pedagogų darbo užmokesčio programos.

Į antrąjį posėdį susirinkusi darbo grupė, rengianti Ilgalaikę pedagogų darbo užmokesčio programą, apie ją net nepradėjo kalbėti. "Šiandien buvome susirinkę dėl ilgalaikės atlyginimų kėlimo programos, bet mes nei jos nepriėmėme, nei dėl šių metų padarėme kokius nors rimtus žingsnius.

Už savo gerovę kovojantys mokytojai imasi vis drastiškesnių priemonių, rašo „Vakarų ekspresas“. Pradėję nuo mitingų, terminuotų streikų, dabar jau masiškai ima atsisakinėti savo auklėjamųjų klasių, ruošiasi neterminuotam streikui, Eltai teigė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) vadovas Aleksas Bružas. Pasak pedagogams atstovaujančios organizacijos vadovo, už teises aktyviai kovojančių pedagogų pavyzdys - užkrečiamas.

Labai tikėtina, jog tokių kibirkščių – masinio protesto streikų sulauksime kur kas daugiau, nei iki šiol jų buvo, nes kritinė masė žmonių, nepanorėjusi emigruoti svetur laimės ieškoti ir palikusi darbuotis savo gimtinėje, tylėjo pakankamai ilgai.

„Trigalvio slibino“ projektas palaidos socialdemokratiją“ – taip ne per seniausiai pareiškė Vilniaus vicemeras ir sostinės LSDP skyriaus lyderis Algirdas Paleckis. Apie „Trigalvį..“ dar pakalbėsim, o socialdemokratijos klausimas Lietuvoje pastaruoju metu linksniuojamas įvairių diskusijų kontekste, tačiau dažniausiai diskutuojant apie politinę ideologinę tapatybę.

Nors Vyriausybė padidino vidutinį pedagogų atlyginimą, mokytojai jaučiasi apgauti, nes per derybas jiems žadėta kur kas didesnė parama, nesiejant jos su kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimo kėlimu, antradienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“.Nuo sausio pedagogų darbo užmokestis padidės 15 procentų. Kaip ir kitiems biudžetinių įstaigų darbuotojams dėl bazinės mėnesinės algos padidinimo jis pakils 11,3 procento. Ir tik 3,7 proc. bus pridėta kaip pedagogams.

Į forumą Kaune šeštadienį susirinksiantys Lietuvos švietimo darbuotojai ne tik sieks dar kartą atkreipti dėmesį į švietimo problemas, bet ir bandys sutelkti savo pakrikusias pajėgas.Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS), Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos ir Lietuvos krikščioniškoji švietimo darbuotojų profesinės sąjungos organizuojamame renginyje žadama aptarti aktualiausias švietimo darbuotojų problemas, suformuluoti aiškius siekius ir reikalavimus politikams.

Streikuojančių mokytojų lyderiai parlamente telkia balsus verčiant iš posto švietimo ir mokslo ministrę Romą Žakaitienę. Ketvirtadienį streikininkų lyderiai susitiko su opozicine Liberalų sąjūdžio (LS) frakcija ir gavo patikinimą, kad liberalai yra pasiryžę balsuoti už ministrės atstatydinimą."Mes dirbam su daugeliu partijų. O tikslas yra tas pats - kad mes galėtume įgyvendinti savo siekius.

Liberalų sąjūdis svarsto, ar nereikėtų mokytojų algų skaičiuoti taip, kaip ir valstybės tarnautojų, praneša LRT. Dabar švietimo darbuotojų atlyginimų kėlimas grindžiamas atskiru sprendimu. Tuo metu valstybės tarnautojams algų didėjimas garantuotas, nes nustatyta aiški metodika, kaip tą daryti.Pedagogai jau kuris laikas streikuoja siekdami didesnių algų. Antradienį jie paskelbė trijų dienų streiką, nes jie nepatenkinti pažadais algas pakelti penktadaliu.