Streikuojančių mokytojų lyderiai parlamente telkia balsus verčiant iš posto švietimo ir mokslo ministrę Romą Žakaitienę. Ketvirtadienį streikininkų lyderiai susitiko su opozicine Liberalų sąjūdžio (LS) frakcija ir gavo patikinimą, kad liberalai yra pasiryžę balsuoti už ministrės atstatydinimą.
"Mes dirbam su daugeliu partijų. O tikslas yra tas pats - kad mes galėtume įgyvendinti savo siekius. Čia toks aiškinamasis darbas, kad parlamentarai truputį geriau perprastų situaciją švietime, pradedant nuo ministrės nekompetencijos", - susitikimo tikslą nusakė šiuo metu skilusios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininku prisistatantis Aleksas Bružas.
Pasak jo, daug problemų galima išspręsti pasitelkus Seimą bei jį sudarančių partijų frakcijas. A.Bružas bei kiti streikininkų lyderiai teigė jau susitikę su liberaldemokratais, darbiečiais, dalimi konservatorių bei socialliberalų. Pasak jo, dirbama ir su pavieniais socialdemokratų seimūnais, tačiau jų pavardžių A.Bružas neatskleidė.
"Ne vienas yra Seimo narys, dabar nenoriu minėti konkrečiai, socialdemokratai irgi nepatenkinti, mes dirbam su jais asmeniškai. (...) Parėmimas manau bus iš tų žmonių. Mes neslepiam, kad jeigu yra nekompetencija žmogaus, būtina jį atstatydinti", - pasakojo vienas LŠDPS lyderių.
Didesnių atlyginimų ir geresnių darbo sąlygų reikalaujantys daugiau nei 50-ties Žemaitijos regiono bei Zarasų rajono ugdymo įstaigų mokytojai ketvirtadienį jau trečią dieną nevedė pamokų.
Įspėjamuosius streikus pedagogai ėmė rengti dar lapkričio mėnesį. Jų banga nusirito per Žemaitijos ir kai kurias kitų Lietuvos regionų mokyklas. Tuomet streikuojantys mokytojai nevesdavo kelių pirmųjų pamokų.
Streikuojantys pedagogai reikalauja nedelsiant padidinti atlyginimus pakelti 50 proc., taip pat reikalaujama parengti ilgalaikę pedagogų darbo užmokesčio didinimo programą.
Lapkričio 12 dieną Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pasirašė susitarimą su nuosaikiąja Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos (LŠDPS) dalimi, vadovaujama Rūtos Osipavičiūtės, bei dar su dviem pedagogų profsąjungom. Susitarimu ministerija įsipareigojo mokytojų atlyginimus nuo 2008 metų sausio 1 dienos didinti 15 proc., o nuo rugsėjo 1-osios - dar 5 proc. Tam kitų metų biudžete numatyta skirti maždaug 300 mln. litų.
Streikuojantiems pedagogams atstovaujanti LŠDPS dalis pasirašant susitarimą nedalyvavo.
Liberaldemokratai jau yra surinkę reikiamą kiekį parašų norint pradėti nepasitikėjimo procedūrą švietimo ir mokslo ministrei R.Žakaitienei.
Iniciatyvą parėmė 36 seimūnai, kurie parlamente priklauso valdančiajai mažumai oponuojančios frakcijoms - pačių liberaldemokratų, konservatorių, darbiečių, socialliberalų, Liberalų sąjūdžio ir mišrios Seimo narių grupės.
Pradėti nepasitikėjimo ministre procedūrą libdemai nusprendė lapkričio 15-ąją susitikę su streikų seriją Žemaitijoje ir Zarasuose pradėjusios pedagogų profsąjungos atstovais.
Švietimo darbuotojų profesinė sąjunga šiuo metu yra skilusi, jos pirmininkais prisistato du žmonės - A.Bružas ir Rūta Osipavičiūtė. Pastaroji pirmininke buvo išrinkta šį rudenį, tačiau A.Bružas ir jo šalininkai užprotestavo rinkimų teisėtumą ir dabar šis ginčas sprendžiamas teisme.
Streikus mokyklose organizuoja A.Bružą remianti profsąjungos dalis, o likusieji pedagogai geresnių sąlygų linkę siekti derybų keliu.
Prezidentas, premjeras ir ŠMM mokytojus ragina socialiniam dialogui - esą problemas jau stengiamasi spręsti. Tačiau A.Bružas teigia, kad priemonės nepakankamos, o reformos švietimo srityje, pasak jo, esančios neįmanomos, kai ministerijai vadovauja "nekompetentinga" ministrė.
