Naujuosius mokslo metus mokytojai pradėjo nežinodami, kiek mažės jų darbo užmokestis, tad rugsėjį planuoja surengti kelis įspėjamuosius piketus. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksas BRUŽAS teigia, kad labiausiai mokytojus erzina valdžios nenoras derėtis bei laikytis prisiimtų susitarimų.
- Mokslo metų išvakarėse nusprendėte vėl pradėti masines viešas akcijas prieš Vyriausybės vykdomą politiką. Kokie valdžios žingsniai šįkart suerzino mokytojus?
- Buvome sutarę dėl bazinės algos koefi ciento sumažinimo. Tačiau matome, kad atlyginimai mažėja ir dėl kitų dalykų: didinant mokinių skaičių klasėse, stambinant mokyklas. To nuolatinio mažinimo niekaip neįmanoma sustabdyti. Su tuo negalime taikstytis.
- Ministras Gintaras Steponavičius tvirtina, kad vieniems mokytojams algos mažės 4,7, kitiems – 8 ar daugiau procentų. Jūsų profsąjunga teigia, kad net visais 20 proc. Ar švietimo darbuotojams aišku, kiek konkrečiai mažės jų atlyginimas?
- Kol negaus atlyginimų, jie ir negali žinoti. Kai kas mažės nuo rugsėjo, kai kas – nuo spalio 1 d. Dabar labai sudėtinga viską suskaičiuoti. Tačiau mes, profsąjunga, giname visų mokytojų teises. Visi dabar kalba apie solidarumą. Biudžetas šiemet mažėja 5,6 mlrd. litų, tačiau vien švietimo sektorius sutaupo apie 1,28 mlrd. Lt.
- Kaip tokią sumą suskaičiavote?
- Tiek išeina viską sudėjus. Lėšų sutaupyta atidėjus etatinį apmokėjimą. Atsisakėme Ilgalaikės pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programos vieno etapo, tad nereikėjo atlyginimų kelti 10 proc. Mažėja moksleivių, šiemet – net iki 22–24 tūkst. Pedagogų skaičius kasmet taip pat mažėja. O kur dar 5 proc. mažėjantis bazinio atlyginimo koefi cientas. Šiuo atveju manytume, kad mes jau prisidėjome prie bendro mažinimo, tad iš mūsų pusės jau lyg ir užtektų.
- Mokytojų atlyginimai pastaraisiais metais stabiliai didėjo. Dažniausiai lyginama su šalies darbo užmokesčio vidurkiu, kurį pedagogų atlyginimai viršija net 30 proc. Ar mokytojai nemano, kad jiems kartu su visa tauta reikėtų solidariai susimažinti algas?
- Ką jie pateikia, yra visiška netiesa.
- O kokia tiesa?
- Taip, vidutinį atlyginimą 30 proc. viršija. Bet tai nereiškia, kad mokytojai negali tiek uždirbti. Jeigu pažiūrėtume atlyginimo skaičiavimo metodiką, ypač senosiose Europos šalyse, pamatytume, kad ten mokytojų algos yra didesnės net už valstybės tarnautojų atlyginimų vidurkį. Lyginti švietimo darbuotojų atlyginimą su šalies vidurkiu, kuris išvedamas sudėjus ir puse etato dirbančiųjų, ir minimalų atlyginimą gaunančiųjų uždarbį, yra nekorektiška. Be to, dar pažiūrėkime, kiek mokytojas dirba valandų, kad gautų tą savo atlyginimą.
- Ar dėl naujos mokėjimo tvarkos dar labiau didės mokytojų darbo krūvis?
- Mažėjant mokinių skaičiui, mažėja ir pedagogų. Jeigu mokytojų lieka tiek pat, mažėja jų darbo valandų skaičius. Vien dėl to po Naujųjų metų atlyginimo vidurkis kris labai smarkiai – apie 400–500 litų.
- Mokytojų darbo krūvis yra labai didelis. Įsivaizduokite, mokytojui per dieną tenka 6–7 kontaktinės valandos, o dar reikia kitus darbus atlikti. Kokybės tokiu atveju negali būti. O paskui mokytoją „skalpuoja“. Reikia ieškoti balanso: mokytojai turi būti profesionalai, kad tėvai būtų jais patenkinti, bet mokytojai griebiasi kuo daugiau valandų ir kokybė nukenčia.
- Mes siekiame, kad per savaitę mokytojui vidutiniškai tektų 18 klasėje dirbamų valandų ir 18 valandų kitiems darbams: bendrauti su tėvais, užklasinei veiklai, auklėtojo darbui, taisyti sąsiuvinius ir kt.
- Šiuo metu mokyklose dirba apie 10 proc. pensinio amžiaus mokytojų. Kai kas mano, kad sunkmetis yra gera proga juos išleisti į užtarnautą poilsį. Ar pritariate tokiems raginimams? Ar mokyklos nepraras patyrusių pedagogų?
- Visaip galima vertinti. Jeigu pensininkai nepakeičiami, tegul dirba. Bet galima būtų sudaryti sąlygas, kad jie nesiplėšydami galėtų gerai atlikti savo darbą. Kodėl nepalikus jiems 6–8 valandų per savaitę? Negalima vien jaunus priimti, o senus išvaryti. Pedagogikoje tai labai negerai, turi būti kartų kaita. Tai būtų naudinga ir mokyklai, ir mokiniams. Kita vertus, pensininkų iš mokyklos pagal įstatymą negalima išvaryti: jie teisių turi daugiau negu jauni specialistai.
- Jie tik savo noru gali išeiti?
- Na žinote, yra visokių priemonių: psichologinio spaudimo ar dar kokių. Bet, manau, galima susitarti žmogiškai. Dauguma pensininkų nebenori didelių krūvių, todėl galima gražiai, tarpusavyje tariantis spręsti kadrų klausimą.
- Ministras teigia derėjęsis su švietimo darbuotojais, kaip šio sektoriaus žmonėms sumažinti algas kuo mažiau skausmingai. Jūs teigiate priešingai – kad jokių derybų nebuvo.
- Matote, kaip yra – jie pasikviečia, pasikalba, bet mes reikalaujame tuos pokalbius užfi ksuoti kažkokiais dokumentais, susitarimais, kad nuomonių nebebūtų galima kaitalioti. Dabar mes pasikalbame, susitariame kokiu nors klausimu, o jie ima ir įkiša kažką daugiau. Jeigu derėjomės, kad tiek ir tiek procentų mažinsime, tegul tai tiksliai ir atsispindi bendrame susitarime, kad nereikėtų mokytojams nervų tampyti.
- O dabar jokių susitarimų nepasirašote?
- Ne. Sunku kalbėti apie kokį nors dialogą, kai pasikviečia tik pakalbėti.
- Kokių konkrečių pilietinio protesto akcijų ketinate imtis?
- Rugsėjo 11 d. į mitingą Klaipėdoje susirinks maždaug pusė tūkstančio pedagogų. Vėliau kelsimės į Vilnių – piketuosime prie ministerijos, paskui eisime prie Vyriausybės. Iš pradžių veiksime įspėjimais, pateiksime konkrečius reikalavimus.
- Ar rengsitės streikams?
- Apie streikus dabar kalbėti nenorėtume.
