Pedagogai sako galintys palūkėti su streikais, tačiau neatsisako tikslo stabdyti švietimo reformų, nes šios esą tiek įsibėgėjo, kad naikinamos mokyklos.
Šį šeštadienį sostinėje vykusiame trečiajame per šalies nepriklausomybės laikotarpį Lietuvos mokytojų suvažiavime karčią tiesą švietimo reformos rengėjams išsakė ir Panevėžio pedagogai.
Suvažiavime priimtos kelios rezoliucijos bus įteiktos šalies Vyriausybei, Seimui, Švietimo ir mokslo bei Finansų ministerijoms. Tačiau pedagogų sambūryje pasirodęs ir kalbą išrėžęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius išėjo nesulaukęs jų tvirtinimo.
Nepraranda vilties susikalbėti
Suvažiavime dalyvavo pusė tūkstančio (tarp jų ir dvi dešimtys Panevėžio miesto bei 11 rajono) ne tik profesinėms sąjungoms priklausančių švietimo darbuotojų, bet ir neasocijuotų pedagogų. Jie pripažino, kad švietimo reforma reikalinga, bet sieksiantys dialogo su valdžia dėl kai kurių nuostatų ir tikina, kad streikai – paskutinė priemonė, kurios būtų imtasi.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Aleksas Bružas teigė, jog norint, kad švietimo sistema dirbtų efektyviau, vaikai gautų geresnį išsilavinimą, reikia skirti gerokai didesnį finansavimą. Jo tikinimu, švietimo sistemą būtina subalansuoti.
„Tam subalansavimui reikalingi ir pinigai, – sakė LŠDPS pirmininkas. – Mūsų skaičiavimais, o juos esame atlikę, švietimo sistemai stabilizuoti reikėtų mažiausiai 210 milijonų litų. Žinome, iš kur tuos pinigus paimti, nes Lietuvoje šiuo metu ekonominė situacija stabilizuojasi.“
Išėjo nušvilptas
Suvažiavime dalyvavusiam ministrui G. Steponavičiui neužteko kantrybės išbūti iki jo pabaigos. Pradžioje perskaitęs pranešimą, jis suskubo gausiai susirinkusius mokytojus palikti. Mat ministrui pareiškus pedagogams, kad jų algos per krizę sumažintos mažiausiai, šie žodžiai buvo palydėti švilpimu.
Taip pat mokytojų nepasitenkinimo sulaukė ir G. Steponavičiaus teiginiai, esą sunkmečiu mokinio krepšelis apkarpytas tik 1,5 procento, nors kitiems išlaidos sumažintos 4 procentais. Tačiau Švietimo ir mokslo ministerijos vadovas ir toliau liko įsitikinęs, jog dialogas su švietimo darbuotojais vyksta, nes norima, kad švietimo reforma būtų įgyvendinta.
Tik mes ir gruzinai
LŠDPS patarėjas ir atstovas spaudai Valdas Vižinis „Panevėžio balsui“ aiškino, kokią reikšmę turės rezoliucijos, priimtos pedagogų suvažiavime.
„Pats svarbiausias dalykas – nepagrįstai sumažintas finansavimas švietimo sistemai, – sakė jis. – Finansų ministerija neįvertino iki galo situacijos ir apkarpė švietimo biudžetą. Finansiniai dalykai atsispindi rezoliucijoje. Be to, bus atkreiptas dėmesys ir į mokinio krepšelį. Mokinio krepšelio formavimo metodiką būtina keisti, nes ji neatitinka dabartinės situacijos. Beje, tokia mokinio formavimo metodika, kokia yra patvirtinta Lietuvoje, tėra dar vienoje šalyje – Gruzijoje.“
Anot V. Vižinio, netikslingas švietimo sistemos finansavimas griauna pačią sistemą. „Mokinio krepšelio apskaičiavimo būdas griauna mokyklas – jos naikinamos ir uždaromos. Todėl finansavimo klausimas bene pats svarbiausias: finansavimo tvarką skubiai reikia keisti. Geriausia tai padaryti nuo 2013 metų. Be to, reikia, kad Švietimo ir mokslo ministerija kontroliuotų šalies savivaldybes, kad jos mokinio krepšelio lėšas naudotų pagal paskirtį, o ne tomis gautomis lėšomis lopytų skolas“, – V. Vižinis vaizdžiai kalbėjo, kad mokinio krepšelio lėšomis biudžeto skyles kamšo ne viena šalies savivaldybė.
Mokyklos idėja visiškai iškraipyta
Atstovo spaudai V. Vižinio tvirtinimu, priimtose suvažiavime rezoliucijose nemažai dėmesio skirta ir ikimokyklinių švietimo įstaigų darbuotojams. Pasak jo, vienoje iš rezoliucijų suformuluota mintis, kad lopšelių-darželių grupėse su mažamečiais iki pusantrų metukų turėtų dirbti trys pedagogai, o ne vienas, kaip dabar.
„Vyresniųjų grupėse nuo pusantrų iki 7 metų, kai grupėje yra nuo 15 iki 20 vaikų, taip pat turi dirbti trys specialistai. Du iš jų turi turėti pedagoginį išsilavinimą. Be to, reikia nepamiršti ir auklėtojų padėjėjų – dabar jie yra kaip techniniai darbuotojai. Būtina keisti jų statusą ir suteikti kitokią kvalifikacinę kategoriją.“
Rezoliucijose, anot specialisto, daug dėmesio skirta mokytojų teisių klausimui, mokinių elgesiui.
„Juolab kad daug kalbama apie paauglių teises, bet kažkodėl visiškai pamirštos mokytojų teisės. Jos šiandien tikrai pažeidžiamos, nes mokytojai dirba nesaugioje aplinkoje ir nesulaukia deramos pagalbos, o moksleiviai jaučiasi nebaudžiami“, – pasakojo V. Vižinis apie suvažiavime iškeltas problemas švietimo sistemoje, kurias būtina keisti, nes tautinės mokyklos idėjos yra visiškai iškraipytos.
Streikų gali ir nebūti
Paklaustas, kam bus įteiktos pedagogų suvažiavime patvirtintos rezoliucijos, V. Vižinis paaiškino:
„Po suvažiavimo numatyti susitikimai ir bus bandoma konkrečiai susitarti, kaip įgyvendinti suvažiavimo dalyvių lūkesčius. Sutarta, kad tuose susitikimuose dalyvautų ne tik su švietimu susijusių institucijų atstovai, bet ir Vyriausybės finansininkai, Seimo Finansų komiteto vadovas bei Finansų ministerijos atsakingi pareigūnai. Manytume, kad tokios kompetencijos ir tokio lygio susitikime galėsime rasti sprendimo būdus ir kelius iškeltoms problemoms išspręsti. Beje, suvažiavime priimtos rezoliucijos padės šalies Vyriausybei sustiprinti valią ir imtis darbų, kuriuos būtina atlikti švietimo sistemoje.“
O į klausimą, ar galima tikėtis mokytojų streikų, V. Vižinis atsakė: „Nepaisant trumpalaikės mokytojų aktyvumo bangos, šiais metais, akivaizdu, jog streikų tikėtis nelabai galima. Juolab kad švietimo darbuotojų profsąjungos nesutaria tarpusavyje. Tokie nesutarimai nėra naudingi. Manau, kad švietimo darbuotojams, suskilusiems į tris profsąjungas, reikia susitarti tarpusavyje ir veikti kartu. Tokie nesutarimai lemia ir streiko galutinį rezultatą. Kita vertus, kalbėti už visus negalima, nes, pavyzdžiui, Žemaitijos pedagogai lyg ir nusiteikę streikuoti.“
Raimonda MIKUČIONYTĖ
