Pas Premjerą Andrių Kubilių pakviesti piketą trečiadienį surengusių mokytojų lyderiai po susitikimo teigė, kad tarpusavio supratimas rastas nebuvo. Pedagogai grasina masiniais streikais, jeigu su Vyriausybe ir toliau nepavyks užmegzti efektyvaus dialogo.
Tuo tarpu A. Kubilius teigia, kad mokytojams atlyginimai ir taip mažinami mažiau nei kitų sričių darbuotojams, o pedagogų profsąjungos pirmiausia turi pačios susitarti tarpusavyje.
"Išskirdami tas grupes (kurioms atlyginimai mažinami mažiau - ELTA) mes tikėjomės, kad tai bus įvertinta kaip mūsų labai aiškus prioritetas. Dabar matome, kad, kai vienai ar kitai grupei taikai kažkurias nuolaidas, tai yra suprantama visiškai priešingai, negu reikalautų bendras solidarumo suvokimas", - sakė A. Kubilius.
Pasak jo, tarp profsąjungų daug konkurencijos, o tai sukelia papildomų problemų.
"Kaip suprantu, vienas iš pagrindinių reikalavimų šiandieninio mitingo yra geresnis dialogas su profsąjungomis. Tomis, kurios dėl kažkokių priežasčių pasirinko tokią dialogo formą, o ne dalyvauja prie derybų stalo tariantis dėl Nacionalinio susitarimo", - kalbėjo Premjeras.
A. Kubilius po pokalbio su pedagogų lyderiais sakė supratęs, kad visoms profsąjungoms susėsti prie bendro derybų stalo yra sudėtinga.
"Rezultatai nestulbinantys, - po pokalbio su Vyriausybės vadovu sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksas Bružas. - Mes kalbame ne apie atlyginimus, o apie švietimo žlugdymą. Mes ne prieš tų pinigų atskaičiavimą, tačiau tegu pradeda dirbti ministrai, kad šita sistema nebūtų žlugdoma negrįžtamai".
Jis atmetė A. Kubiliaus kaltinimus, kad pedagogų profsąjungos nesusikalba tarpusavyje, ir teigė, kad Vyriausybė derasi tik su jai palankiomis organizacijomis.
"Mums eiti su tomis nupirktomis profsąjungomis nėra reikalo. Tomis, kurios bučiuoja tam tikrą vietą ir sako, kad joms gerai", - karščiavosi A. Bružas.
Jis aiškino, kad pedagogai Premjerui siūlo būdų, iš kur rasti kelis milijardus litų, tačiau Vyriausybei tokie būdai nepatinka, nes juos vykdant tektų pyktis su stambiaisiais verslininkais.
Pasak A. Bružo, mokytojams nieko neduotų ir Vyriausybės rengiamas Nacionalinis susitarimas. Trečiadienį piketavę pedagogai nori, kad Vyriausybė su jais pasirašytų nacionalinę kolektyvinę sutartį.
"Mes siūlome nacionalinę kolektyvinę sutartį, nes ji yra pagrįsta juridiškai. Nacionalinis susitarimas nepagrįstas nė vienu įstatymu, tai yra popierius. Sako, bus politinis dokumentas. Politiniai dokumentai mums nereikalingi", - sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos lyderis.
Anot jo, jeigu Vyriausybė neįsiklausys į pedagogų reikalavimus, bus rengiamas dar vienas mitingas, o tada neatmetama galimybė ir streikuoti.
"Eisime tuo pačiu keliu, kaip ir su praėjusia Vyriausybe, nepaisant pjaus mus ar nepjaus. Dar vienas žingsnis bus toks pusiau taikus, o kitas žingsnis - jau streikai", - žadėjo A. Bružas.
Ministro Pirmininko tarnybos duomeninis, mokytojų vidutiniai atlyginimai 2005-2008 m. sutapo su šalies vidutiniais atlyginimais. Tuo tarpu nuo 2008 m. trečiojo ketvirčio vidutiniai mokytojų atlyginimai išaugo tiek, kad dabar daugiau nei 25 proc. viršija vidutinius šalies atlyginimus. 2009 m. antrąjį ketvirtį vidutinis šalies darbo užmokestis, palyginti su 2008 m. trečiuoju ketvirčiu, vidutiniškai sumažėjo 147 litais. (nuo 2 319litų iki 2 172 litų), tuo tarpu mokytojų darbo užmokestis išaugo 487 litais (nuo 2 434 litų iki 2 921 lito).
2010 m. mokytojų darbo užmokesčio fondus ketinama sumažinti tik 5 proc., kai daugumai kitų grupių, kurioms atlyginimas mokamas iš valstybės biudžeto, įskaitant valstybės tarnautojus, 2010 m. darbo užmokesčio fondus ketinama mažinti 10 procentų.
V.Kopūsto/ELTA fotoreportažas
