Nepriklausomomis save vadinančios šešios profesinės sąjungos sako nepasirašysiančios jokios juridinės galios neturinčio Nacionalinio susitarimo, esą Vyriausybė juo tik siekia atsakomybę už priimamus sprendimus perkelti ant darbuotojų atstovų pečių, ir reikalauja Nacionalinės kolektyvinės sutarties.
Trečiadienį nepasirašysiančios Nacionalinio susitarimo teigia Lietuvos švietimo darbuotojų, mokytojų, medikų, bibliotekininkų, Jungtinės profesinės sąjungos ir profesinė sąjunga "Sandrauga".
"Šis dokumentas neturi juridinio pagrindo, taigi jis yra niekinis. Šitas dokumentas - nei įstatymas, nei nutarimas, jie nori savo nesiskaitymą su žmonėmis perkelti ant profsąjungų pečių", - sakė Lietuvos medikų profesinės sąjungos pirmininkė Albina Kavaliauskaitė antradienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje.
Profsąjungų atstovai sako norintys juridinę galią turinčios Nacionalinės kolektyvinės sutarties. "Lietuvos bibliotekininkų sąjunga viena pirmųjų šalyje pernai gruodį prašė bibliotekų šakos kolektyvinės sutarties ir jau pagal visus reglamentus ši sutartis turėjo būti pasirašyta, bet iki šiol tai neatlikta. Aišku, kodėl Vyriausybė vilkina kad ir nedidelės bibliotekų šakos kolektyvinės sutarties sudarymą. Todėl, kad tai nebūtų užkratas ir kitos šakos nepasektų pavyzdžiu", - sakė Lietuvos bibliotekininkų profesinės sąjungos pirmininkas Juozas Rimkus.
Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos pirmininkė Jūratė Voloskevičienė piktinosi, kad Nacionaliniame susitarime nėra numatytos konkrečios priemonės gerovei didinti, o, pasak jos, tik pateiktos abstrakčios formuluotės. Vis dėlto po to ir ji, ir kitų penkių profsąjungų nariai kritikavo konkrečius planuojamo Nacionalinio susitarimo aspektus.
Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos atstovė piktinosi ketinimais mažinti pensijas ir ilginti pensinį amžių iki 65 metų. "Pensijų mažinimas yra akivaizdus žmogaus teisių pažeidimas ir nepagarba garbaus amžiaus sulaukusiems žmonėms. Mes kategoriškai prieštaraujame pensinio amžiaus ilginimui iki 65 metų. Gal iš viso naikinkime pensijas ir žmonės tegul dirba, kol jie bus gyvi", - emocingai kalbėjo J. Voloskevičienė.
Lietuvos bibliotekininkų profesinės sąjungos pirmininkas suabejojo tikslingumu įvesti liberalesnius darbo santykius nesant stiprių profsąjungų. "Nacionaliniame susitarime rašoma, kad Vyriausybė įsipareigoja iki 2011 metų, kad visi teisės aktai, reglamentuojantys darbo santykius, negalės būti keičiami nepritarus Trišalei tarybai bendromis jėgomis. Bus siekiama, kad, Pasaulio banko vertinimu, Lietuva pagal darbo santykių lankstumo kriterijų būtų tarp 80 geriausių valstybių", - teigė J. Rimkus ir pridūrė, kad esant tokiai Trišalei tarybai, kokia ji yra dabar, Vyriausybei neturėtų kilti kliūčių priimti sprendimus.
Jungtinės profesinės sąjungos pirmininkas Arvydas Dambrauskas pasigedo ekonominės Nacionalinio susitarimo analizės ir akcentavo, kad jame per mažai dėmesio skiriama nedarbo augimo problemai spręsti ir ekonomikos skatinimo priemonėms.
O profesinės sąjungos "Sandrauga" pirmininkas Kęstutis Juknis sakė, kad susitarimo, kurį pasirašys trys profesinių sąjungų susivienijimai, nebus galima laikyti pasiektu susitarimu tarp visų darbuotojų atstovų ir Vyriausybės, ir piktinosi, kad Ministrų kabinetas nesiderėjo ir su kitomis darbuotojams atstovaujančiomis grupėmis.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksas Bružas konstatavo, kad susitarimo nepasirašančios profsąjungos neatsisako galimų protesto akcijų ateityje, bet esą jos bus rengiamos ne dėl pačios Nacionalinio susitarimo idėjos.
A. Bružas spaudos konferencijos metu taip pat perskaitė minėtų šešių profesinių sąjungų pasiūlymus, kaip bristi iš ekonominio sunkmečio. Šios profsąjungos siūlo papildomai apmokestinti viršpelnį, esą taip būtų surinkta papildomai apie 2 mlrd. litų per metus, įvesti turto mokestį, taip būtų gauta papildomai maždaug 1,5 mlrd. litų per metus.
Nepriklausomomis pasivadinusios profsąjungos paskaičiavo, kad "sutvarkius viešųjų pirkimų sistemą" būtų galima sutaupyti 2,5 mlrd. litų, ragina skatinti smulkųjį ir vidutinį verslą, tam surandant kreditavimo šaltinių, įvesti progresyvinį pelno mokestį.
Šešių profsąjungų atstovai ragina kurti Valstybinį komercinį banką ir per jį skatinti pastatų renovavimo ir kitas darbo vietas kuriančias programas, esą taip būtų sukurtos naujos darbo vietos, įplauktų lėšų į biudžetą, papildomai būtų surinkta pridėtinės vertės mokesčio. Profsąjungos mano, kad toks bankas padidintų tarpbankinę konkurenciją ir sumažintų palūkanas.
Kaip ELTA jau rašė, po kelis mėnesius trukusių derybų Vyriausybė ir socialiniai partneriai ketina Nacionalinį susitarimą pasirašyti trečiadienį.
Nuo liepos pradžios, kai Vyriausybė pradėjo derybas su profesinėmis sąjungomis, pensininkų, darbdavių organizacijomis, Vyriausybės rūmuose įvyko 28 daugiašaliai ir dvišaliai posėdžiai, kuriuose Vyriausybei atstovavo Premjeras Andrius Kubilius arba Ministro Pirmininko kancleris Deividas Matulionis.
Pasak D. Matulionio, Nacionalinis susitarimas labai svarbus, nes demonstruoja socialinių partnerių supratimą ir paramą sunkiems, skausmingiems, bet reikalingiems Vyriausybės sprendimams. "Tuo pačiu vykdomoji valdžia įsipareigoja tik sutarimo keliu spręsti visus iškilusius klausimus ir tvirtai laikytis priimtų įsipareigojimų verslui bei kitoms socialinėms grupėms", - teigia kancleris.
Nacionalinį susitarimą pasirašys daugiausia narių jungiantys profesinių sąjungų susivienijimai: Profesinių sąjungų konfederacija (daugiau kaip 100 tūkst. narių), Darbo federacija (daugiau kaip 20 tūkst. narių), Profesinė sąjunga "Solidarumas" (per 7,5 tūkst. narių). Socialines išmokas gaunantiems žmonėms derybose atstovavo ir susitarimą pasiekė Pensininkų sąjunga "Bočiai" (apie 45 tūkst. narių), Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (apie 28 tūkst. narių). Su Vyriausybe ir kitais socialiniais partneriais susitarė šios verslo, darbdavių asociacijos: Žemės ūkio rūmai (per 100 tūkst. ūkininkų), Pramonininkų konfederacija (per 3 tūkst. įmonių), Prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija (1400 įmonių visuose šalies regionuose), Verslo darbdavių konfederacija (apie 1 tūkst. įmonių), Verslo konfederacija "ICC Lietuva" (47 įmonės ir organizacijos) ir "Investuotojų forumas" (43 užsienio investuotojai Lietuvoje).
Tokie valdžios ir socialinių partnerių susitarimai yra įprasti senosios demokratijos šalyse, ypač Skandinavijoje, taip pat Airijoje. Tai, pasak D. Matulionio, rodo visuomenės ir valdžios brandą, siekį dalytis atsakomybe už vykdomų reformų sėkmę.
