Mokytojams nuo gegužės mėnesio algos kilo 10 proc., tačiau kai kuriose savivaldybėse, tarp jų ir Jurbarko, mokytojai didesnių algų negavo. Pedagogams buvo išdalintos atsiskaitymo kortelės, kuriose buvo nurodytas įprastas atlyginimo dydis, o 10 proc. palikta kaip valstybės skola.
„Tai sukčiavimas. Tokiu atveju atostoginiai sumažėja, kadangi jie apskaičiuojami pagal paskutinius tris mėnesius.“ – televizijos ir radijo informacinėse laidose kalbėjo Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Aleksas Bružas.
Kad dalis mokytojų negauna didesnių algų, Švietimo ir mokslo ministras A. Monkevičius ir minėtas profesinės sąjungos vadovas kaltina savivaldybes. Teigiama, kad kai kurios savivaldybės iki šiol nėra gavusios papildomų lėšų iš Privatizavimo fondo, todėl vengė mokytojams sumokėti padidintus atlyginimus iš rajono biudžeto.
Kuomet Jurbarko rajono meras A. Gudaitis buvo „pagautas“ TV3 televizijos žurnalistų, dėl neišmokėtų atlyginimų kaltino biurokratines kliūtis ir ministrų kaitą. Kilus triukšmui, meras žadėjo pinigus mokytojams iš savivaldybės biudžeto sumokėti jau pirmadienį. Taigi, jei per savaitgalį gerbiamas meras nepakeitė nuomonės, pedagogų piniginės, teoriškai mąstant, pasipildė bent 100 litų.
Deja, tik teoriškai. Mokytojai piktinosi, kad algos turėjo būti keliamos nuo gegužės 1 d., tačiau įstatymo nuostatos „Valstybės žiniose“ pasirodė tik mėnesio viduryje, todėl didesnes algas mokytojams buvo ketinama mokėti tik už pusę mėnesio.
Tokia apsukri valstybės politika skaudina pedagogus, negalinčius tikėti nei Vyriausybės, nei savivaldybių pažadais, todėl streikavusių profsąjungų atstovai neatmeta galimybės kitais mokslo metais vėl pradėti streikus.
Nuo rugsėjo mėnesio žadama vėl 15 proc. didinti atlyginimą visiems pedagogams, o jauniems specialistams ieškoti būtų užmokestį didinti dar daugiau. Tik neaišku, kaip tie pinigėliai pasieks mokytojų pinigines iškilus nelemtoms biurokratinėms kliūtims...
Rasa Murauskienė
