Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) radikaliojo sparno vadovai užsimena, esą nuosaikioji šios organizacijos dalis - specialiai sukurtas „derybininkas“, leidęs Vyriausybei pasiekti sau palankių sprendimų.
Neatmetama galimybė, kad LŠDPS skilimas ir Vyriausybės derybos su nuosaikiaisiais profsąjungininkais - tėra suplanuota Vyriausybės viešųjų ryšių akcija. Neva svarbiausios derybininkės vaidmenį Rūtai Osipavičiūtei sugalvojo socialdemokratų strategai.
LŠDPS radikaliojo sparno vienas lyderių Aleksas Bružas tvirtino žinąs esmines jam oponuojančios grupės atsiradimo priežastis, tačiau nenorįs apie jas viešai kalbėti.
Sugalvojo valdžia.
„Teismų keliu esame juos „sutvarkę“, tad daugiau nesijaudinu. Tai, kad skilimą sugalvojo valdžia, yra aišku. Tik ne premjeras, o valdžia. Kai triukšmas liausis, galbūt papasakosiu apie tai detaliau. Šiuo metu nenorėčiau veltis į kitą konfliktą. Tuos dalykus žino tik maža grupelė žmonių“, - aiškino A.Bružas. Anot jo, „valdišką“ atskilusiųjų profsąjungos narių kilmę esą atskleidė Vyriausybės pozicijų gynimas televizijos eteryje. „Premjeras tik vaidino dėl viešųjų ryšių. Tačiau pasirašyti susitarimo dėl ilgalaikės mokytojų atlyginimų programos jis negalėjo - teisiniu požiūriu ta profsąjunga neegzistuoja“, - aiškino A.Bružas.
Kalti radikalai?
Seimo narys, socialdemokratas ir buvęs Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas Algirdas Sysas aiškino, kad LŠDPS skilimą lėmė dvi priežastys - vadovų machinacijos LŠDPS turtu ir „karštas, valdingas“ A.Bružo būdas. Pasak Seimo nario, siekdami Europos Sąjungos finansinės paramos LŠDPS pirmininkas ir jo pavaduotojas savo vardu įformino profsąjungos nekilnojamąjį turtą. Nors nevyriausybinės organizacijos ir profsąjungos ES finansavimo negali tikėtis, „bičiuliai“ sukūrė mechanizmą, kaip šią kliūtį apeiti. „Apie tokį vadovų žingsnį kurį laiką nežinojo nei paprasti sąjungos nariai, nei LŠDPS taryba. Pareikalavę aiškesnės finansinės ataskaitos, jos negavo. Tada ir prasidėjo skilimas“, - teigė A.Sysas. Tačiau R.Osipavičiūtės iškilimo į nuosaikiojo sparno lyderes aplinkybes parlamentarui nežinomos. „Gal turi geresnę iškalbą, gal lėmė charizma?“ - svarstė jis. Neviešus teiginius, kad LŠDPS skilimu buvo suinteresuota Vyriausybė, socialdemokratas neigė: „Patikėkite, aš žinau, viriau toje košėje“, - sakė jis
Nuėjo lengvesniu keliu
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininko pavaduotojas Algirdas Kvedaravičius taip pat aiškino, kad LŠDPS skilimą lėmė šiuo metu radikalams priskiriamų jos vadovų neskaidri veikla.
LPSK pasiūlė susipriešinusioms šalims įsiregistruoti kaip savarankiškoms švietimo darbuotojų profsąjungoms. A.Kvedaravičiaus manymu, Vyriausybė pasinaudojo tokia situacija ir, kalbėdamasi tik su viena profsąjungos narių grupe, pasuko lengvesniu keliu. „Taip neturėtų būti. Kalbėtis su vienais, o kitus izoliuoti, nors jie ir tranko durimis, premjerui nedera“, - pabrėžė jis.
„Muilo burbulas“
LŽ kalbinta R.Osipavičiūtė vardijo tas pačias LŠDPS skilimo priežastis. Prielaidas, kad prie mokytojų supriešinimo prisidėjo valdžia, ji vadino muilo burbulu. „Tai, kad už jo nugaros stovi atstatydinto prezidento Rolando Pakso partija, daug ką pasako“, - pareiškė R.Osipavičiūtė. Ji tvirtino nepriklausanti jokiai partijai, asmeniškai premjero nepažįstanti.
„Bendravau su juo tik Vyriausybės darbo grupėje. Kalbama, kad esu švietimo ir mokslo ministrės Romos Žakaitienės giminaitė ir ši moka man atlyginimą. Kai R.Žakaitienė dirbo profsąjungoje, manęs joje dar nebuvo“, - sakė R.Osipavičiūtė. Ji tikino, kad jos vadovaujami 32 LŠDPS susivienijimai finansuojami tik iš nario mokesčių.
Mindaugas KLUSAS
