Vyriausybei trimituojant apie pasirašomą nacionalinį susitarimą, opozicijai iš jo atvirai šaipantis, pramonininkams ir kai kuriems verslininkams kartais džiūgaujant, dalis profsąjungų veikėjų teigia, kad valdžia jų kolegas tiesiog papirko.
Susitarimas ne visai nacionalinis?
Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Vytautas Bakas portalui „Balsas.lt“ teigė, kad pasirašomas nacionalinis susitarimas buvęs aptariamas beveik slapta ir ne visi turėjo galimybę dalyvauti jį formuojant. „Mes dar sausio, vasario mėnesį siūlėme alternatyvias taupymo schemas toms, kurias pasirinko vyriausybė. Deja, niekas į tai neketino atsižvelgti ir jokio dėmesio į mūsų viešus siūlymus atkreipta nebuvo,“ – tikina jis.
Vienas iš Švietimo darbuotojų profsąjungos lyderių Eugenijus Jesinas taip pat mano, jog nacionalinis susitarimas yra diskredituotas. Jis tikina, kad vyriausybė tiesiog įtraukė į susitarimą atrinktas ir lojalias profsąjungas, atstovaujančias ne daugiau, kaip dešimt nuošimčių dirbančiųjų. „Juokinga jau vien tai, kad į susitarimą Vyriausybė pasikvietė tą kišeninę profsąjungą, kuri nepalaikė mūsų streikų.Noriu priminti, kad akcijų pagalba buvo pavykę iškovoti didesnį, nei 40 procentų algų kilimą pedagogams,“ – sakė jis.
Kaip teigia E. Jesinas, susitarime dar dalyvaujantys Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacijos (LŠMPSF) vadovai Rūta Osipavičiūtė ir Audrius Jurgelevičius yra „geltonosios profsąjungos“ atstovai, kurių jis jau seniai nelaikąs atstovaujančiais pedagogams.
V. Bakas toliau kartoja tris argumentus, kodėl nacionalinis susitarimas yra ne visai nacionalinis. Pasak jo, Vyriausybė esą moka „socialiniams partneriams“, socialiniai partneriai neatstovauja visuomenei, joks Nacionalinis susitarimas esą negali pakeisti Konstitucijos, Vyriausybės programos ir įstatymų.
Saikingieji: mums moka ne už tai
Susitarimą toliau derinantys profsąjungų lyderiai nelinkę sutikti su pateikiamais kaltinimais. Darbo federacijos pirmininkas Vydas Puskepalis teigia , jog finansavimas profsąjungoms gautas 5 metams dar prie anos valdžios ir dėl to nėra prisiimta jokių politinių įsipareigojimų. „Jei ponas Jesinas, ponas Bakas ar kiti kalbėtojai žino apie kažkokius gautus pinigus – tegul ateina mums į akis ir pasako – aš labai laukiu. Tai, kad vykdome projektinę veiklą, kuri visai nėra susijusi su profsąjungų veikla, - kitas klausimas. Tegul nepainioja ponai skirtingų dalykų,“ – atkerta V. Puskepalis.
Pasak V. Puskepalio, Prancūzijoje profsąjungos vienija dar mažiau žmonių, bet tai esą niekam nekelia rūpesčių. Ten tik berods 7 procentai dirbančiųjų priklauso profesinėms sąjungoms, bet niekam nekyla klausimų dėl atstovavimo,“ – sakė jis.
Visuomenininkas taip pat aiškina, jog tiesiog nenori veltis į tai, kas nepriklauso jo vadovaujamos profsąjungos interesų sričiai. „Mamų išmokos, statutinių pareigūnų reikalai yra sritys, dėl kurių mes negalime derėtis, nes jų neatstovaujame,“ – tikino V. Puskepalis.
Susitarimas - į naudą oligarchijai?
„NPPSS vadovas V. Bakas teigia abejojantis ar iš valstybės biudžeto, o ne iš Europos Sąjungos ir ne iš privačių fondų gaunami pinigai gali būti laikomi projektiniu finansavimu.
Iš tiesų blogiausia, kas gali atsitikti – kad susitarime bus aptartos ir kai kurios visuomenės laisvės – tie, kas nesutiks su susitarimu bus pradėti vadinti valstybės griovėjais, radikalais. Kursime paklusnią tautą ir kartu valdžios vertikalę.
Tokią partnerystės iliuziją sukūrė ankstesnė valdančioji partija. Tačiau tuomet tokie valdžios ir profesinių sąjungų santykiai buvo ne tiek reikšmingi visuomenei (nebuvo tokių įtampų, atskiri veikėjai pelnėsi iš jiems perduoto turto, nei teisėsauga nei žiniasklaida nekreipė į tai didesnio dėmesio) Beje tuokart buvo perduota 23 mln. litų vertės turtas (valstybės kontrolės ataskaita 2003 m.). Taigi atsiprašau, bet 23 mln. garantavo profsąjunginių zombių gyvenimą du dešimtmečius. Tačiau dabartinėmis sąlygoms, kai pradeda formuotis visuomenės dalyvavimo valdant valstybę tradicijos, korupcija Vyriausybės ir profesinių sąjungų santykiuose deda pamatus atsirasti Putinizmui, stiprėti oligarchiniam valdymui arba socialiniam sprogimui. Pagaliau vieną dieną net nežinosime, kas žmones išvedė į gatves," - teigia V. Bakas.
Premjeras A. Kubilius, siekiantis paskelbti naciją susitarus dėl pinigų ir ateities, neseniai pareiškė, jog valstybės nefinansuojamų profsąjungų protestai, vykę prie įvairių ministerijų, yra tik įvairių profesinių susivienijimų konkurencijos išraiška.
..............
Aistras sukėlė programa: „Užimtumo didinimas“ priemonės „Socialinio dialogo Lietuvoje stiprinimo 2007 – 2011 m.“.
Valstybės kontrolės finansinio audito išvadose 2009 m. gegužės 29 dieną skelbiama, kad, pasinaudodama šia programa pernai Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija įsteigė 33 etatus, kuriems išlaikyti valdžia skyrė beveik pusę milijono – 416 tūkst. Lt, „Solidarumo“ 22 etatams – 190 tūkst. Lt, Lietuvos darbo federacijos 17 etatų išlaikyti – 200 tūkst. Lt.
Trišalėje vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų taryboje dalyvaujančios minėtos organizacijos kasmet gauna 1,7 mln. Lt. Jie skiriami pagal Vyriausybės patvirtintą Socialinio dialogo Lietuvoje stiprinimo programą 2007–2011 metams. Taupymo programos, kurias vykdo su krize kovojanti Andriaus Kubiliaus vyriausybė, šių lėšų nepalietė.
Aktyvių mamų sambūris pareiškė, jog toliau derėtis dėl Nacionalinio susitarimo atsisako, kadangi Vyriausybė neatsižvelgia į šalies prezidentės įvardintą proporcingumo reikalavimą. Be to, derybose nėra pasiūlyta jokių alternatyvių galimybių - deramasi tik dėl vieno ir to paties varianto, teigė Aktyvių mamų sambūrio atstovės.
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) antradienį nutarė pasirašyti Nacionalinį susitarimą. Bronislovas Lubys, LPK prezidentas, neslepia, kad vienas svarbiausių verslo siūlymų yra iki 18 proc. sumažinti PVM.
Premjeras Andrius Kubilius viešai patvirtino, jog pelno mokestis gali sumažėti nuo 20 proc. iki 15 proc., kaip pareikalavo pramonininkai, tačiau kiti mokesčiai, anot jo, tikrai nemažės.
Susitarimą parėmė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) valdyba. LPKTS atstovai mano, kad būtina spartinti naujo Teismų įstatymo svarstymą, kuo skubiau inicijuoti Teismų reformą, priimti Liustracijos įstatymų paketą, pataisyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymą ir kt.
Premjeras, susitikime su LPKTS dalyvavę socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas, Ministro Pirmininko kancleris Deividas Matulionis išsamiai pristatė esamą valstybės finansų ir SODROS situaciją bei siūlomus esamų problemų sprendimo būdus.
LPKTS pirmininkas dr. Povilas Jakučionis priminė, kad dar šią vasarą jų sąjunga priėmė rezoliuciją „Dėl Tautos Solidarumo sunkmetyje“. „Mes pritariame ir rengiamam Nacionaliniam susitarimui. Be abejo, numatomas pensijų mažinimas yra didelis ir skausmingas, bet politiniai kaliniai ir tremtiniai yra pasirengę kartu su visa tauta iškęsti laikinus ištikusius sunkumus. Pritariame Vyriausybės siūlomoms priemonėms“, - pažymėjo P. Jakučionis.
