Mėgindama sulaikyti iš aukštųjų mokyklų ir mokslo institutų bėgančius dėstytojus bei mokslo darbuotojus Vyriausybė per trejus metus jų atlyginimus žada padidinti 70 procentų.
Trečiadienį Vyriausybė palaimino Švietimo ir mokslo ministerijos parengtą Mokslo ir studijų institucijų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo 2009-2011 metų programą, rašo „Lietuvos žinios“. „Tik tada, kai bus sutvarkyta atlyginimų sistema, aukštosiose mokyklose ir institutuose dirbs geriausi specialistai“, - Vyriausybės posėdyje vakar teigė laikinoji švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė. Toks valdžios dosnumas valstybės biudžetui atsieis apie 390 mln. litų.
Išeina į verslą
Šiuo metu mokslo ir studijų darbuotojų atlyginimas gerokai mažesnis nei atitinkamos kvalifikacijos asmenų, dirbančių viešojo administravimo įstaigose, analogiškose užsienio šalių institucijose, taip pat versle. Tačiau mokslininkams ir dėstytojams dažnai keliami kur kas aukštesni kvalifikacijos reikalavimai. Pavyzdžiui, daugeliui valstybės tarnautojų pakanka turėti tik aukštąjį išsilavinimą, o net žemiausios pareigybės dėstytojui ar mokslo darbuotojui būtinas ne žemesnis kaip magistro kvalifikacijos laipsnis. Be to, maži atlyginimai aštrina „protų nutekėjimo“ problemą. Jau kuris laikas aukštosiose mokyklose nėra konkurencijos eiti dėstytojų pareigas, o siekdami daugiau uždirbti jie priversti dėstyti keliuose universitetuose. Dėl mažų atlyginimų jauni specialistai nesirenka akademinės veiklos arba jos atsisako, dažnai patraukia į privatų sektorių.
Didins palengva
Šiuo metu profesoriui ir vyriausiajam mokslo darbuotojui nustatytas vidutinis tarnybinis atlyginimas (3853 litai) nesiekia 16 kategoriją (aukščiausia - 20 kategorija) turinčio valstybės tarnautojo pareiginės algos (4263). Docentas ir vyresnysis mokslo darbuotojas uždirba 2842 litus - mažiau nei 13 kategoriją turintis valstybės tarnautojas (3087), lektorius, mokslo darbuotojas, tyrėjas - 2234 litus, asistentas, jaunesnysis mokslo darbuotojas - 1779 litus.
Pernai aukštųjų mokyklų bei mokslo įstaigų darbuotojų atlyginimai buvo padidinti dukart - iš viso 30 procentų. Nuo šių metų sausio jų darbo užmokestis didėjo 20 proc., valstybės biudžete tam skirta 88,7 mln. litų.
Apskaičiuota, kad trejų metų atlyginimų didinimo programai įgyvendinti reikės 389,3 mln. litų: 2009-aisiais - 101 mln. litų, 2010-aisiais - 127,5 mln. litų, 2011-aisiais - 160,7 mln. litų. Tai reikštų, kad dėstytojų ir mokslo įstaigų darbuotojų darbo užmokestis kasmet didės po 20 procentų.
Našta biudžetui
Finansų ministrui Rimantui Šadžiui suabejojus, ar tokia našta valstybės biudžetui nebus per sunki, R.Žakaitienę palaikė kiti jos kolegos. „Tai, apie ką kalbame, yra visuomenės elitas“, - idėją dėl aukštųjų mokyklų dėstytojų atlygio didinimo gynė vidaus reikalų ministras Regimantas Čiupaila. „Mokytojų mokytojai turi uždirbti daug, reikia problemą pagaliau spręsti“, - pritarė ūkio ministras Vytas Navickas.
„Lengviau įsigilinti į atominę energetiką nei mūsų atlyginimų sistemą“, - išklausęs diskusijų pareiškė premjeras Gediminas Kirkilas. Jis domėjosi, ar šį programos projektą vertina profsąjungų atstovai. „Esminis pritarimas gautas, bet tokia profsąjungų misija - visada reikalauti daugiau“, - aiškino R.Žakaitienė.
Ima juokas
„Ką reiškia 70 proc. padidėjimas per trejus metus dabar gaunančiam pusantro tūkstančio - prisidės kokie 800 litų. Kas pajus, kai tokia infliacija? Nežinau, kas gali sulaikyti mano docentus. Iš esmės tai juokinga“, - vakar LŽ sakė Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona. Kartu jis pripažino, kad atlyginimų didinimo politikos tendencijos yra teisingos.
Pasak dekano, Filologijos fakultetas labai įvairus, todėl vienų specialybių dėstytojų yra per daug, kitų - trūksta. Tarp deficitinių priskirtini anglistai. „Vertėjas ar redaktorius per mėnesį gali uždirbti 5-7 tūkst. litų, tai ką jis mūsų fakultete veiks su 1500 litų? Neįsivaizduoju, kaip su tokiomis algomis jų prisivilioti“, - prisipažino A.Smetona.
Kita vertus, pasak dekano, ne visada deklaruojamas padidėjimo procentas sutampa su lėšomis, kurios iš tiesų skiriamos. „Tada kyla klausimas - ar ką nors atleisti, ar iš kur kitur pinigų prasimanyti“, - teigė A.Smetona.
Prieš Alma mater žlugdymą – protesto akcija
Atkreipti visuomenės dėmesį į merdinčią aukštojo mokslo sistemą trečiadienį bandė tyliai protestavusios Šiaulių ir Kauno technologijos universitetų akademinės bendruomenės.
Akademinės bendruomenės atstovai prabilo apie tai, kad yra pasiryžę streikuoti, jei šalies Vyriausybė neskirs būtinų lėšų aukštojo mokslo reformai ir nepadidins atlyginimų dėstytojams. Dėstytojai sako, kad aukštojo mokslo reforma kitais mokslo metais negali prasidėti, jei Vyriausybė neskirs visų žadėtų pinigų - 70 mln. litų - aukštosioms mokykloms. Iš žadėtos sumos universitetams beliko vos 29 mln. litų.
Algos – kaip valytojų
ŠU profesorė Genovaitė Kačiuškienė teigė dalyvaujanti šioje akcijoje, nes matanti, kad šalies Vyriausybė siekia dėstytojus sukiršinti su universiteto absolventais.
„Be jokios abejonės, kiekvieno švietimo darbuotojo akcija, net ir tokia pusiau tyli kaip ši, yra noras parodyti, kad iš tikrųjų aukštąjį mokslą ištiko kritinė situacija, - teigė G.Kačiuškienė. - Ne vien dėl to, kad reikia reformų. Reikia ir to materialaus pagrindo. Dabar Vyriausybė iš vienos kišenės ima pinigus ir deda į kitą kišenę“.
Universitetų darbuotojai nepatenkinti mažais atlyginimais ir per dideliu pedagoginio darbo krūviu. Žemiausios kvalifikacijos jauni dėstytojai asistentai į rankas esą gauna vos 1100 litų. Apskaičiuota, kad didžiausias atlyginimas, kurio jie galėtų tikėtis po 5 metų darbo, būtų 1400 litų į rankas.
„Tai kas gali ryžtis eiti dirbti tokį darbą, jei ir valytoja uždirba 800 litų? - klausė ŠU profesorė Giedrė Čepaitienė. - Sunku suprasti tokius valstybės „prioritetus“.
Valdžia neįgali
ŠU darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Leonas Paulauskas „Respublikai“ teigė, kad aukščiausioji šalies valdžia kol kas tarsi negirdi aukštajam mokslui skambančių varpų.
„Mūsų Vyriausybė, Seimas ir Prezidentūra tampa neįgalūs, kai tik kalba pasisuka apie aukštąjį mokslą ir jo problemas, - konstatavo L.Paulauskas. - Mokytojų pavyzdys parodė, kad derėtis ir kalbėtis su žmonėmis pradedama tik tada, kai imamasi kraštutinių priemonių: išeinama į gatves, skelbiami streikai“.
Šiauliuose ir Kaune vykusių akcijų dalyviai priėmė rezoliuciją, kuria reikalauja plėtoti dialogą tarp profesinių sąjungų, Vyriausybės ir Seimo, spręsti aukštojo mokslo dėstytojų ir mokslininkų darbo užmokesčio klausimą atsižvelgiant į šalies vidutinį darbo užmokestį ir infliaciją, numatyti ilgalaikę darbo užmokesčio didinimo programą, laikytis socialinės partnerystės principų.
Aukštųjų mokyklų atstovai neatmetė galimybės rugsėjo pirmąją skelbti visuotinį šalies aukštųjų mokyklų darbuotojų streiką. Jį vakar žadėjo paremti ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Rūta Osipavičiūtė. Iki rugsėjo sutarta imtis kitų protesto formų - rengti eitynes, piketus, mitingus.