Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga rengė švietimo darbuotojų, moksleivių, tėvų apklausą dėl Švietimo ir mokslo ministerijos užmojų didinti mokymosi dienų skaičių. Jau dabar kalbama, kad rezultatai nepatiks ministerijai.
Populistinis sprendimas ar ilgai lauktas?
Diskutuojant dėl Vyriausybės ketinimo ilginti mokslo metų trukmę, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė dar savaitės pradžioje teigė, kad prie kitų mokslo metų planuojama pridėti iki dviejų savaičių, o ateityje – gal ir mėnesį papildomo laiko. Be to, ji pažymėjo, kad dar nenuspręsta, kaip išdėlioti papildomas pamokas.
„Aš manau, kad populizmas politikoje yra lazda su dviem galais. Populizmas pirmuoju momentu pasirodo, kad čia demonstruoji kažką tai, o antrasis galas – atsisuka prieš tave – sumažėja žmonių pasitikėjimas. Todėl reikia labai atsakingai tai pasverti, tai ką jie gali padaryti ir ko ne.
Jeigu mes norime prailginti ar sutrumpinti mokslo metus, mums reikia požiūrio. Pirmiausia mums reikia susivokti, ko norime mokyti, kokių žinių suteikti, kokias kompetencijas suformuoti. Tada žiūrėti ugdymo turinį, ar jis atitinka mūsų nusimatytą veiklos planą.
Ir tada žiūrėti, kiek atskirose amžiaus tarpsnių kategorijose yra duota tų atostogų mokslo metų eigoje. Ar 1-4 klasės turi ne per daug atostogų, ar 8-10, ar 11-12. Pasižiūrėti, koks turinys, kiek reikia laiko ir tada spręsti. Turėti labai aiškius skaičius ir matymą, ko mes siekiame iš to ugdomojo vaiko.
Bet aš kažkaip iki šiol negirdžiu tokių aiškių išdėliojimų, palyginimų, įrodymų. Švietime nėra taip, kad vieną galą pajudinai, o kitas galas nepajudėjo. Čia juk viskas susieta, veikia tiek ugdytiniai, tiek tėveliai, tiek mokytojai ir bendruomenė, kuri yra šalia“, – tvirtina Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša.
Jis įsitikinęs, kad reikia atsakyti į klausimus atsakingai, prieš teikiant šituos pasiūlymus bendruomenei, kuri pastaruoju metu itin susipriešinusi.
Kodėl priešinasi bendruomenė?
Pasak komiteto pirmininko, bendruomenė nemato aiškumo, todėl negaili kritikos. Vis dėl to, jis palaiko ministrės poziciją.
„Mes esame sutarę su ministre dėl bendrojo ugdymo turinio kaitos. Tai čia bendrojo ugdymo turinio kaita ir tai, ką mes siekiame padaryti, gali sąlygoti mokslo metų ilginimą, o gal net trumpinimą. Bet reikia analizuoti ugdymo turinį.
Aš nesipriešinu ir pritariu, kad reikia keisti bendrojo ugdymo turinį, tai rodo ir visi tyrimai. Ir tie patys PISA tyrimai. Tai akivaizdžiai rodo, kad su švietimo sistema nėra viskas gerai. Aš visada palaikysiu tai, ką daro ministerija, tiksliau – ne apskritai naujovės siekimą, o pokyčius vardan naujo ugdytinio kompetencijų ir žinių.
Tačiau šiuo metu dėl planuojamų pokyčių, tiesiog nėra aiškumo, aiškaus pamatavimo. Ir dėl to bendruomenė nerimauja, ir aš nepalaikau tokių dalykų, kai nėra viskas aiškiai išdiskutuota su mokytojais, tėvais, mokiniais. Nemanau, kad profsąjungos ginčysis ar „statys ožius“, ar tėvų forumas ožiuosis, kai bus argumentų kalba.
Manau, kad dėl tokio elgesio gali atsisukti kitas lazdos galas. Ir mūsų koalicinei Vyriausybei tai nėra visiškai dovana, šitoks bereikalingas supriešinimas visuomenės. Jau vien dabar matomas nepritarimas nėra gerai, nes tai švietimo veikėjų nuomonė. Kaip ji gali būti nesvarbi“, – svarstė E. Jovaiša.
Portalo tv3.lt kalbinta metų mokytoja tapusi Molėtų gimnazijos biologijos mokytoja ekspertė Regina Mongirdienė neslėpė, kad pati yra prieš pailginimą mokslo metų.
„Pirmiausia todėl, kad mano manymu reikėtų visą sistemą kitaip organizuoti. Nes realiai reikia ir projektinius darbus daryti, ir egzaminų konsultacijas vesti, ir pamokas vesti. Nėra aišku, kaip mokytojui visur suspėti“, – teigė mokytoja.
Ji teigė kalbanti su vaikais ir jaučianti jų pasipriešinimą, galbūt labiau veikiamą emocijų ir nežinojimo.
Siūlo kitokį sprendimą
R. Mongirdienė antrino Seimo nariui, kad ir jai norisi aiškaus sistemos sureguliavimo pirmiausia, kaip ten ką daryti. Visgi, ji mato problemą ir tame, kad ministerijos darbuotojai nemato realios situacijos.
„Dabar pasakyta tik tiek, kad reikia prailginti, bet neaišku kaip. Iš tiesų, juk mes tuos vaikus ir taip visur vedam į edukacines veiklas. Bet kitas dalykas, juk iš rajono išvežti, tai viskas kainuoja pinigus. Tai jeigu viskas būtų už dyką, kitaip galima reaguoti ir elgtis, bet to dar nėra. Situacija turi būti sureguliuota.
Nesinori manyti, bet taip atrodo, kad atėjo nauja valdžia ir norisi parodyti, kad dirba žmonės. Tie vaikai, kurie mokosi, tai tikrai daro, o tie, kurie nesimoko, tai galima prailginti ir pusantro mėnesio, vis tiek rezultato nebus.
Galbūt jie būdami ministerijoje realiai neįsivaizduoja, kaip dirbti mokyklose vasaros metu. Ir karštis taip pat turi įtakos. Esu dirbusi su mokiniais antroje pamainoje, kai mokomės po pietų. Tai norėčiau, kad pabandytų valdžios žmonės padirbėti. Galima daug ką siūlyti, bet kai tokio darbo nedirbi kasdien, nematai tos kasdienybės niuansų.
Visgi, tėvams galbūt šis variantas ir būtų patogus, nes pastaruoju metu jie nori nusiimti kuo daugiau atsakomybės nuo savo pečių. Jie vaikus palieka mokyklai, būreliams ir tada kaltina visus kitus, jeigu nesusitvarko su vaikais. O tada kaltina visus aplinkinius. Mes galime ugdyti gebėjimus, kurie ateina iš šeimos.
Gal ministerijai reikėtų galvoti apie po pamokinį vaikų užimtumą nuolatos, tiek būreliams skiriant lėšas, tiek stovykloms ir tada nereikės ilginimo mokslo metų“, – svarstė pedagogė.
Portalo tv3.lt kalbintas profsąjungos pirmininkas Andrius Navickas atskleidė, kada paaiškės rezultatai.
„Bendrai tendencija yra neigiama. Galutiniai rezultatai bus pristatyti ir paskelbti kitą savaitę“, – teigė A. Navickas.
Kaltinimai ministerijai metami ir dėl to, kad diskusija su visuomene vykdoma vangiai, neapimant visų švietimo sistemos dalyvių. Ir nors ministrė jau kalba apie pokyčius taip, lyg jie būtų ranka pasiekiami, tam priešinasi nemaža dalis visuomenės.
