šmm

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), perduodama savivaldybėms mokyklinius autobusus, prie jų pridės ir alkoholio tikrintuvus. „Pirmą kartą kartu su autobusais įteikiame ir alkotesterius, kaip vieną iš vairuotojo kontrolės formų, nes be pasitikėjimo vis dėlto reikalinga ir kontrolė. Manau, kad tai dar labiau sustiprins saugų mokinių atvežimą į mokyklą ir į kitus renginius: konkursus, sporto varžybas,“ - teigė švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Dainius Numgaudis.

Už studijų programų stambinimą pasisakanti Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad galimas naujas mokestis už registruojamas programas. Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus neatmeta idėjos taikyti žyminį mokestį kiekvienai naujai studijų programai. Mokesčio dydis turėtų apytikriai prilygti sumai, kurią reikia sumokėti už programos įvertinimą - apie 10 tūkst. litų, rašo savaitraštis „Veidas“. „Gal tada aukštosios mokyklos stambintų studijų programas“, - svarsto R.Vaitkus.

Naujus mokslo metus 93 Lietuvos mokyklos pradės su nauja mobilia kompiuterine įranga. Kompiuteriams nupirkti buvo skirta beveik 4 mln. litų, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Pasak jos atstovų, mokyklos gaus po vieną mobilios kompiuterinės įrangos komplektą, kurį sudaro mokytojo nešiojamasis kompiuteris, mokinių mobilūs kompiuteriai, kompiuterių saugojimo ir baterijų įkrovimo įrenginys ir bevielio ryšio maršrutizatorius.

Už pastatus Panevėžyje Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijai numatoma atiduoti Vilniaus centre esantį namą. Panevėžyje, Aldonos g.4, esantys pastatai, į kuriuos nuosavybės teises prašė atkurti kongregacija, yra naudojami Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės technologinės mokyklos reikmėms, todėl vienuolėms turėtų atitekti namas Vilniuje, Pylimo g. 36. Triaukščio pastato pirmame aukšte dabar įsikūrusios parduotuvės.

Seimo Žmogaus teisių komiteto narė socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė įregistravo Švietimo įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą. Parlamentarė nori, kad į įstatymą būtų įtrauktas straipsnis apie lytinį ugdymą. Projekte dėstoma, kad lytinio ugdymo paskirtis – pateikti pagal amžių tinkamą, mokslo žiniomis grįstą informaciją apie lytiškumą, jo ir asmenybės formavimosi ryšį, lyčių bendravimą, lytinio smurto prevenciją, lytinę sveikatą, su lytiniu elgesiu susijusias rizikas.

Naujais mokslo metais šalies universitetuose ir kolegijose studijuos daugiau kaip 28 tūkst. pirmakursių. Iš jų 15 tūkst. studijas finansuos valstybė. Daugiau nei pusė jų – 8 tūkst. – studijuos universitetuose, 7 tūkst. kolegijose.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) sieks, kad jau nuo šio rugsėjo dėl mažėjančio mokinių skaičiaus nepanaudoti mokinio krepšelio pinigai liktų švietimo reikmėms, o šiam tikslui skiriamos biudžeto dotacijos apimtys nemažėtų. "Tai leistų išsaugoti mažesnes mokyklas kaimo vietovėse, amortizuoti lėšų trūkumą klasių komplektams išlaikyti, padidinti pedagoginių psichologinių tarnybų finansavimą bei atlikti kitus būtinus pakeitimus", - trečiadienį pranešė ŠMM.

Šiuo metu neoficialiomis žiniomis LR Vyriausybės koridoriuose vyksta intensyvios derybos su savivaldybėmis dėl ateinančių metų biudžeto. Vienas iš derybų objektų – pilno, 8 valandų ikimokyklinuko krepšelio įvedimas. Visais klausimais pasigendama aiškios švietimo ir mokslo ministro (ŠMM) Dainiaus Pavalkio ir jo komandos pozicijos.

Tarptautinių ekspertų grupė, atlikusi Lietuvos mokslo ir studijų sistemos, mokslinius tyrimus vykdančio verslo bei inovacijų potencialo analizę, išskyrė devynias plačias prioritetinės raidos kryptis, turinčias didžiausią potencialą. Penkiose kryptyse jis jau šiuo metu neblogai išnaudojamas: tai biotechnologijos, biofarmacija ir medicina; lazeriai, elektros ir optinės technologijos; su maistu susijusios žemės ūkio ir kitos technologijos; informacinės ir ryšių technologijos bei energetika.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius siūlo metais pavėlinti kritikos sulaukusią naują stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką. Siūloma, kad ji įsigaliotų nuo 2015-ųjų. Pagal dabartinius planus po dvejų metų norintieji įstoti į nemokamą vietą aukštojoje mokykloje turės pasiekti nustatytą užsienio kalbos mokėjimo lygį. Norintieji patekti į valstybės finansuojamą studijų vietą universitete turės mokėti anglų, vokiečių ar prancūzų kalbą B2 lygiu, stojant į kolegiją – B1 lygiu.

Kadangi sostinėje trūksta vietų vaikų darželiuose, Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) siūlo ikimokykliniam ugdymui nuomoti ir pritaikyti laisvas įvairių įstaigų patalpas. Ministerija parengė tokių patalpų sąrašą ir jau išdavė pirmuosius leidimus čia steigti ikimokyklinio ugdymo grupes. „Vaikų darželiams galime puikiausiai pritaikyti turimas tuščias biurų, įstaigų patalpas, užuot pradėję metų metus užtrunkančias ir milijonus kainuojančias statybas.

Šiemet toliau sėkmingai tęsiama Švietimo įstaigų sporto aikštynų atnaujinimo programa. Jai įgyvendinti šiais metais skirta 5,6 mln. litų. Per trejus metus planuojama atnaujinti 15 mokyklų aikštynus. Programos tikslas - sudaryti sąlygas įtraukti į kūno kultūros ir sporto veiklą mokinius, jaunimą ir apskritai kuo daugiau žmonių.

Prokurorai ėmėsi tirti Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) veiklą. Po Valstybės kontrolės atlikto audito tyrimas vykdomas net pagal keturis Baudžiamojo kodekso straipsnius. Valstybės kontrolė praėjusią savaitę paskelbė nustačiusi daugybę pažeidimų ŠMM veikloje. Pažeidimai, auditorių nuomone, buvo tiek rimti, kad nutarta kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl galimo milijoninės vertės valstybės turto iššvaistymo. Kaip skelbia delfi.lt, tyrimas vyksta pagal Valstybės kontrolės medžiagą.

Valstybės kontrolė, atlikusi praėjusių metų Švietimo ir mokslo ministerijos finansinį (teisėtumo) auditą, nustatė, kad Švietimo ir mokslo ministerija ir jai pavaldžios įstaigos turtą ir lėšas valdė netaupiai ir neracionaliai. „Daugiausia pažeidimų padarė vykdydamos investicinius projektus ir pasirašydamos sutartis, nes nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo, netinkamai tvarkė apskaitą, o už kai kurias suteiktas paslaugas negavo pajamų“, - sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Didžiausių Lietuvos universitetų atstovai nerimauja, jog greitu laiku galime pritrūkti informacinių technologijų specialistų. Valstybės lėšomis paruoštus darbuotojus „nusiurbia“ didžiosios užsienio kompanijos. Politikai teigia, kad už Lietuvos pinigus parengti specialistai kelia kitų valstybių ekonomikas, tuo tarpu mes už tai dar ir primokame.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pranešė inicijuojanti naują valstybei svarbios srities – šalies ekonomikos – mokslinių tyrimų programą. Bendram darbui sutelkti šalies mokslininkai brėš Lietuvos ekonominio konkurencingumo gaires. Švietimo ir mokslo ministras patvirtino institucinę 2012-2014 m. programą „Lietuvos ekonomikos ilgalaikio konkurencingumo iššūkiai“, sakoma ŠMM pranešime.

VšĮ Kolpingo kolegija nesutinka su Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) bei MOSTA paskelbtomis išvadomis dėl kolegijos realiųjų išteklių vertinimo. Kaip ir daug kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų, Kolpingo kolegijos bendruomenė praėjusią savaitę buvo nemaloniai nustebinta, kai viešai pristatant aukštųjų mokyklų vertinimo išvadas jos nebuvo plačiau komentuojamos, o apsiribota tik lakonišku pasakymu – neigiamas.

Švietimo ir mokslo ministerija atviro konkurso būdu nupirko 36 M2 klasės mokyklinius autobusus, kurie turi 19 sėdimų vietų mokiniams. Autobusuose yra speciali įranga 2 neįgalių moksleivių pervežimui neįgaliųjų vežimėliuose. Geltoniesiems autobusams pirkti šiemet skirta per keturis milijonus litų. Šiais autobusais  mokiniai saugiai ir greitai pasieka mokyklą, parvyksta į namus, važiuoja į sporto varžybas, konkursus.

Baigę bazinius karinius mokymus ar atlikę pradinę karo tarnybą jaunuoliai ir stojantieji į aukštąsias mokyklas negaus papildomų balų, kaip buvo žadėta. Mat aukštosios mokyklos bei Švietimo ir mokslo ministerija susiginčijo, pagal kokią tvarką tokie jaunuoliai galėtų gauti pranašumų prieš kitus, praneša LTV naujienų tarnyba. Bazinius karinius mokymus baigė jau kelios laidos jaunuolių.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodė keletas pranešimų, kuriuose teigiama, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nesutinka su Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) siūlomų rezidentūros vietų skaičiumi. Susidarusiai situacijai nepritaria ir Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA), jau ne vienerius metus dėjusi pastangas išspręsti rezidentūros studijų finansavimo problemas.

Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) yra nusivylusi Švietimo ir mokslo ministerijos veiksmais. Praėjusią savaitę paskelbtas sprendimas, jog valstybės lėšomis studijuoti galės 385 rezidentai pažeidė pagrįstus studentų lūkesčius. Vientisųjų medicinos studijų absolventai tikėjosi, jog kaip ir kiekvienais metais, valstybė finansuos tiek rezidentų, kiek yra baigiančiųjų vientisąsias medicinos studijas.

Šiemet, kaip ir pernai, į valstybės finansuojamas studijų vietas bus priimti 385 rezidentūros studentai. Biudžeto lėšomis bus ruošiami 356 būsimieji medicinos, 19 odontologijos ir 10 veterinarijos gydytojų. Švietimo ir mokslo ministras pasirašė įsakymą dėl rezidentūros studijų vietų paskirstymo.

Penktadienį daugumoje šalies mokyklų skambės Paskutinis skambutis. Šiais mokslo metais mokyklas baigia 46 tūkst. abiturientų. Iš jų 36,7 tūkst. mokosi bendrojo lavinimo mokyklose, 9,3 tūkst. – profesinio mokymo įstaigose. Gegužės 5 dieną abiturientams užsienio kalbos (prancūzų) valstybiniu brandos egzaminu prasidėjo 2012–ųjų metų brandos egzaminų pagrindinė sesija.

Reorganizuojamas valstybinis mokslinių tyrimų institutas – Inovatyvios medicinos centras. Jis išskiriamas į Inovatyvios medicinos centrą, atliksiantį tik mokslinius tyrimus, ir į valstybės biudžetinę įstaigą Gerontologijos ir reabilitacijos centrą, kuris ir toliau užsiims senelių slauga. Pastarasis perduodamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, o Inovatyvios medicinos centro veiklą ir toliau kuruos Švietimo ir mokslo ministerija.

Kitą savaitę, gegužės 8 dieną, prasideda konsultacijos dėl ikimokyklinio ugdymo įstaigų ar grupių steigimo. Konsultantų komanda, kurią sudaro teisininkas, ekonomistas, finansininkas ir ugdymo turinio specialistas, važinės po Lietuvą. Konsultacijos vyks visą gegužės mėnesį 11-oje savivaldybių.

Gegužės 5 dieną abiturientams užsienio kalbos (prancūzų) valstybiniu brandos egzaminu prasideda 2012-ųjų metų brandos egzaminų pagrindinė sesija. Šis egzaminas bus vykdomas 5-iuose Lietuvos savivaldybių administracijų įsteigtuose centruose. Egzaminą laikyti rinkosi 76 kandidatai. Pagrindinės sesijos paskutinis valstybinis brandos egzaminas - fizikos vyks birželio 18 dieną.

Nors kai kurių socialinių mokslų specialybių absolventai įsidarbina vis sunkiau, šios krypties mokslus toliau renkasi daugiausia abiturientų.Techikos mokslai, kuriems žadamos didesnės įsidarbinimo galimybės, išlieka dar mažai populiarūs. Reaguojant į tendencijas, mažinamas socialinių mokslų specialybėms skiriamas studijų krepšelių skaičius. „Socialiniai mokslai – kažkas neapčiuopiamo“2011-aisiais stojantys į universitetus socialinius mokslus pirmu pageidavimu rašė 51 proc.

Pradeda veikti nemokama telefono linija 8 800 012 31, kuria galima pasikonsultuoti dėl ikimokyklinio ugdymo įstaigų ar grupių steigimo. Lietuvos gyventojams nemokamas konsultacijų telefonas veiks 14 mėnesių vieną savaitės dieną – antradieniais nuo 10 iki 15 valandos. Skambučiai nemokamai priimami iš visų telefoninio ryšio tinklų.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS), reaguodama į kovo 30 dieną Lietuvos universitetų rektorių konferencijoje (LURK) studentams priimtą nepalankų sprendimą, dar šiandien ketina kreiptis į universitetų ir kolegijų vadovus bei LR Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą.

Nepavykus streikais išsikovoti deramo valstybės institucijų dėmesio švietimo problemoms spręsti, pedagogai nesiruošia pasiduoti ir kovo 31 renkasi į Lietuvos mokytojų suvažiavimą. Eltos spaudos konferencijų salėje susirinkę profsąjungų lyderiai negailėjo priekaištų švietimo reformai. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinių sąjungų pirmininko Alekso Bružo teigimu, švietimo reforma turi būti stabdoma. „Turime stabdyti reformą, kuri griauna.

Vasario 10 d. švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius Briuselyje dalyvaus ES Tarybos (Švietimas, jaunimas, kultūra ir sportas) posėdyje. Čia bus svarstoma ataskaita apie Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos „Švietimas ir mokymas pažangioje, tvarioje ir integracinėje Europoje“ projektą, vyks politiniai debatai, kaip švietimo priemonės gali sumažinti jaunimo nedarbą.

Pernai priimtas Švietimo įstatymas, kuris galimai diskriminuoja tautinių mažumų Lietuvos gyventojus, atrodo, dar ilgai sės nerimą ir skatins pasipriešinimą. 2011 metais įvykę du masiniai mitingai, kurias buvo siekta apginti tautinių mažumų mokyklas ir iškovoti teisę moksleiviams mokytis gimtąja kalba, deja, nedavė norimų rezultatų. Šiemet tautinių mažumų atstovai toliau sieks ginti savo išsikeltas mokymo ir ugdymo vertybes.

Švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus sudaryta darbo grupė rengia siūlymus dėl tolesnės tautinių mažumų švietimo politikos. Į šią grupę yra deleguoti visų tautinių mažumų mokyklų atstovai, įskaitant tėvus, mokytojus, mokyklų administraciją, taip pat savivaldybių, Švietimo ir mokslo ministerijos specialistai. Neseniai įvykusiame pirmajame posėdyje buvo nuspręsta parengti darbo grupės reglamentą, sudaryti sąrašą temų, kurios bus svarstomos kituose posėdžiuos.

Atnaujinant studijų sistemą bus orientuojamasi į kokybinius rezultatus – absolvento įgyjamas kompetencijas. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino rekomendacijas, apibrėžiančias gaires naujiems studijų krypčių aprašams. Studijos bus atnaujinamos aukštosioms mokykloms aktyviai bendradarbiaujant su darbdaviais.

Nuo vasario mėnesio bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai galės išmėginti testus, kurie leis įvertinti jų  pasiekimų lygį, mokyklų darbo efektyvumą, užtikrinti geresnį ugdymo proceso grįžtamąjį ryšį. „Kiekviena mokykla turės galimybę objektyviau pasitikrinti savo darbą. Pagaliau bus atsakyta į dažną tėvų klausimą, ar vienoje mokykloje rašomi, pavyzdžiui, aštuonetai būtų aštuonetais ir kitoje“, – sako švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo pakeitimus bei Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą. 2012 m. pirmą kartą organizuojamas valstybinis (pasirenkamasis) geografijos egzaminas. Jo  turinys apims bendrojo ir išplėstinio geografijos kurso pasiekimus iš geografinio pažinimo, gamtinės ir visuomeninės, regioninės ir globalinės geografijos teminių sričių.

Sumažinus 2012 m. biudžeto išlaidas 4 proc. Švietimo ir mokslo ministerija nutarė kuo mažiau karpyti finansavimą jautriausioms sritims. Viena šių sričių - mokinio krepšelio lėšos, kurias planuojama sumažinti 1,5 proc. arba (30 mln. Lt). Kad šis taupymas kuo mažiau atsilieptų pedagogų algoms, koreguojama krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodika. Jos pakeitimui šiandien pritarė Vyriausybė.

Valstybei būtinos, bet tarp stojančiųjų nepopuliarios specialybės galės gauti išskirtinius studijų krepšelius. Tai numato tikslinio studijų finansavimo tvarka, kurią patvirtino Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Tokį studijų krepšelį gavęs studentas turės trejus metus atidirbti pagal įgytą specialybę, o darbdavys – prisidėti finansuojant būsimo darbuotojo studijas.

Konstituciniam Teismui pareiškus, kad kai kurios Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai, švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius sako, kad toks teismo sprendimas nekelia grėsmės aukštojo mokslo reformai. „Reforma bus vykdoma toliau“, - sakė ministras ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje.

Seimo Darbo partijos frakcijos narys, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Vydas Gedvilas mano, kad po triuškinamo Konstitucinio teismo (KT) sprendimo, kuriuo konstatuota, kad pamatiniai aukštojo mokslo reformos principai prieštarauja šalies Konstitucijai, pagrindiniai šios reformos strategai ir gynėjai turi trauktis iš savo postų.

Gruodžio 23 d. 10 val. Švietimo ir mokslo ministerijos Kolegijų salėje (Volano g. 2/7) bus apdovanoti Švietimo raidos scenarijų konkurso laimėtojai. Ministerijos inicijuoto konkurso tikslas – sukurti patrauklią, pritaikomą Lietuvos švietimo ateities raidos viziją, kurioje būtų nustatytos aktualios švietimo raidos kryptys. Konkursas skatino įsitraukti visuomenę į švietimo politikos formavimą, projektuoti savo krašto švietimo raidą, strategiškai mąstyti apie Lietuvos švietimo dabartį ir ateitį.

Šiandien Švietimo ir mokslo ministerijoje apdovanoti šių metų Rytų Lietuvos švietėjo Jono Varno premijos laureatai. Premijos įteiktos penkioms mokytojoms: Šalčininkų raj. Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijos lietuvių kalbos mokytojai Birutei Lukoševičienei, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos lietuvių kalbos mokytojai Sigitai Misevičienei, Vilniaus raj.

Švietimo ir mokslo srities finansavimui mažėjant 146 mln. litų, reikės atsisakyti ir kai kurių renginių bei programų, todėl Moksleivių dainų šventės kitais metais nebus. „Stipriausią taupymo režimą – iki 10 proc. – pritaikėme ministerijai ir jai pavaldžioms įstaigoms, – sako švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Įtakingo savaitraščio „The Economist“ šių metų rudenį paskelbtame straipsnyje Lietuvos švietimas minimas tarp šalių, padariusių didžiausių pažangą 1995–2007 m. Pasaulio šalių (regionų) dešimtuke atsidūrėme 8 vietoje. McKinsey, tarptautinės vadybos konsultacinės kompanijos, konsultuojančios verslo įmones, vyriausybes ir organizacijas, konsultantai pateikė įvertinimą, kurių šalių švietimo sistemos per pastaruosius metus padarė didžiausią pažangą.

Lietuvos švietimo ekspertai nemato priežasčių atšaukti šių metų kovo 17-ąją priimtų Švietimo įstatymo pataisų. Lietuvos ir Lenkijos ekspertams nesusitarus dėl tautinių mažumų švietimo padėties bei perspektyvos vertinimo, Švietimo ir mokslo ministerija laikosi pozicijos šiuos klausimus toliau svarstyti tiesiogiai bendraudama su tautinių mažumų atstovais.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius Briuselyje dalyvauja ES Tarybos (švietimas, jaunimas, kultūra ir sportas) posėdyje. Jo darbotvarkėje – aukštojo mokslo modernizavimo, jaunimo judumo, veiksmingo švietimo finansavimo krizės laikotarpiu, suaugusiųjų mokymosi atnaujinimo klausimai.

Vyriausybė Švietimo ir mokslo ministerijos prašymu šiemet papildomai skiria 350 tūkst. Lt daliniam Punsko savivaldybės lietuviškų mokyklų finansavimui. Šios lėšos reikalingos tam, kad Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinė mokykla ir gimnazija, Navinykų, Pristavonių, Vidugirių pagrindinės mokyklos galėtų įgyvendinti 1-9 kl. ugdymo programas lietuvių kalba, o Smalėnų pagrindinė mokykla – organizuoti lietuvių kalbos pamokas mokyklos mokiniams.

Švietimo ir mokslo ministerijoje paskelbtas antras Meilės Lukšienės premijos laureatas – Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos chemijos mokytojas Ramūnas Skaudžius. Įteikdamas premiją, ministras Gintaras Steponavičius susirinkusiems jauniems mokytojams linkėjo garsiai ir tvirtai išsakyti savo pasiūlymus, mokyklose įgyvendinti savo sumanymus. „Mokykla – ta vieta, kurioje daug erdvės atsinaujinimui ir iššūkiams. Todėl prasminga žvilgsnį kreipti į jaunus mokytojus“, - sakė Gintaras Steponavičius.

Lietuvių kalbos mokytojai ir tautinių mažumų gimtųjų kalbų mokytojai – rusistai ir polonistai – kviečiami sugrįžti į aukštųjų mokyklų auditorijas atnaujinti savo žinias. Švietimo ir mokslo ministerija, siekdama sudaryti palankias sąlygas pedagogams mokytis, per ES struktūrinių fondų projektus pradeda dvejus tęstinius kvalifikacijos tobulinimo mokymus.